V. Blinkevičiūtė. Ar reikia nacionalinio susitarimo dėl migracijos ir demografinės politikos?

Akivaizdu, jog migracija yra neišvengiama mūsų globaliame pasaulyje ir priklauso ne nuo valdžios norų, o nuo kiekvieno žmogaus apsisprendimo. Tačiau mes galime ir privalome įtakoti šiuos procesus, kad jie netaptų mūsų ekonominio ir socialinio vystymosi stabdžiais. Todėl reikėtų sveikinti bet kokias iniciatyvas ir priemones šioms problemoms spręsti.

Pradžioje reikėtų atsakyti į klausimą, ar nepakaktų LR Vyriausybės programoje numatytų priemonių, kuriomis siekiama skatinti užimtumą, mažinti skurdą, socialinę atskirtį bei pajamų nelygybę, tobulinti švietimą, sveikatos apsaugą ir kitas žmonėms svarbias sritis. Iš tiesų, sėkmingai įgyvendinus programą, turėtų sumažėti žmonių paskatos emigruoti bei padidėti darbo Lietuvoje patrauklumas.

Tačiau ar turime apsiriboti tik LR Vyriausybės programa? Manau, kad ne. Programa neapima visų šio sudėtingo ir daugialypio reiškinio aspektų. Neabejotinai reikės papildomų priemonių ir, pirmiausia, – susijusių su integruoto požiūrio į migraciją įgyvendinimu bei veiksmingu šio proceso koordinavimu.

Tai patvirtina ir mūsų sukaupta patirtis. Pirmoji ekonominės migracijos reguliavimo strategija ir įgyvendinimo priemonės buvo patvirtintos dar 2007 metais. Strategijos įgyvendinimą koordinavo tarpžinybinė ekonominės migracijos reikalų komisija. Viešosios politikos ir vadybos institutas atliko išsamų strategijos efektyvumo tyrimą ir parengė rekomendacijas ateičiai. Buvo vykdomos ir kitos migracijos bei demografinės programos. Tad pasimokyti galime ir iš savos patirties, ir iš valstybių, kurios sėkmingai įveikė migracinius iššūkius.

Tačiau ne viskas priklauso nuo Vyriausybės ir valstybinių institucijų. Esminės emigracijos priežastys – nepasitenkinimas atlyginimais ir darbo sąlygomis pirmiausia priklauso nuo darbdavių. O Vyriausybė gali tik įtakoti šį procesą nustatydama minimalias pajamas, skatindama socialiai atsakingą verslą ir kolektyvines derybas. Tikėtina, kad didėjanti konkurencija ES darbo rinkoje skatins mūsų darbdavius daugiau investuoti į savo darbuotojus. Labai svarbus ir aktyvus šeimų, mokyklų, visuomeninių organizacijų, bendruomenių, žiniasklaidos dalyvavimas formuojant migracines nuostatas.

Nacionalinis susitarimas galėtų padėti sutelkti politines partijas, institucijas, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę sprendžiant migracijos ir demografijos problemas. Tokių bandymų jau buvo. Tačiau svarbu, kad tai netaptų vienkartine politine deklaracija. Būtina parengti konkrečias susitarimo įgyvendinimo priemones bei nuolat vertinti pasiektus rezultatus. Tik tada nacionalinis susitarimas dėl migracijos ir demografinės politikos bus veiksmingas.

Neabejoju, kad laisvas asmenų judėjimas ir toliau bus viena svarbiausių ES vertybių. Mes tai dar kartą patvirtinome šią savaitę Europos Parlamente svarstydami Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES sąlygas. Migruojančių darbuotojų teisių apsauga nuolat yra Europos Parlamento dėmesio centre. Tačiau ne mažiau svarbu yra vertinti, kaip migracija veikia valstybių narių darbo rinkas bei socialinės apsaugos sistemas. Ir ne tik vertinti, bet ir ieškoti sprendimų, kaip padėti įveikti su migracija susijusias problemas, taip pat ir aktualias Lietuvai.