aA
Statistikos departamento duomenimis, žemiau skurdo rizikos lygio praėjusiais metais gyveno apie 576 tūkstančiai žmonių. Didžiausias skurdo rizikos lygis Lietuvoje fiksuotas žmonių, vyresnių nei 65 metų amžiaus grupėje. Vidutinę senatvės pensiją gaunantys senjorai šiandien gyvena žemiau skurdo ribos, o tai reiškia, kad šiai žmonių grupei itin sunku sudurti galą su galu.
Svetlana Grigorian
Svetlana Grigorian
© Asmeninio archyvo nuotr.

Nepaisant valdančiųjų atseikėtos 200 eurų priešrinkiminės dovanos senjorams, situacija nei kiek negerės: žmonės pinigus taupys juodai dienai ir gyvens įprastą, rutininį statistinio senjoro gyvenimą. Nors, greičiausiai, visi nujaučia, kad tuos 200 eurų tyliai „suės“ kylančios maisto produktų kainos.

Ne paslaptis, senjorams, o ypač vienišiems, kiekvieno cento reikšmė milžiniška. Senjorai kiekvieną savaitę seka akcijas parduotuvėse ir pagal galimybes kasdien leidžiasi į pigesnio maisto medžioklę. Senjorai minučių tikslumu žino, kur ir kas prekybos centruose nupiginama, kam paskelbiamos akcijos, todėl pigaus maisto medžioklė ne tik padeda išgyventi, bet dar ir leisti laiką. Vienas Lietuvos prekybos centras turi nukainotų prekių, kurių galiojimo laikas, dažniausiai, nebetinkamas, skyrelį. Būtent prie jo, kartais net susidaro senjorų grūstis.

Ciniškai atrodo tokia senjorų kasdienybė, nors Veryga su Kepeniu, greičiausiai, džiaugiasi, jog pensininkai pajuda, o ne sėdi namie prie televizoriaus ekrano. Ciniškai atrodo ir tai, jog šiandien senjorai yra visiškai pamiršti ir palikti likimo valiai. Gauna pensiją, gydymą ir ramu. Bet neramu man.

Aktyvesni senjorai pagal išgales įsitraukia į įvairias bendruomeniškas veiklas: dainuoja, groja ir šoka įvairiuose senjorų kolektyvuose, lankosi bibliotekose, mokosi naudotis kompiuteriu ar dalyvauja Trečiojo amžiaus universitetų užsiėmimuose. Tačiau, tą daro nedaugelis.

Galima drąsiai sakyti, jog valstybė šiandien neužtikrina pilnaverčio socialinio gyvenimo senyvo amžiaus žmonėms. Ne tik pinigų trūkumas, tačiau ir sukuriama nepalanki psichologinė terpė, kada senjorai neturi kuo tinkamai apsirengti, ne vienus metus stovi eilėje dantų protezavimui ar neturi tinkamą regėjimą užtikrinančių akinių.

Visas šias problemas valdžiai padeda spręsti COVID-19: „Mielieji senjorai, esate rizikos grupėje, tad nėra ko čia gastroliuoti... o jei jau, vis tik, išeisite, malonėkite visur būti su kauke. Niekas neatpažins, tai ir rūbai tiks bet kokie, o ir šypsenos nesimatys, tad kam tie protezai...“ Vis tik ne taip įsivaizduoju orią senatvę.

Negalime uždaryti žmonių ir jų laikyti namuose. Valstybė privalo pasirūpinti visuotinu senjorų užimtumu ir garantuoti ne tik orią pensiją, bet ir pilnavertę asmenų socializaciją. Žmonės turi jaustis reikalingi visuomenei ir valstybei, todėl reikia kurti programas, kurios padėtų jiems burtis su bendraminčiais.

Viena tokių, galėtų būti vienkartinė parama į kultūrinius kolektyvus nusprendusiems burtis senjorams. Senjorų aprūpinimas muzikos instrumentais, sceniniais rūbais ir kitomis priemonėmis daug nekainuoja, todėl, iš esmės, reikėtų tik mechanizmo, kaip padėti į įvairias veiklas norintiems susiburti senjorams.

Jei savivaldybė negali senjorų kolektyvams neatlygintinai suteikti šildomų patalpų ar transporto kelionėms į įvairius koncertus, ar kitas pažintines išvykas, pagalbos ranką galėtų ištiesti ir socialiai atsakingas verslas. Tereikia paprašyti. Visi turim rūpintis tais, kurie anksčiau rūpinosi mumis.

Dar vienas veiksmas, kuriuo galėtume pradžiuginti mūsų senjorus – nuvežti juos prie Baltijos jūros. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasistengdavo, jog kasmet prie jūros nukeliautų nei karto jos nematę vaikai, o aš siūlau prie Baltijos nuvežti senjorus. Žinau ne vieną garbaus amžiaus žmogų, Baltijos jūros smėlį paskutinį kartą mindžiusį prieš dvidešimt ar net trisdešimt metų. Yra ir tokių, kurie kojomis jo taip ir nelietė.

Turime galvoti ir apie platesnę nepasiturinčių senjorų vietinio turizmo programą, kuri ne tik padėtų pažinti, tačiau ir užtikrintų platesnę senyvo amžiaus žmonių socializaciją. Jei tokios programos nesukursime valstybiniu mastu, tuo galėtų pasirūpinti savivaldybės. Viskas ko reikia – saugus transportas, gidas, puiki nuotaika ir pagarba vyresniam.

Darom!

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(37 žmonės įvertino)
3.4595

Top naujienos

Tomas Janonis | D+

Skandalingiausios Vilniaus statybos pavirto tikra piktžaizde: žmonės, kurie padėjo aukso vertės parašus (6)

Viena gražiausių Vilniaus vietų turėjo tapti ramybės oaze gamtos pasiilgusiems vilniečiams,...

Prognozuoja NT nuomos verslo žlugimą: ar išlošė investavusieji per pandemiją? (60)

Per pastaruosius metus nekilnojamojo turto (NT) pardavimo kainos Lietuvoje augo sparčiausiai...

Razmuvienė: delta atmaina yra daug kartų pavojingesnė už paprastą COVID-19, laiko laukti rudens nebėra

Delta atmaina lemia, kad COVID-19 užsikrėtimų skaičius intensyviai auga ir situacija blogėja, o...

VSAT vadas: nuo vidurnakčio sieną kirto dar 109 neteisėti migrantai (90)

Nuo vidurnakčio iki pirmadienio ryto sieną iš Baltarusijos kirto dar 109 neteisėti migrantai, o...

Mokslininkai jau žino, kas ateityje laukia žmonijos, kai baigsis COVID-19 pandemija (48)

Šiuo metu esame atsidūrę ribotoje erdvėje tarp COVID-19 pradžios ir pabaigos. Nors pandemijos...

Voras.online | D+

Kremlius grimzta į nostalgiją, tačiau tai nepadeda: 3 posovietinės valstybės beldžiasi į ES

Vokiečių leidinys „Funke Mediengruppe“ birželio 6-ąją citavo Europos parlamento prezidentą...

Atlikėja Mia atvirai – apie juodžiausią periodą, kalbas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir išmoktą pamoką santykiuose su vyrais (42)

„Mano gyvenimas užkoduotas dainose. Pastebėjau, kad, jeigu parašau kažkokį kūrinį, tai...

Netikėtas pokalbis su teisėju ir sprogusios emocijos stadione: ar mes galime abu gauti auksą? (9)

Ši akimirka ir jį lydėjusios emocijos geriausių epizodų rinkiniuose suksis ir pasibaigus Tokijo...

VSAT už 5,4 mln. eurų išnuomojo konteinerinių namelių migrantams (85)

Valstybės sienos apsaugos tarnyba už 5,4 mln. eurų išsinuomojo konteinerius apgyvendinti...

Verslą perkėlė į internetinę erdvę, tačiau apie tiekimą nepagalvojo – šių specialistų poreikis sparčiai auga visame pasaulyje (1)

Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų...