Stanislovas Buškevičius. Situacija dėl Grenlandijos kaista, o kur Lietuva?

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kaip ir kiekvienas žmogus, turi teigiamų ir neigiamų savybių. Vidaus politikoje, mano požiūriu, jis daro teisingus žingsnius: kova su nelegalia imigracija, nusikalstamumu, inauguracinėje kalboje aiškus pasakymas, kad 2+2 lygu 4: yra tik dvi lytys – vyras ir moteris, – o ne mistinės, mokslinių fantastų sukurtos ir per jėgą politikų bei apmokamų visuomenininkų brukamos dešimtys „socialinių lyčių“. Tačiau užsienio politikoje be teigiamų yra ir neigiamų dalykų.

Teigiamas momentas tas, kad NATO šalys bus verčiamos didinti gynybos finansavimą. Neigiamas – tai teritoriniai, kol kas tik žodiniai reikalavimai Kanadai ir Danijai. Ypač kaista situacija dėl Grenlandijos. Mūšyje už Grenladiją pradedama eskaluoti sena Grenlandijos istorija dėl priverstinės kontracepcijos vietinėms mergaitėms.

1960–1970 m. Danija inicijavo Grenlandijos mergaitėms (dažnai joms nesuprantant, kai kurios dar net neturėjo lytinių santykių) kontraceptinių spiralių į gimdą įstatymą medicininės patikros metu. Grenlandiečiai teigia, jog danai tokiu būdu norėjo sumažinti vietinių gyventojų, kurių iš beveik 57 tūkst. 88 procentus sudaro eskimai (inuitai), gimstamumą. Danai tai neigia ir sako, kad gimdos spiralių įstatymas buvo savanoriškas ir tikslas buvo ne gimstamumo sumažinimas, o abortų skaičiaus sumažinimas, kadangi Grenlandijoje yra beveik didžiausias abortų skaičius pasaulyje vienam gyventojui. Kad ir kaip ten būtų, bet 143 Grenlandijos moterys yra padavusios ieškinį į teismą, kad dėl priverstinės kontracepcijos dalis jų tapo nevaisingos, o kitos dar patyrė psichologinės kilmės traumas. Ieškinio suma viršija 6 mln. JAV dolerių. Šiais metais teismas turėtų priimti sprendimą. Kadangi dėl didžiausios pasaulyje Grenlandijos salos, priklausančios Danijai, šiuo metu užvirė tikras mūšis tarp amerikiečių ir danų, tai į viešąją apyvartą yra leidžiamos visos senos ir naujos nuodėmės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas labai nori įsigyti šią salą dėl joje esančių retųjų metalų, reikalingų elektronikos pramonei. Pati Grenlandija savo dydžiu yra dešimtis kartų didesnė už Daniją. Ji Danijai priklauso plačios autonomijos sąlygomis. Beje, kai norvegų-islandų vikingo Eriko Rudojo grupė atrado Grenlandiją, toje vietoje eskimų nebuvo. Vikingai buvo pirmieji pietų Grenlandijos gyventojai. Ir tik vėliau iš Šiaurės čia atsikėlė eskimai, kurie šiandien vadinami šios salos čiabuviais. Ar vikingams Grenlandijoje buvo per šalta, ar jie neišlaikė sambūvio, o gal karo su eskimais, tačiau jų vėliau beveik nebeliko.

Rusijos imperialistinė valdžia su diktatoriumi putinu priešakyje atidžiai stebi situaciją dėl Grenlandijos ir jau kalba: jeigu JAV dėl savo saugumo, o iš tikrųjų – dėl retųjų iškasenų, gali reikalauti kitai šaliai priklausančios teritorijos, tai kodėl mes negalime užgrobti Ukrainos?

O kokia turėtų būti Lietuvos pozicija ginče tarp JAV ir Danijos?

Ne tik dėl pagarbos tarptautinei teisei, bet ir dėl Lietuvos interesų šiame ginče mes privalome palaikyti Danijos pusę, nes niekas negarantuos, kad ateityje koks nors aštrus Lenkijos prezidentas nepareikalaus Vilniaus krašto, apkaltinęs Lietuvą, kad ši mažai saugojasi nuo Rusijos, ar Vokietijos kancleris – Klaipėdos, kuriam pasirodys, kad Lietuva neturi jūros bepiločių Klaipėdos uostui nuo rusų apginti.

Nors be JAV, kuri yra pagrindinis NATO ramstis, mes taptume Rusijos grobiu, tačiau jėga Amerikai atėmus Grenlandiją iš Danijos, žlugtų visos NATO garantijos, jos netektų prasmės, nes niekas niekuo jau nebepasitikėtų. Vienintelė išeitis – laikytis tarptautinės teisės ir apsiginkluoti ne iki dantų, o iki lubų.