Visa ši istorija atskleidžia gerokai didesnes problemas, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Paprasto ruso mąstysenoje tokie veiksmai, kaip kaimynų užpuolimai, bombardavimai ir kiti karo baisumai yra suvokiami kaip paprasta ir natūrali reakcija į jiems nepatinkančius veiksmus. Todėl atėjus reikiamam metui Rusijos vadovybei reikės sulaukti tik įvykio, kuris galėtų sukelti dideles emocijas tarp Rusijos piliečių ir ryžtis veiksmams prieš Baltijos valstybes. Precendentų Rusijai šioje veikloje tikrai netrūksta.
Būdami tokioje nepavydėtinoje situacijoje esame priversti imtis realių veiksmų stiprinant savo gynybinius pajėgumus: didinti išlaidas krašto apsaugai, sugrąžinti šauktinius, šviesti visuomenę, kovoti informacinio karo fronte. Tačiau jeigu tikrai norime būti saugūs, privalome aiškiai suprasti, kad saugumo prasme iki šiol buvome kaip tie mokiniai, kur pabėga iš kas antros pamokos. Todėl dabar privalome dirbti dvigubai daugiau, kad galėtume ištarti – padarėme viską, kad būtume saugūs ir pasiruošę.
Kilęs nemažas pasipiktinimas visuomenėje dėl grąžintos šauktinių kariuomenės ar didesnių išlaidų gynybai, rodo aiškią problemą – didelė dalis visuomenės nesuvokia iki galo mūsų valstybei kylančių grėsmių. Iki šiol krašto gynybos tema buvo pamiršta mūsų švietimo sistemoje. Dažnoje mokykloje patriotizmas yra suvokiamas kaip teisingas nosinių raidžių rašymas, o Lietuvos laisvės kovos istorijos pamokose yra tik paviršutiniškai peržvelgiamos. Pilietinis ugdymas apskritai yra atskira tema ir retoje mokykloje (dažnai tik dėl asmeninio mokytojo suinteresuotumo) jis išsivysto iki pilnaverčių pamokų.
Šiandien tokio abejingumo švietimo sistemoje negali būti. Vilnius, kaip Lietuvos sostinė, privalo parodyti tinkamą pavyzdį ir imtis lyderystės tada, kai jos labiausiai reikia. Privalome kuo skubiau visose Vilniaus mokyklose įgyvendinti patriotinio ugdymo programą, kuri suteiktų kiekvienam moksleiviui būtinų žinių apie jo kraštą, jo gynybą ir svarbiausia – ugdytų patriotiškai nusiteikusius jaunuosius šalies piliečius. Tai galime pradėti daryti įgyvendindami keturis paprastus dalykus:
1. Užtikrinant, kad visose Vilniaus mokyklose būtų dėstomas pasirenkamas Laisvės kovų istorijos (18 valandų) kursas, kuriame būtų įtrauktos teminės ekskursijos aplankant Genocido aukų muziejų, Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą ir kitus su laisvės kovomis susijusius istorijos muziejus.
2. Imantis iniciatyvos, kad nuo 2016 m. rugsėjo visose Vilniaus mokyklose būtų pradėtas dėstyti bazinis moksleivio krašto gynybos modulis, kurį būtų siekiama sukurti bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomene ir Lietuvos šaulių sąjunga. Eksperimentinis kursas galėtų būti pradėtas dėstyti pasirinktose mokyklose jau nuo 2015 rugsėjo mėnesio. Šio kurso metu būtų siekiama suteikti moksleiviams naudingų žinių apie krašto gynybą, praktiškai supažindinti su Lietuvos kariuomene, jos veikla, taip pat sutvirtinti moksleivius fiziškai, suteikti galimybę išmokti savigynos veiksmų. Kaip jis specifiškai turėtų atrodyti ir galėtų veikti – turėtų sutarti Vilniaus mokyklos, savivaldybė ir Lietuvos kariuomenė kartu su bendradarbiaujančiomis organizacijos.
3. Skatinant tautinės giesmės giedojimo bei vėliavos pakėlimo prie mokyklų tradiciją. Tam savivaldybė galėtų įsipareigoti per kuo trumpesnį laiką surasti galimybių prie kiekvienos mokyklos pastatyti po naują vėliavos stulpą, kad valstybinės vėliavos prie mokyklų nebūtų kabinamos bet kaip, o vėliavos pakėlimas būtų šventė ir tam tikra atrakcija visiems moksleiviams.
4. Bendradarbiaujant su Šaulių sąjunga ir siekiant, kad kiekvienoje Vilniaus mokykloje būtų įsteigtas po jaunųjų šaulių būrys (arba idealiu atveju didesnėse mokyklose – po kuopą). Šis būrys taip pat galėtų būti atsakingas ir už vėliavos pakėlimą.
Visos aukščiau išvardintos nuostatos yra nesudėtingai įgyvendinamos ir nereikalauja didelių išlaidų, tačiau ilgainiui gali ženkliai prisidėti stiprinant mūsų šalies gynybą. Kiekvienas moksleivis jau nuo vyresniųjų klasių turės galimybę susipažinti su Lietuvos kariuomene, pamatys ją iš vidaus, taip pat bus pažinęs mūsų laisvės kovų istoriją. Tokie Lietuvos Respublikos piliečiai vėliau nedvejos, kuomet reikės atlikti privalomąją karo tarnybą ar kitais veiksmais prisidėti prie šalies gynybos stiprinimo. Ir Vilniaus miestas privalo būti pavyzdžiu, įgyvendinant patriotinio ugdymo programą mokyklose.