Deja, praktiškai vienintelė priemonė, kurią šiandien siūlo Vyriausybė, – taupymas. Apie taupymą kalba ir Palangos miesto meras, kuris rugsėjo pabaigoje savo socialinių tinklų paskyroje pasidalijo planu, kaip miestas taupys elektros energiją šiuo sudėtingu periodu.
Palangos meras siūlo mažinti miesto gatvių apšvietimą, po vidurnakčio išjungti dviračio takus apšviečiančius žibintus, atsisakyti kalėdinių girliandų Vytauto gatvės medžiuose. Meras pergyvena, jog netaupant miesto apšvietimui iki metų pabaigos prireiks 100 tūkstančių eurų. Visiškai sutinku, taupyti reikia, tiksliau, reikėjo pradėti dar vasarą, tačiau vien šių priemonių nepakaks.
Miesto apšvietimas užima tik mažą savivaldybės sąskaitų už elektros energiją dalį, todėl būtina sugalvoti priemones ir instrumentus, kurie ne tik sutaupytų, tačiau ir padėtų savivaldybei apmokėti milžiniškas elektros energijos sąskaitas. Akivaizdu, neišjungsime apšvietimo nei savivaldybėje, nei kitose jai priklausančiose institucijose ar, juo labiau, mokyklose bei darželiuose, todėl reikia investuoti į elektros energijos gamybą.
Kalbant apie investicijas į atsinaujinančią energetiką, su gailesčiu reikia konstatuoti, jog Palangos miesto savivaldybė pramiegojo progą sudalyvauti Europos Komisijos skelbtoje 100 neutralių klimatui ir išmanių miestų programoje. Programoje dalyvausiančios Vilniaus miesto ir Tauragės savivaldybės pasinaudos milijonine Europos Komisijos parama ir jau iki 2030 m. gebės savo energijos poreikius patenkinti pačios.
Gerų pavyzdžių yra ir daugiau. Štai Elektrėnų rajono savivaldybė, pasinaudojusi Aplinkos projektų valdymo agentūros paskelbta saulės elektrinių įrengimui skirta programa bei į saulės elektrinės įrengimą investavusi vos 200 tūkstančių eurų, jau netrukus elektros energija aprūpins visas 30 savivaldybės viešųjų ir biudžetinių įstaigų.
Elektrėniškiai skaičiuoja, kad su 80 procentų intensyvumo parama pastatyta 1,2 MW saulės elektrinė savivaldybei atsipirks per 2 metus, o tai reiškia, jog per likusį, kiek ilgesnį nei 20 metų, saulės elektrinės tarnavimo laikotarpį elektros energija savivaldybės įstaigoms nekainuos nieko. Artimiausiuose Elektrėnų rajono savivaldybės planuose ir dar viena galinga saulės elektrinė, kuri nemokamai gamins miesto apšvietimui ir saugumui reikalingą elektros energiją. Kol Palanga svarsto, kaip mažiau naudoti elektros, kiti investuoja ir rūpinasi savo savivaldybės gyventojų komfortu ir saugumu.
Išeitis – ir atsinaujinančių energetikos išteklių bendrijos
Nemokamą elektros energiją gali gamintis ne tik savivaldybės, tačiau ir gyventojai. Privačių namų savininkai jau dalyvauja kasmet vis labiau populiarėjančioje saulės elektrinių įsirengimo programoje, tačiau ką daryti tiems, kurie gyvena daugiabutyje arba jų namų stogai netinkami saulės elektrinių montavimui?
Vokietijoje, Danijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse sėkmingai veikia Atsinaujinančių energetikos išteklių bendrijos (AEIB). Šių bendrijų steigimo tikslas – paskatinti bendruomenes įsirengti atsinaujinančios energijos elektrines, sumažinti elektros energijos kainą sau ir kitiems gyventojams bei uždirbtą pelną iš saulės ir vėjo elektrinių investuoti į bendrijos aplinką, namo renovaciją ar kitus projektus.
Atsinaujinančių energetikos išteklių bendrijų steigimas nėra kelių ES valstybių mada. Jų steigimą reglamentuoja ES Atsinaujinančios energijos direktyva, o tai reiškia, kad šių bendrijų veiklos modelis perkeltas ir į mūsų teisės aktus, tiksliau, į Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymą. Numatoma, kad bendrijų veikla gali apimti ne tik elektros energijos, bet ir šilumos gamybą, paskirstymą bei kaupimą.
ES siekia, kad Atsinaujinančių energetikos išteklių bendrijos ne tik prisidėtų prie kovos su klimato kaita, tačiau ir kiek įmanoma labiau gyventojus įtrauktų į elektros energijos gamybą. Sėkmingai veikianti bendrija ne tik gali užtikrinti, kad elektros energija jos nariams nekainuos nė cento, tačiau ir parduodama perteklinė elektros energija kurs papildomą ekonominę vertę bendrijai.
Būtent šios bendrijos gali ir turi tapti sprendimu daugiabučių ir kitų namų gyventojams, siekiantiems patiems pasigaminti reikiamos elektros energijos. Neabejoju, vienas sėkmingas pavyzdys gali įkvėpti didžiąją dalį daugiabučių namų gyventojų, o Atsinaujinančių energetikos išteklių bendrijų steigimo programa galėtų tapti tokia pat sėkminga, kaip Aplinkos ministerijos kuruojama Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa. Žmonės džiaugiasi gyvendami šiltuose, renovuotuose ir ekonomiškesniuose namuose, tad neabejoju, džiaugsis ir už elektros energiją mokėdami simboliškai ar nemokėdami nė cento.
Atsinaujinančių energetikos išteklių bendrijos steigimas nėra savitikslis. Jų veiklai Europos Komisija numato nemažą finansavimą. Lietuvoje veikiančių bendrijų finansavimo šaltiniai numatomi 2021 m. Europos Tarybos sprendimu patvirtintame Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“. Plane numatomos priemonės skatins burtis į Atsinaujinančių energetikos išteklių bendrijas bei investuoti į saulės, vėjo energiją naudojančias elektrines.
Tikėtina, kad dar šiais metais Lietuvoje bus paskelbti kvietimai teikti paraiškas saulės elektrinių įrengimui ant daugiabučių namų, kuriuose bus laukiama ir pirmųjų paraiškų iš gyventojų įsteigtų Atsinaujinančių energetikos išteklių bendrijų.
Norint padėti Palangos miesto gyventojams pasinaudoti finansine parama ir paskatinti Atsinaujinančių energetikos išteklių bendrijų steigimą mūsų savivaldybėje, reikės ir jos pačios indėlio. Šiandien jaučiama akivaizdi Palangos miesto savivaldybės kompetencijos stoka atsinaujinančios energetikos srityje, todėl manau, jog būtina savivaldybėje steigti Energetikos skyrių, kuris ne tik užtikrintų savivaldybės dalyvavimą įvairiuose atsinaujinančios energetikos projektuose, tačiau ir padėtų gyventojams kurti Atsinaujinančių energetikos išteklių bendrijas.