Visais laikais uostas yra strategiškai svarbus politikos ir ekonomikos centras. Upės keliai jungia vandens ir sausumos zonas, sukurdamas galimybę realizuoti ekonominį potencialą miestuose. Dauguma pasaulio tautų džiaugiasi ir didžiuojasi savo laivybos vystymu valstybėje.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Upių išėjimas į jūrą strategiškai garantuoja tiesioginį ryšį su kitų šalių verslo partneriais, kurie sustiprina vidaus ekonominę padėtį.

Infrastruktūros vystymas gerina ne tik išorinius rodiklius, bet skatina ir pateisina vidinį valstybės pajėgumo rodiklį: gerindamas kultūros mainus, pritraukdamas turistus, mažindamas spūstis mieste. Jis taip pat užtikrina geresnio susisiekimo galimybę.

Pasaulinė praktika rodo, kad kiekvienas, net ir mažiausias miestas, turintis vandens kelią, užsiima pramoginėmis (komercinė, laisvalaikio) ir transportavimo (keleivinė ir krovininė) laivininkystės rūšimis.

Vilniaus situacija irgi leidžia integruoti i miesto plėtrą vandens telkinius, šiuo atveju, Neries upę, kurios farvateris (vandens kelias) yra apie 7 km. Tuo labiau, kad jau 10 metų vykdomi įvairiausi tyrimai, tačiau mažasis uostas šiuo metu vis dar išgyvena stagnacijos periodą.

Kai kurie vilniečiai tiesiog turi fobiją laivams. Pavyzdžiui, kaimyninės Lenkijos miestas Augustavas (apie 30 000 gyventojų) turi kanalus ir mažąjį uostą. Augustavo kanalo plaukiojimo taisyklių įstatyme nurodyta, kad gali plaukioti laivai ne ilgesni nei 24 m., neplatesni nei 3,5 m., o laivo grimzlė ne didesnė nei 1 m.

Tiek Augustavo kanaluose, tiek Neryje gali plaukioti laivai, turintys 1 m. grimzlę. Laivybos vystymas Vilniuje judėtų greičiau, jei būtų pritraukiamos privačios investicijos ir iniciatyvos.

Prieš keletą savaičių teko dalyvauti Liberalų sąjūdžio organizuotoje konferencijoje „Kuria kryptimi mus veža sostinės viešasis transportas?“.

Jos metu, be kita ko, buvo diskutuota apie Neries upės, kaip transporto šakos, galimybes ir perspektyvas. Šiuo metu jau yra paruoštos galimybių studijos, nagrinėjančios upinės laivybos plėtrą Vilniaus mieste.

Pakrančių situacija yra prastos būklės: sunkiai pasiekiama, nėra privažiavimų ir priėjimų, neišnaudojamos ir netvarkomos teritorijos.

Vilniaus miesto upių krantinės nusėtos plastikiniais, stikliniais buteliais bei kitomis šiukšlėmis, kurios pavasarį nuplaunamos, ir tai daro upę dar labiau užterštą. Man, kaip gyvenančiai Vilniuje – tiesiog dėl to gėda.

Norint pradėti vystyti mažąją laivininkystę pirmiausia turime tvarkyti pakrantes, kuriose nėra pastatyti laivų švartavimuisi skirti knechtai (laivo lyno laikikliai). Laivo nuleidimui reikalingi slipai arba dokai (vandens transporto nuleidimo ir panardinimo į vandenį mechanizmai).

Vilniuje laivo nuleidimui yra numatyta slipo vieta, tačiau ji nėra išbetonuota, nesukurtos kokybiškos galimybės laivo nuleidimui į vandenį.

Turi būti numatytos ir laivų remonto bei jų laikymo vietos. Vystant laivininkystę, siūlyčiau miestui nerinkti frachto (mokestis už keleivių ir krovinių gabenimą), o tiesiog duoti leidimus švartavimuisi, taip pritraukiant daugiau privačių investicijų.

Bendraudama su privačiais asmenimis – bendraminčiais bei verslininkais apie laivybą Nerimi gavau net patikinimų, kad esant sąlygoms, tvarkai bei leidimams, švartuotų savo plaukiojimo priemones sostinės upėje kad ir nuo šio pavasario. Dar daugiau, verslas galėtų savarankiškai pastatyti knechtus (laivo lyno laikiklius).

Neries gylis yra apie 1 metrą, tačiau jis kinta įvairiose vietose, kadangi nuo sovietų laikų tiesiant tiltus, kai kur yra likę statybiniai luitai ir akmenys. Tai riboja laivų grimzlę (kiek laivas gali panirti į vandenį), kuri negali viršyti 1 metro gylio. Toks gylis palankus ir pakankamas plokščiadugniams laivams bei motorinėms valtims.

Kitoje Liberalų sąjūdžio konferencijoje Vilniaus transporto tema numatoma aptarti Neries vandens ir esamą situaciją. Ekologai priešinasi Neries gilinimui dėl neigiamo poveikio aplinkai : „Būtų sunaikinta dalis žuvų nerštaviečių ir saugomos floros“. Ar tikrai tai svarus argumentas, kliudantis plėtrai?

2004 m. atvykusi gyventi į Vilnių, buvau nustebinta radusi, kad Neris tuščia. Esu mačiusi daug miestų, sostinių, išplėtotus jų uostus. Tad tikėjausi tai išvysti ir Vilniuje... Deja. Taip ir liko iki šiol pačiu gražiausiu – Klaipėdos uostas! Per beveik 10 metų Vilniuje mes turime tik du laivus ir... jokio uosto.

Jei mes didžiuojamės savo miestu – rodykime tai darbais, o ne pareiškimais. Sukūrę, bent davę užuomazgas Vilniaus uostui, mes sukurtume naują, patogią sau ir aplinkiniams transportavimo rūšį. Ateities vizijoje tikrai įmanoma įgyvendinti mažosios laivininkystės ir uosto vystymo planą. Ir – labai netolimoje. Aš tuo tikiu!

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kuodis: išsigelbėjimas – dar ilgiau dirbti iki pensijos (187)

Išsigelbėjimas senstančiai Europai yra pensinio amžiaus didinimas. Taip LRT.lt sako ekonomistas...

Kodėl nepasisekė Dargužaitei: kalbama apie dvi priežastis (127)

Penktadienį apie pasitraukimą iš Vyriausybės kanceliarijos paskelbusi M. Dargužaitė kanclere...

Feisbuke – pasipiktinimas: taip atrodo dvimečio pusryčiai ligoninėje papildyta (19)

Pasidalinusi, kaip atrodo dvimečio pusryčiai Alytaus ligoninėje, mama pašiurpino feisbuką –...

Apklausė Lenkijoje ir Latvijoje perkančius lietuvius: nustebino vienas skirtumas (504)

Kai net oficiali statistika Lietuvoje rodo sparčiausią kainų didėjimą visoje ES, nenuostabu, kad...

Birutė Vėsaitė save atrado Vietname (35)

Už Seimo durų likusi buvusi ūkio ministrė socialdemokratė Birutė Vėsaitė save atrado...

Vairuotojus sugluminęs klausimas: tik nefilmuokite, nes nubaus (10)

Jei gyvenate didmiestyje, spūstys neišvengiamos. Kelionė automobiliu į vaikų darželį, mokyklą...

Keli triukai, kaip pasinaudoti išpardavimais (1)

Penktadienį prasidėjo nuolaidų akcija „Jamam“, kuri šiemet vyks dvi dienas – lapkričio...

61-erių Melas Gibsonas kino ekranuose ir gatvėje skiriasi kaip diena ir naktis: ar jį atpažintumėt? (1)

Kino ekranuose jis gražuolis širdžių ėdikas, tačiau išjungus filmavimo kameras 61-erių Melas...

Dargužaitę pakeisti rengiamas senas Skvernelio bendražygis? (130)

DELFI duomenimis, į penktadienį iš Vyriausybės kanclerės pareigų pasitraukusią Mildą...

Povandeninio laivo tragedija: išsipildė baisiausios artimųjų baimės (70)

Argentinos karinės jūrų pajėgos ketvirtadienį patvirtino, kad neįprastas triukšmas, pasigirdęs...