Lietuva su turimais diplomatiniais ir derybiniais resursais yra netgi hiperaktyvi srityse, kurios mums yra aktualios. Be to, svarbiausia yra ne aktyvumas, bet efektyvumas ir pasiekti rezultatai. Jais tikrai galima pasidžiaugti. Ypač energetinio saugumo, totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo ir ES Rytų kaimynystės srityse.
Prieš 5-6 metus Europos Sąjungoje apie energetinio saugumo problematiką iš viso nebuvo kalbama. Lietuva kartu su Lenkija pirmosios iškėlė šį klausimą, energetika buvo įtvirtinta Lisabonos sutartyje, ir šiandien turime labai konkrečius rezultatus. Iškovojome BEMIP (Baltijos energijos rinkos jungčių planą, patvirtintą 2009 m. kartu su atitinkamu biudžetu), kurio tikslas - panaikinti Baltijos valstybių energetinę izoliaciją. Tai unikalus ES regioninis projektas, kurį Europos Komisija mini kaip itin sėkmingo regioninio bendradarbiavimo pavyzdį, sprendžiantį „energetinių salų“ problemą iš esmės.
Nuosekliai įgyvendiname Trečiojo energetikos paketo nuostatas, siekdami atskirti tiekimą ir gamybą nuo tinklų nuosavybės elektros ir dujų sektoriuose, padidinti konkurenciją, vartotojų pasirinkimą ir energetinį saugumą. Užsitikrinome visišką Europos Komisijos palaikymą, ji atlieka tyrimą dėl galimų „Gazprom“ konkurencijos pažeidimų.
Galiausiai, šiemet Europos šalių vadovai sutarė, kad iki 2014 metų bus užbaigtas ES energetikos vidaus rinkos kūrimas, 2015 metais – panaikinta likusių ES valstybių, tarp jų ir Baltijos šalių, energetinė izoliacija.
Lietuva nuosekliai siekia įamžinti Europoje totalitarinių režimų nusikaltimų atmintį. Birželį ES Taryba priėmė išvadas, kuriose numatyta galimybė svarstyti svarbaus teisinio instrumento, kriminalizuojančio totalitarinių režimų nusikaltimų neigimą, kūrimą. Prieš pora savaičių (spalio 14 d.) buvo įsteigta Europos atminties ir sąžinės platforma. Ši iniciatyva palengvins tyrimo centrų, akademinių įstaigų ir kitų nevyriausybinių organizacijų, dirbančių totalitarinių režimų tyrimo srityje, bendradarbiavimą. Šiuo keliu sprendžiami ir 1992 m. referendumo Lietuvoje iškelti uždaviniai.
Teisingumo srityje Lietuvos pastangomis ES institucijos pradeda diskusijas dėl galimybės sugriežtinti Europos arešto orderio mechanizmą. Jo taikymo išlygos buvo viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių Austrija neperdavė Sausio 13-osios byloje įtariamo Michailo Golovatovo.
Lietuvos pastangomis jautriausi klausimai santykiuose su Rusija, tokie kaip teisinis bendradarbiavimas, yra tapę bendro ES dialogo su šia šalimi dalimi. ES lygiu yra išsakomi Lietuvos glaudesnio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose siekiai, pozicija dėl bevizio režimo, siekiama totalitarinių režimų aukų pripažinimo, nuspėjamų ir skaidrių ekonominių ir prekybinių santykių. Branduolinių elektrinių, egzistuojančių ir planuojamų, saugumas, būtinybė vystyti skaidrų ir sąžiningą bendradarbiavimą energetikos srityje aktyviomis Lietuvos pastangomis yra tapę esminiais ES ir Rusijos darbotvarkės klausimais.
Siekis didinti ES dėmesį Rytų kaimynystei yra taip pat vienas svarbiausių Lietuvos tikslų. Žinant istorinius "senosios" ES ryšius su Viduržemio jūros regionu, pastangos atsukti ES veidu į rytus yra sėkmingos: (1) dabartinėje finansinėje perspektyvoje ES kaimynystės politikos finansavimas yra trečdaliu didesnis nei ankstesnėje; (2) prieš pora metų sukurta Rytų partnerystės iniciatyva; (3) labiausiai pažengusios šalys - Ukraina, Moldova ir Gruzija - derasi dėl Asociacijos ir laisvos prekybos sutarčių su ES sudarymo.
Joms yra palengvintas vizų režimas, numatyti veiksmų planai Ukrainai ir Moldovai rengiantis bevizio režimo perspektyvai ateityje. Visa tai padeda stiprinti šių šalių europietišką tapatumą ir prisideda prie Lietuvos intereso - europietiškos, demokratinės ir saugios kaimynystės. Galima būtų pridurti, kad trečiasis Rytų kaimynystės vadovų susitikimas vyks Lietuvos pirmininkavimo ES metu.