aA
2020 rugsėjo 1-oji bus kitokia nei anksčiau. Pasauliui grasinanti COVID-19 pandemija per vasarą niekur nedingo ir, dar daugiau, susirgimų skaičius Lietuvoje nuolat auga, o mokytojai nuogąstauja, jog mokyklos, mokiniams sugrįžus į klases, taps koronaviruso židiniais.
Svetlana Grigorian
Svetlana Grigorian
© Asmeninio archyvo nuotr.

Nerimas dėl naujų mokslo metų pagrįstas. Iki šiol nėra aišku, kaip Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavyko pasiruošti artėjantiems mokslo metams ir tai kelia baimių ne tik mokytojams, kitiems specialistams, bet ir tėvams.

Akivaizdu, jog Lietuvoje trūkstant 700 mokytojų, kai kurios klasės bus perpildytos vaikų, o tai smarkiai didina rizikas COVID-19 plitimui. Galiausiai, dauguma mokyklų iki šiol nėra sureguliavusios mokinių judėjimo tvarkos mokyklose, todėl atsiradus nors vienam susirgimui, liga nesunkiai išplis ne tik tarp klasės draugų, bet ir visoje mokykloje.

Esant tokiai situacijai, reikia labai rimtai apsvarstyti sprendimą atsisakyti pamokų pradžios ir laiko reguliavimo įprastu skambučiu. Sprendimas pagal galimybes pamokas mokykloje pradėti skirtingu laiku, gali sureguliuoti mokinių srautus ir minimalizuoti rizikas. Žinoma, tą nebūtų sunku padaryti pradinėse klasėse. Kur kas daugiau iššūkių gali kilti vyresnių moksleivių mokymo proceso organizavime, bet ir čia galima rasti sprendimą organizuojant visos savaitės to paties dalyko pamokas per vieną dieną.

Kalbant apie priemones, jos vis dar išlieka didžiule problema. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia nupirkusi 2800 naujų kompiuterių pedagogams, bet pastarųjų vis tiek trūksta. Greičiausiai, dalis pedagogų ir toliau darbui naudos savo asmeninius kompiuterius.

Tiesa, ministerija skelbiasi apie artimiausius planus rudenį nupirkti dar kompiuterių, planšečių ir kitų elektroninių priemonių mokymo proceso organizavimui, tačiau kyla pagrįstas klausimas, ar nebuvo galima šiomis priemonėmis apsirūpinti anksčiau, dar vasarą?

Tikiuosi, jog visos kompiuterinės technikos pirkimo procedūros bus įdėmiai peržiūrėtos ir specialiųjų institucijų pareigūnų. Apie politiką be išskaičiavimų besigiriantys valstiečiai apsiskaičiavo pirkdami greituosius COVID-19 testus ir juos nupirko keturis kartus brangiau nei tuo metu siūlė kitos bendrovės.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai pradėjus tyrimą iš pareigų pasitraukė pono A. Verygos pavaduotoja Sveikatos apsaugos ministerijoje, o pirkimų galai veda tiesiai į Vyriausybę, į paties S. Skvernelio pašonėje sėdinčio Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Luko Savicko kabinetą. Įdomu, ar ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bus apsiskaičiavusi su pirkimais? Kiek kartų?

Artėjant mokslo metų pradžiai skelbiama, kad kai kurios privačios mokyklos apsirūpino termovizorinėmis kameromis nuotoliniam žmonių temperatūros matavimui. Jomis bus matuojama į mokyklą atvykstančių mokytojų ir mokinių temperatūra bei jais bus pakeisti mobilūs nuotoliniai termometrai, kuriais matuojant temperatūrą prie mokyklos įėjimo susidarydavo mokinių eilės.

Prie valstybinių mokyklų eilės nesusidarydavo, nes nesu girdėjusi nei vieno atvejo, kada mokinių temperatūra prie mokyklos įėjimo būdavo matuojama bent kokiais termometrais. Nebent, ten buvo laikomas brandos egzaminas.

Privačių mokyklų vadovų sprendimas apsirūpinti termovizorinėmis kameromis yra logiškas ir racionalus, todėl ir valstybė turėtų investuoti į tokias kameras ir pastatyti jas absoliučiai visose šalies ugdymo įstaigose. Termovizorinės kameros kaštai bus kur kas mažesni, nei visos mokyklos uždarymas karantinui dviem ar daugiau savaičių. O gal, net ir likusiems mokslo metams.

Susidaro įspūdis, jog naujų mokslo metų su nerimu laukia tik mokytojai ir tėvai, o valdžia ir toliau bando gyventi kovodama ne su virusu, o su jo pasekmėmis. Buvo baiminamasi, jog COVIV-19 rimtai kėsinsis į šalies sveikatos apsaugos sistemą, tačiau panašu, jog didžiausią grėsmę jis kelia šalies švietimui.

Suprantu, jog ši Vyriausybė skaičiuoja paskutinius savo kadencijos mėnesius, tačiau labai prašau, nepalikite šalies likimo valiai ir padarykite neatidėliotinus darbus, nuo kurių priklausys visos visuomenės gerovė.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
3.3333

Top naujienos

Gydytojas Morozovas – apie pagirias: kas jų padeda išvengti ir kokios dažnos klaidos situaciją tik pablogina

Tai, ką dažnas laiko geru vakaro praleidimu, dažnai baigiasi sunkiu rytu. „Buvo labai geras...

Tropiniai karščiai iš Lietuvos trauksis audringai: po Joninių – ryškūs pokyčiai (10)

Lietuvą svilina kaitra, pirmadienį buvo karščiausia birželio naktis, vis tik ne visada birželį...

Transliacija / įVARtis Euro2020. Įspūdingas „mirtininkų“ finišas ir aštuntfinalio poros

Kasdienė Europos futbolo čempionato apžvalga „įVARtis Euro2020“. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas...

Joninių naktį policijai pranešta apie galimą radijo laidų vedėjo iš Baltarusijos pagrobimą Vilniuje (141)

Joninių naktį didžiausią nerimą Vilniaus policijai sukėlęs pranešimas buvo gautas apie 23.30...

Į nekilnojamojo turto rinką grįžo ilgai nematyti spekuliantai: įspėjama dėl dirbtinai keliamų kainų LB siūlo keisti įstatymus (183)

Gyventojams šiandien būstus perkant greičiau nei juos spėjama statyti, nekilnojamo turto rinkoje...

Šalyje per parą nustatytas 61 naujas koronaviruso atvejis, mirė 3 asmenys (10)

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 61 naujas COVID-19 atvejis, nuo šios ligos tiesiogiai...

Užkalnis. Gyvenimas jau per geras ir eina dar geryn (507)

Kartais būna taip, kad apsidairai, ir matai, kad viskas tiesiog taip puiku, kad geriau mes nesame...