Rusija nėra silpna. Kaip sakė vienas Ukrainos karys, kariaujantis šiuo metu Bachmute, jei visi rusai būtų tik alkoholikai, debilai ir narkomanai, tai seniai karas būtų pasibaigęs ukrainiečių pergale. Tačiau rusai yra daugybę kartų istorijoje pralaimėję, jie nėra ta nenugalima jėga. Atvirkščiai, juos galima ir būtina įveikti.

Rusija mėgsta kartoti, kad ten, kur jie, ten pergalė. O kaip buvo iš tikrųjų, ir dar visai neseniai:

1. 1905 m. Rusijos imperija gėdingai pralaimėjo Japonijai. Šiame kare ji prarado Ramiojo vandenyno ir Baltijos laivynus.

2. 1918 m. Rusija gėdingai pralaimėjo Pirmąjį pasaulinį karą. Ji buvo priversta pasirašyti Bresto taikos sutartį ir sutikti išmokėti reparacijas.

3. 1920 m. Rusija gėdingai pralaimėjo Lenkijai. Jos armija buvo sutriuškinta prie Vyslos, o kariuomenės likučiai pabėgo.

4. 1939–1940 m. Rusija Žiemos kare neįveikė mažytės Suomijos. Rusai patyrė siaubingus gyvosios jėgos ir technikos nuostolius. Uždavinys – okupuoti visą Suomiją ir ją prijungti prie Sovietų Sajungos – neįvykdytas, aneksuota tik Karelija.

5. 1939–1945 m. Antrajį pasaulinį karą sukėlė Rusija (tuo metu ji vadinosi Sovietų Sąjunga), susitarusi su Vokietija Molotovo–Ribbentropo paktu. Šis karas buvo laimėtas dėl lendlizo ir 56 šalių antihitlerinės koalicijos. Vakarų sąjungininkai Sovietų Sąjungos nelaikė nugalėtoja, o traktavo ją okupante. Dėl to ir prasidėjo Šaltasis karas.

Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas Churchillis siūlė išlaisvinti Europą nuo rusų okupacijos, tačiau visi jau buvo pavargę nuo karo ir nepasinaudojo proga nugalėti Stalino režimą.

6. 1989 m. rusai pralaimėjo Afganistano karą. Rusai neįvykdė iškeltų uždavinių pagal visus punktus ir jų armija gėdingai paspruko iš Afganistano, surežisavusi ir parodžiusi per televiziją „tvarkingo“ armijos išvedimo per tiltą spektaklį.

7. 1991 m. Rusija pralaimėjo Šaltajį karą – žlugo Sovietų Sąjunga.

8. 1994–1996 m. Rusija labai gėdingai pralaimėjo Pirmąjį Čečėnijos karą. Čečėnų laisvės kovotojai, būdami absoliučia mažuma, neturėdami rimtų ginklų, sudaužė rusus kaip obuolius.
Nuo 850 iki 2 tūkstančių čečėnų meistriškai atliko sostinės Grozno, kuriame buvo dislokuota 12 tūkst. rusų armijos karių, puolimą, nukauna vien tik per pirmą dieną 2 tūkst. rusų ir išlaisvina Grozną. Šie skaičiai oficialiai pateikti pačių rusų.

Paraleliai čečėnai atkovoja ir kitus miestus. Rusija priversta pasirašyti žeminančius Chasavjurto taikos susitarimus ir išsinešdinti iš Čečėnijos, kurios plotas daugiau kaip tris kartus mažesnis už Lietuvos, o gyventojų šiek tiek daugiau nei vienas milijonas.

9. 1999–2009 m. Antrasis Čečėnijos karas baigėsi gėdingu susitarimu su Ramzanu Kadyrovu ir jo grupuote, nes rusai priversti mokėti kolaboranto R. Kadyrovo samdiniams už lojalumą sunkiai protu suvokiamas milžiniškas sumas.

10. 2014–2022 m. Rusijos–Ukrainos karas. Nors Ukraina nebuvo tinkamai pasirengusi karui – netikėjo, kad rusai puls, o valstybė pinigus skyrė labiau ekonomikai nei armijai, jos struktūrose buvo pilna išdavikų ir rusų agentų, – tačiau per metus rusai sugebėjo užimti tik nedidelę dalį ukrainiečių teritorijos.

Ukraina turi visus šansus laimėti ir net sutriuškinti Rusiją. Reikia tik kontrpuolimo, o kad jis būtų pergalingas – nestandartinės karinės išmonės.