Dar iki pandemijos sukelto ekonominio sunkmečio beveik kas dešimtas dirbantis asmuo buvo skurde. Statistikos departamento duomenimis 2019 metais dirbančių asmenų dalis žemiau skurdo rizikos ribos buvo 7,9 procento.
Pandemija dar labiau paaštrino dirbančių asmenų pajamų nelygybės problemą. Lietuvos banko (LB) tyrimas (2021 m. balandis ) atskleidė, kad bendra pozityviai nuteikianti darbo užmokesčio raida slepia svarbias su nelygybe susijusias tendencijas. Remiantis LB tyrimu, 2020 m. su darbo santykiais susijusių pajamų augimas nebuvo tolygus: daugiausia uždirbančių asmenų pajamos augo gerokai greičiau nei mažiausiai uždirbančiųjų.
COVID-19 pandemija ekonomikai turėjo taip vadinamą „K“ formos poveikį, kai vieni verslo sektoriai sparčiai grįžta į augimo vėžes, o kiti ir toliau priversti kovoti dėl išlikimo. Dalies įmonių, pavyzdžiui, veikiančių IT, e-komercijos, biotechnologijų sektoriuose, ir jų darbuotojų pajamos ženkliai išaugo. Tačiau paslaugų ir kituose karantino surakintuose sektoriuose vyrauja priešingos tendencijos.
Tokias tendencijas nesunku paaiškinti. Tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse žemesnes nei vidutines pajamas gaunantys darbuotojai dažniau dirba srityse, kurios dėl pandemijos buvo ribojamos, o aukštesnes pajamas gaunantys darbuotojai dažniau galėjo tęsti darbą nuotoliniu būdu.
Neabejotinai 2021 m. karantino suvaržymai šią problemą bus dar labiau pagilinę.
Ką tokioje situacijoje vertėtų daryti? Lengviausia alternatyva yra nedaryti nieko ir tikėtis, kad atsigaunančios ekonomikos banga nuo dugno vienodai pakels visas valtis. Tačiau tiek ankstesnių ekonomikos krizių patirtis, tiek šios krizės ryškus asimetriškumas verčia abejoti tokios ekonominės strategijos sėkme, dėl to reikia sprendimų.
Siekdamas pagerinti mažiausiai uždirbančių asmenų padėtį, LR Prezidentas siūlo didinti NPD nuo 400 iki 450 eurų ir atitinkamą įstatymo projektą gegužės 17 d. pateikė LR Seimui. Projektu numatyta, kad priimtas įstatymas įsigaliotų nuo 2021 m. liepos 1 d. Padidinus NPD, asmenys, gaunatys minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), pajaustų didžiausią naudą, per metus gautų maždaug 120 eurų didesnes pajamas.
Kodėl dabar? Pandemija aiškiai atskleidė išaugusią pajamų nelygybę. Tai buvo tiesioginė Covid-19 išdava, kurią lėmė skirtingos galimybės dirbti ir gauti pajamas pandemijos laikotarpiu. Dar iki pandemijos pajamų nelygybė Lietuvoje buvo tarp didžiausių sopulių, tačiau pastaruosius kelerius metus (iki 2019 m. imtinai) situacija pradėjo taisytis. Ir vėl per pandemiją atsivėrusią pajamų nelygybės augimo žaizdą svarbu tvarstyti, kol ji netapo dar skausmingesnė.
Kaip šis pasiūlymas paveiks viešųjų finansų tvarumą? Tai yra prioritetų klausimas, o būtinybė kovoti su skurdu ir pajamų nelygybe tik sustiprėjo. Tiesioginė NPD padidinimo „kaina“ siekia tik dvi šimtąsias planuojamo šių metų viešųjų finansų deficito. Ar ši „kaina“ yra pateisinama geriausiai iliustruoja faktas, jog dirbančių asmenų, kurių atlyginimai į rankas siekia vos 560 eurų per mėnesį, yra net 290 tūkst. Tikrai skaudu, kad vis dar daug dirbančių ir besistengiančių kabintis į gyvenimą žmonių balansuoja ant oraus gyvenimo ribos.
Sunku surasti priežasčių, dėl ko pandemijos metu išaugus pajamų nelygybei nereiktų aktyvuoti situaciją švelninančių ekonomikos politikos priemonių. Emigracijos „ugnikalnis“ rodo prabudimo ženklus, pavojingus virpesius būtina slopinti kaip įmanoma anksčiau.