Aršiai prieštaravusi vaiko pinigų įvedimui parlamentarė taip ir nesuvokė jų paskirties. Vaiko pinigai nėra drausminimo priemonė. Jie skirti kiekvienam Lietuvos vaikui tol, kol šis sulauks pilnametystės. Nepriklausomai nuo jo tėvų darbo vietos, politinių pažiūrų ar vaiko sveikatos būklės.
Iki tol veikusi papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio mokestinė lengvata veikė tik tėvams, kurie gaudavo didesnes pajamas. Minimalią ar kiek didesnę algą gaunantys tėvai tiesiog negalėdavo ja pasinaudoti. Iškilūs konservatoriai tuo metu skaičiavo, kaip nuo vaiko pinigų nepasikeis jų gaunamos pajamos. Iš tiesų, po 2 ar 3 tūkstančius eurų gaunančių politikų pajamos smarkiai nepakito, bet iš esmės keitėsi pajamos šeimų, kuriose tėvai uždirba mažiau. Papildomus pinigus gaunančių vaikų skaičius Lietuvoje padvigubėjo.
Kito kelio nėra
„Išima iš dirbančių žmonių mokesčių lengvatą ir tą pačią sumą atiduoda per valstybės dotaciją – „vaiko pinigus“. Bet pinigų kišenėje lieka tiek pat. Vidutines pajamas gaunantiems žmonėms vaiko pinigai praktiškai nedidinami, tik keičiama jų išmokėjimo schema“, – prieš reformą naujienų agentūrai BNS sakė Ingrida Šimonytė.
Vaiko pinigais labai abejojo ir Gitanas Nausėda. "Pasirinktas tikslinis išmokų modelis, bet ar tai skatins dirbančius tėvus susilaukti daugiau vaikų – labai abejoju", - teigė jis portalui lrytas.lt
Viską apibendrino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Prienų rajone vykusiame partijos sąskrydyje jis pareiškė: „Neduok Dieve, krizė, jei kas nors krėstels Lietuvos ar pasaulio laivą. Mes neturime rezervo, neturime jokios pagalvės, ant kurios galėtume kristi ir kuri mus apsaugotų. Dabar galime pasakyti, kad atėję į vadžią mes valstiečių reformas atšauksime, nes nėra kito kelio."
G.Landsbergį galima nuraminti - valstybė dvejus metus turi gerai subalansuotą biudžetą, kaupia rezervą ir atėjus sunkmečiui nereikės nei mažinti pensijų, nei karpyti socialinių išmokų, nei skolintis beprotiškomis palūkanomis nepamatuotai ilgam terminui silpniausiųjų sąskaita leidžiant užsidirbti užsienio bankams. To buvo galima nedaryti ir 2009 m., tačiau alternatyvomis, kuriomis naudojosi mūsų kaimynai, mes nesinaudojome. Žmonių, kurie dirbtų Lietuvos labui, o ne įtakingų verslo grupių gerovei didinti, neatsirado.
Bandoma diskredituoti
Tenka sutikti tik dėl vieno - kito kelio konservatoriams ir jų kandidatams nėra. Tik atšaukinėti valdančiųjų reformas. Vaiko pinigai yra gyvas priekaištas jiems ir simbolis, kaip valstybė savo resursus gali panaudoti ne valdžiai artimų interesų grupių poreikių tenkinimui, o visoms Lietuvos šeimoms stiprinti. Tai labai konkretus darbas, kurį reikės tęsti ir kuris žmonių galvose siesis su Sauliaus Skvernelio politika. Jo pažadas aiškus - 2020 m. vaiko pinigai sieks 100 eurų ir toliau bus nuosekliai didinami. Vienintelis būdas keisti situaciją - pabandyti dar kartą diskredituoti vaiko pinigų idėją ir įrodyti žmonėms, kad papildomos paramos vaikams nereikia. Tai ir pradedama daryti.
Toks pats gyvas priekaištas buvusiems valdžioje yra augančios pensijos. Visiškai suprantama, kodėl politikai, kurių šeimos verslai ir aplinka susiję su bankais ir privačių pensijų fondais, nepritarė pensijų reformai. Po jos pensijų fondai neteko apie 200 mln. eurų kasmet iš „Sodros", taip pat sumažėjo administravimo išlaidos ir kiti fondams žmonių mokami mokesčiais. Dėl šios reformos konservatoriai kreipėsi į Konstitucinį teismą, o privačių pensijų fondų įduotus paruoštukus teisme ginti buvo pasiruošusi asmeniškai I.Šimonytė. Neprireikė. Konstitucinis teismas atsisakė nagrinėti konservatorių pretenzijas tokia apimti, kokia jie norėjo.
Apie tai, kad privatūs pensijų fondai finansuoja G.Landsbergio žmonos privačios mokyklos statybas visuomenei žinoti nebūtina. Politikui nuo interesų konflikto nusišalinti irgi. Jokios problemos čia nėra, jokio spaudimo iš žiniasklaidos nematyti, jokio naudojimosi tarnybine padėtimi ir partijos vadovo įtaka, viskas labai skaidru ir aišku.
Pirmoji kregždė
Ponios Radvilė įgarsinta idėja atiminėti vaiko pinigus nėra atsitiktinė. Tai pirmoji kregždė, kuri byloja apie artėjančius pokyčius. Atšaukinėkim, mažinkim, atiminėkim, karpykim, diskredituokim tai, kas buvo padaryta. Tą patį galima parašyti apie darbo mokesčius, kurie buvo sumažinti ir kuriuos žadama pakelti. Tas pat paminėtina apie prekybos tinklus ir kainas, kurios pirmą kartą po ilgo laiko stabilizavosi ir kilo labai nežymiai net ir lyginant su artimiausiais kaimynais. Vyriausybė čia niekuo dėta, jos siūlytos priemonės kvailystė, grįžkime prie to, kas buvo. Prie reikalų tvarkymo "Stiklių" restorane ir prie valstybės išteklių koncentravimo galingųjų rankose. Ta pati situacija su viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimais, prie kurių didinimo konservatoriai nenori nei piršto pridėti, darbo grupėse nedalyvauja, tačiau viešųjų ryšių agentūrų išblizgintose reklamose kviečia "susitarti".
O susitarti tikrai reikia. Pirmiausia dėl to, kad visi politikai dirbs tėvynės labui, o nesivadovaus principu "kuo blogiau Lietuvai bus dabar, tuo mums geriau bus per rinkimus". Reikia susitarti, kad politikai elgsis garbingai ir visiems taikys vienodus skaidrumo standartus. Kad visas jėgas Lietuvai atidavinės visada, o ne tik per rinkimus. Svarbiausia, reikia susitarti, kad Lietuvos žmonės nebebus skurdinami ir apgaudinėjami.
Siūlymai atidėti vaiko pinigų didinimą jau skambėjo prieš pat šių metų biudžeto priėmimą. Dabar jau skamba siūlymai imti juos atiminėti. Galima pasakyti labai aiškiai, tokie siūlymai yra žalingi ir jie įgyvendinti tikrai nebus, kol juos įgarsinantys politikai neįgis galių tai padaryti patys. Beje, toks scenarijus jau buvo ir dabar jį norima pakartoti. Dar viena naktinė reforma? Pamatysime. Po metų ar dviejų prieš šio teksto galėsime grįžti.