Pagal praėjusiais metais balandį darytą „Spinter“ apklausą, 52 proc. Lietuvos žmonių pritartų visiškam draudimui rūkyti daugiabučių balkonuose.

Latvijoje galioja draudimas, tačiau Lietuvai mes siūlome kitokį konfliktų dėl rūkymo balkonuose sprendimo modelį.

Siūlome visiškai naują požiūrį į šią problemą – naujo tipo visuomenės susitarimą (elgesio algoritmą) tose situacijose, kai žmogus, kenčiantis dėl pasikartojančio pasyvaus rūkymo ir nesulaukiantis savo kaimynų pagalbos, galėtų prašyti visuomenės pagalbos.

Įstatymai, savivalda, policija yra sukurti tam, kad saugotų žmonių teisėtus interesus. Teisė nebūti žalojamam savo nuosavam bute yra absoliuti. Nėra teisės rūkyti bet kur, bet yra prigimtinė teisė nebūti žalojamam ir prigimtinė teisė saugoti savo būstą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad tabako dūmų tarša ir kvapai pažeidžia teisę į būsto neliečiamybę, užkerta kelią netrukdomai naudotis privačios nuosavybės patogumais (Hatton and Others v. United Kingdom (GC), judgment of 8 July 2003, no. 36022/97, § 96).Yra ir daugiau tokių bylų.

Todėl Lietuvoje siūlome ne draudimą, o socialinę inovaciją. Pagal siūlomą pataisą, žmogus, patiriantis diskomfortą dėl nuolatinio kaimynų rūkymo savo bute, turės galimybę pranešti apie tai savivaldybei internetu (jei norės – raštu).

Savivaldybė turės informuoti namo gyventojus, kad šiame name rūkymas balkone kenkia kaimynams, todėl po penkiolikos dienų specialiais ženklais įspės kaimynus apie tai, kad rūkyti balkonuose nebegalima. Iki tol balkonuose rūkę kaimynai turės pasirinkti rūkymo vietą lauke.

Tai daro dauguma žmonių, netrukdydami gyventi savo kaimynams nei balkone, nei prie namo įėjimo. Vietų parūkyti Lietuvoje tikrai pakanka.

Kai kurie žmonės rūko savo butuose arba gamina maistą, bet kaimynai dūmų dažniausiai nejaučia, nes veikia ventiliacija. Jei ventiliacija bus neveiksni, galios siūlomo įstatymo norma su prievole savininkui tvarkyti neveikiančią ventiliaciją.

Kaip kvapai iš kaimynų virtuvės dažniausiai nepatenka į mūsų namus, taip ir cigarečių dūmų kvapas nepateks. Tačiau, jei kažkas netvarkoje, tu neįgyji teisės kenkti kitam. Negali kenkti, jei tau tingisi užsimauti batus, užsidėti paltą. Negali kenkti kitam, jei tavo bute neveikia ventiliacija.

Įprotis rūkyti turi tam tikrą kainą, kurią turi mokėti ir pirkdamas cigaretes, ir organizuodamas savo gyvenimą. Teisių nėra be pareigų.

Skirtingai nuo Latvijos, mūsų konfliktų sprendimų algoritmas numato ilgą derinimą su kaimynais. Algoritmas numato, kad nerūkančiam žmogui padės savivalda. Policijos pagalbos absoliučioje daugumoje situacijų tiesiog nereikės. Algoritmas beveik nesukurs papildomo darbo policijai. Policija neturės prievolės reaguoti į skundus, kurie pateikiami iš tų daugiabučių, kur neatlikta kaimynų informavimo procedūra. Taigi nebus galimybės skųsti bet ką ir bet kada.

Tinkamai informavus kaimynus, sulaukus penkiolikos dienų termino, pažeidimų skaičius bus minimalus. Žinoma, vienas kitas piktybinis pažeidėjas, kuris nereaguos į kaimyno skundą dėl pasyvaus rūkymo, galės būti įspėtas policijos. Policininkui nereikės vykti į butą. Gyventojai galės nufilmuoti rūkantį kaimyną, nes darant nusižengimą negalioja privatumo apsauga. Ta nuotrauka internetu pasieks policiją ir per 24 val. kaimynas bus iškviestas į policiją. Panašiai kaip ir su greičio matuokliais.

Net ir tokiu atveju niekas neskubės bausti rūkančio žmogaus. Žodinis pareigūno įspėjimas yra ne mažiau efektyvus nei piniginė bauda. Juk mes kalbame apie bendravimo kultūros pasikeitimą. Nėra tikslo bausti žmonės. Tikslas yra padėti spręsti konfliktus dėl pasyvaus rūkymo daugiabučiuose.