aA
Nerimą dėl koronaviruso lydi aiškūs ir panikos nesėjantys valdžios pareiškimai ir veiksmai. Atsparumas bet kokiems iššūkiams žmonijos istorijoje pirmiausia rėmėsi esmine prielaida – turime pasitikėti vieni kitais ir gebėti bendradarbiauti. Todėl tikriausiai nerasime geresnės 2020 metų naujienos nei ši: Lietuvos žmonės tampa vis laimingesni ir jaučia savo visuomeninio veikimo prasmę.
Tomas Tomilinas. Kaip tiems „valstiečiams-žaliesiems“ pavyko
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasak Lietuvos emocinio klimato tyrimo, daugiau nei 70 proc. lietuvių yra laimingi. Tai geriausias paskutinio dešimtmečio rodiklis. Kartu su tuo, skelbiama, kad vis daugiau žmonių jaučia, jog yra reikalingi visuomenei, kad gali daryti poveikį visuomenės gyvenimui. Kartu su mažėjančia emigracija, gerėjančia demografija mes pamažu vaduojamės iš negatyvo, kuris mus lydėjo daugelį metų.

Nepopulistinės, sisteminės, bet elito ne itin mėgstamos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pergalė 2016 metais buvo geriausia permainų pradžia. Po keturių metų žmonės turi rezultatą, kurio ir tikėjosi.

Nors pokyčiai dar nesijaučia taip stipriai, kaip norėtųsi, rodikliai pranoko mūsų pačių lūkesčius. Sutikite, sunkiausias etapas yra „pajudinti traukinį iš vietos“. Pirmi judėjimo požymiai reškia, kad procesas tuoj rimtai įsibėgės. Džiaugiamės ne tik aukščiausiu Europoje ekonominiu augimu, finansų stabilumu, bet ir prasibrovėme į pirmas vietas Europoje pagal vaikų skurdo mažėjimo pagreitį. Opozicija neturi argumentų, kurie paneigtų oficialius „Eurostat“ prognozių duomenis. Jie liudija ryškų pokytį gerėjimo link.

„Sodra“ vasarį paskelbė išties sensacingą naujieną – pajamų atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų sparčiai mažėja nuo septynių link penkių kartų. Tai geriausia kadencijos žinia, nes tai buvo sunkiausia LVŽS programos užduotis.

Ingrida Šimonytė gali kiek nori postringauti apie tai, kad gerėjantys socialiniai rodikliai yra tik gero ekonominio augimo „administravimas“, bet čia ji rodo savo pagiežą, desperacinę agresiją ir žmonės tą mato.

Spartaus ekonominio augimo metu gerėjantys vaikų skurdo rodikliai, mažėjanti pajamų atskirtis be abejonės susiję su vykdoma politika. Paprastai augant bendrajam vidaus produktui (BVP) santykinis skurdas didėja, nes į priekį smarkiai veržiasi turtingiausieji. Taip Lietuvoje buvo jau ne kartą.

Pirmiausia pokytį lėmė sėkmingos LVŽS politikos instrumentų gausa – algų didėjimas įvairių profesijų biudžetininkams ne procentais, o dešimtimis procentų, šešėlio mažėjimas, neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimas, inovacijų ir investicinės aplinkos gerinimo politika, pozityvūs pokyčiai valstybės tarnyboje. Pasiteisino ir visi sprendimai alkoholio kontrolės srityje – vartojimas mažėja, o akcizo pajamos didėja. Švietime turime etatinį apmokėjimą, kultūros politikoje – decentralizaciją, sveikatoje – vaistų kainų mažėjimą. O dar turime civilinį turto konfiskavimą, individualų konstitucinį skundą ir t. t. Pozityvo sąrašas – labai ilgas.

Socialinėje-ekonominėje politikoje iš esmės keitėsi paradigma. Nuo pasiūlos ekonomikos akcentavimo einame link paklausos skatinimo. Vien tik sąlygos investicijoms (pasiūlai) ir BVP augimas Lietuvos nepakeis. Žmonėms reikia duoti ekonomikos augimo pajamas. Vaikų skurdas drastiškai sumažėjo būtent todėl, kad didžiulė 300 milijonų investicija į šeimas parodė valdančiosios daugumos politikos efektyvumą. Esame pirmaujanti ES šalis pagal vaikų skurdo rodiklio mažėjimą. Pagaliau esame ne paskutiniai, o pirmi.

Vasario 26 d. Europos Komisija, kasmetinėje ataskaitoje girdama ir kritikuodama Lietuvą (kitaip ir negali būti), pasakė vieną esminį dalyką – „vaiko pinigai“ yra labai sėkmingos politikos pavyzdys. Kodėl šimtai milijonų ES paramos neretai neatneša reikiamo pokyčio, o 400 mln. Eur „vaiko pinigams“ pasiteisino? Nes „vaiko pinigai“ veikia universaliai, nėra skirstoma per projektus, per šeimų pajamų testavimą, per dirbtinį prisitaikymą. Universalios priemonės veikia, nes paliečia iš karto visą populiaciją ar didelę dalį žmonių.

Kai galiojo vadinamoji mokesčio lengvata, valstybė iš viso skyrė šiek tiek virš 100 mln. papildomo neapmokestinamų pajamų dydžio (PNPD) lengvatai (šeimos neretai gaudavo mažiau nei 30 Eur už vaiką per abu tėvus). Lengvata negalėjo naudotis daugiau nei pusė (!) šeimų. Nepamirškime, absoliuti dauguma žmonių vis dar gauna apie 650 Eur per mėn., o kiek šeimų turi įvairiausių situacijų, kai pajamų dar mažiau, kai sergama, kai yra negalia, kai emigracija, kai sunkumai? Dabar „vaiko pinigams“ skiriama virš 400 mln. Eur ir juos gauna absoliučiai visi vaikai. Būtent tai giria Europos Komisija.

Valstybė padarė esminį vertybinį pasirinkimą, ji nusprendė pasitikėti Lietuvos šeimomis. Kai skirstomi ES milijonai – reikalaujama projektų, popierių. Šiame procese yra daug bandymų gudrauti. Visa tai prižiūri armija administratorių, tikrintojų, projektų vertintojų. Tačiau investicija į šeimas pasiteisino. Gąsdinantys pasakojimai apie pragertus „vaiko pinigus“ neturi jokio pagrindo. Tokios šeimos „vaiko pinigų“ negauna, jas seniūnijų lygmenyje prižiūri socialiniai darbuotojai ir paramą duoda ne pinigais, o paslaugomis ar prekėmis vaikams. O sąžiningoms šeimoms, kurių yra virš 90 proc., nereikia nieko įrodinėti, kad gautų „vaiko pinigus“.

Pajamos kaip oras reikalingos tiems, kas augina vaikus. Nuo vasario šeimos pajus „vaiko pinigų“ augimą iki 60 Eur (mokama už praėjusi mėnesį), o daugiavaikės šeimos – 100 Eur kiekvienam vaikui. Šeimos gali būti ramios ir dėl 2021 m., jau priimtame įstatyme įteisinti „vaiko pinigai“ 70 Eur ir atitinkamai 110 Eur už vaiką per mėnesį.

2020 m. biudžete socialinėms reikmėms apskritai skirta rekordinė suma. Seime pagaliau imtasi mokesčių stambiam kapitalui (bankams), pradedamas kurti valstybinis bankas. Valdininkų skaičius per kadenciją sumažėjo 10 proc., o pensijos auga greičiau nei algos.

Didėja tikslinės kompensacijos, šalpos pensijų bazė ir jos minimali riba. Auga visos socialinės išmokos. Neįgalieji, senjorai jau sausį gavo ar dar gaus didesnes pensijas ir jų priemokas. Verslas gavo labai rimtas GPM mokesčio lengvatas neįgaliųjų įdarbinimui.

Šalia pensijų indeksavimo mažiausias pensijas gaunantys senjorai, kurių visų gaunamų pensijų suma nuo sausio po indeksavimo nesiekia 257 Eur, vasarį sulaukė papildomų priemokų. 75 metų sulaukę senjorai ir vaikai gaus kompensuojamus vaistus be jokių priemokų, o nuo rugsėjo visi ikimokyklinukai ir pirmokai gaus nemokamą maitinimą.

Mus kaltina, kad viso labo įgyvendinam seniai priimtą pensijų indeksavimą. Nieko panašaus. Svarbiausi politiniai sprendimai šalia indeksavimo – minėtos pensijų priemokos mažoms pensijoms ir sėkminga II pakopos kaupimo reforma. 2000–2001 metais „pirmojo“ premjero Kubiliaus prastumta pensijų kaupimo reforma, kai pensininkų pinigai buvo „nukanalizuoti“ į privačius fondus, žadant dangišką maną, prieš kelis metus baigėsi gėdingu konservatorių bandymu gelbėti fondų interesus Konstituciniame Teisme. Banaliai nukopijuotas pensijų fondų advokatų raštas nukeliavo į teismą, bet šis net nepradėjo jo nagrinėti, o praeitą savaitę Konstitucinis Teismas patvirtino, kad visi LVŽS sprendimai – teisėti.

Lietuvoje ženkliai padidinta minimali alga, sumažėjo Gyventojų pajamų mokestis, tai reiškia, kad minimalią algą uždirbantis asmuo šiemet į rankas gaus apie 41 Eur daugiau. Auganti minimali alga, „vaiko pinigai“, didesnės pensijos ir socialinės išmokos daro teigiamą įtaką visų algų didėjimui. Smulkus verslas turi mokesnius klientus ir gali augti. Darbo užmokestis biudžetininkams didėja per pareiginės algos bazinį dydį bei minimaliuosius pareiginės algos koeficientus A, B ir C lygio pareigybėms. Mažiausiai uždirbantiems algos didėja šimtais eurų, per profsąjungų išsiderėtą Nacionalinę kolektyvinę sutartį. Papildomą padidėjimą pajus švietimo (taip pat ikimokyklinio!), sveikatos, kultūros darbuotojai, pareigūnai. Žinoma, daugumos žmonių algos augs tiek, kiek jas kels konkretus darbdavys, kiek išsireikalaus konkreti profsąjunga, kiek rezultatų pasieks konkretus verslas.

Valstybė deda visas pastangas, kad žmonės kovotų dėl savo algų. Ar pernai jau skyrėte 1 proc. savo sumokėto GPM jūsų profesinei sąjungai? Profsąjungos – labai svarbus instrumentas siekiant didesnių atlyginimų. Turime padėti joms sustiprėti arba imtis iniciatyvos patys.

Artimiausioje Seimo sesijoje diegsime naujus socialinės politikos instrumentus: darysim galutinį sprendimą dėl išankstinių pensijų sąlygų pagerinimo ir vienišų žmonių pensijų, didinsim kaimo žmonių teisę į socialinę paramą, dabar tam trukdo neparduodamos kaimo trobos ar kelių hektarų turėjimas, svarstysim kvotas neįgaliesiems dirbti viešajame sektoriuje, spartinsim judėjimą socialinio būsto eilėje, suteiksim teisę dirbti ir gauti pajamas globos įstaigų gyventojams.

Šioje Seimo kadencijoje LVŽS politika, visų pirma, buvo nukreipta į socialinio solidarumo skatinimą. Ar pamenate, kaip sunkiai teko traukti kiekvieną milijoną iš galingiausių interesų grupių prieš priimant 2020 metų biudžetą? Kaip kiekvienam papildomam milijonui priešinosi tabako, bankų sektoriai, kaip aistringai opozicija kovojo prieš turtingų žmonių 32 proc. apmokestinimą? Kol skurdas, atskirtis rėžė akis, sunku buvo įsivaizduoti, kad Lietuvos politikos prioritetu bus klimato kaita ar žalia energetika. Šiandien turim kitą situaciją. Ekologinis solidarumas visame pasaulyje neatsiejamas nuo socialinio solidarumo, empatijos. Mes mokame ginti viešą interesą galingų interesų grupių akivaizdoje.

Mus, LVŽS narius, gali skirti požiūris į vieną ar kitą dalyką, kai kas yra „žalesnis“, kai kas kairesnių, kai kas labiau centristinių ar krikščioniškų pažiūrų, bet esame vieningi, kai kalbame apie valstybės prioritetus. Jie buvo aiškiai nubrėžti LVŽS programoje 2016 metais ir dabar, 2020 metais yra beveik pažodžiui įvykdyti.

Sąlygos gerovės valstybei kurti šiuo metu – idealios. BVP augimas viršijo visus optimistinius lūkesčius, kainų augimas neramina, bet yra normos ribose, nedarbas stabiliai mažas. Valstybės skola santykyje su BVP sumažėjo ir valstybė sukaupė rezervus juodai dienai.

„Traukinys“ pajudėjo, netrukus pajusime jo pagreitį.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(30 žmonių įvertino)
3.1333

Top naujienos

Lietuvio atradimai Norvegijoje nustebino net vietinius: užfiksuoti vaizdai masina atvykti ir nemėgstančius šaltų kraštų (34)

Turbūt sutiksite, kad per karantiną lietuviai juda kur kas mažiau – riboja ne tik namų sienos,...

„Žalgirio“ nesėkmių serija Eurolygoje tęsiasi – pralaimėjo penktą kartą iš eilės (336)

Nesėkmių seriją Eurolygoje išgyvenančiam Kauno „Žalgiriui“ (5/6) ketvirtadienį nepavyko jos...

Santaros klinikų medikė: net ir reanimacijoje dėl COVID-19 gydytas pacientas viruso egzistavimu netikėjo (399)

Kai kurie pacientai, net ir paguldyti į Santaros klinikų reanimacijos ir intensyvios terapijos...

Vis daugiau vaikų kamuoja šis sutrikimas: pasekmės – daug liūdnesnės nei galima įsivaizduoti (2)

Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį viršsvorį turinčių ar nutukimu sergančių vaikų gretos...

Dobrovolska papasakojo, apie ką kalbėjo su Nausėda: buvo labai įdomu mato būdą atpiginti notarų ir antstolių paslaugas (339)

Kandidatė į teisingumo ministres Evelina Dobrovolska sako turinti aiškią viziją, ką reikėtų...

Sunkus pasirinkimas: kokias galimų viceministrų pavardes Prezidentūroje išgirdo kandidatai (304)

Po Seimo balsavimo, prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį dekretu paskyrė Ingridą Šimonytę...

Seksas po 50-ties: patarimai, kurie padės iki senatvės mėgautis intymiais santykiais

Kad ir kiek mus bandytų įtikinti, kad lekiantis laikas tai tik skaičiai dokumente, o patirtis yra...

Sigutė Limontaitė | D+ nariams

Privatus detektyvas Romualdas: melagiai ir nusikaltėliai jo bijo – demaskuos vos per kelias minutes

Jis pažįsta jus geriau, nei jūs pats save. Vos kelios minutės pokalbio ir jis pasakys, ar...

Mokslininkai siūlo sukurti naują sekso robotų tipą: jie padėtų spręsti labai liūdną problemą (4)

Vašingtono universiteto mokslininkė Nancy Jecker nemano, kad sekso robotai yra juokinga tema –...

Specialistė išvardijo tinkamiausius žaislus 0-1 metų vaikams: neapsigaukite su populiariausiais mamų pirkiniais (3)

Artėjant didžiosioms metų šventėms, tėvai, seneliai, dėdės ir tetos šluoja nuo parduotuvių...

|Maža didelių žinių kaina