aA
Aukštojo mokslo reforma turėjo sustiprinti regionus. Tačiau taip nenutiko. Priešingai. Regionai lieka nuošalyje, o Lietuvoje nuosekliai kuriami du universitetiniai miestai – Vilnius ir Kaunas.
Simonas Gentvilas
© DELFI / Karolina Pansevič

Klaipėda, kaip uždaras pramoninis miestas, 1991 metais užsidegė ambicija tapti tikru universitetiniu miestu įkuriant Klaipėdos universitetą ir įsteigiant pirmąją šalyje privačią užsienio aukštąją mokyklą – LCC tarptautinį universitetą. Tačiau šiandien ši miesto ambicija pasmerkta žūti po Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) giljotina.

Studijų kokybės vertinimo centras ir ŠMM viceministras kovo 1 d. pristatė šokiruojantį sprendimą – uždaryti LCC tarptautinį universitetą bei sustabdyti priėmimą į trečdalį Klaipėdos universiteto studijų programų, kurių dalis, ypač inžinerinės pakraipos, yra kertinis stuburas miesto konkurencingumui ir valstybinio uosto išsaugojimui.

Paradoksalu, bet dar praėjusį lapkritį Seimo nutarimu ŠMM siūlė Klaipėdos universitetą paversti siauros specializacijos, aukšto profesionalumo techniniu universitetu. Tačiau praėjus vos 4 mėnesiams ta pati ministerija apverčia savo planus aukštyn kojomis.

Tokią ministerijos strategiją sunku vertinti racionaliais argumentais. Belieka tik klausti:

– Ar galima įsivaizduoti vienintelį šalies uostamiestį be mechanikos, statybos, chemijos, elektronikos, gamybos, aplinkos ir chemijos inžinerijos bakalauro ir magistro programų?

– Kokią prasmę tuomet turi nacionaliniu mastu išgirta savivaldybės, uosto, pramoninkų, Klaipėdos universiteto, LEZ‘o ir smulkiojo vidutinio verslo parengta Klaipėdos ekonominės plėtros strategija iki 2030 metų, jei joje numatytos sumaniosios specializacijos šakos liks be studijų programų?

– Kokią žinią mes siunčiame užsienio investuotojams ir švietimo filantropams, kurie 20 metų finansavo LCC ir neatpažįstamai pakeitė Klaipėdos intelektualinį gyvenimą ir Klaipėdos veidą tarptautiniu mastu?

– Kodėl toks ministerijos verdiktas buvo paskelbtas jau po įvykusios studijų mugės, kurioje aukštosios mokyklos pristatė savo studijų spektrą?

– Kodėl nebuvo vertinti 2017 metų įstaigų moksliniai rezultatai?

– Kodėl priimami skuboti sprendimai, nesupažindinus aukštųjų mokyklų su vertinimo kriterijais iš anksto?

Tuo pačiu būtina pripažinti, kad pats Klaipėdos universiteto Senatas ir Taryba nėra pakankamai savikritiški savo kritinės situacijos atžvilgiu. Per dažnai susikoncentruojama į mokslinės produkcijos gamybą, kuri turi mažai pritaikomumo Vakarų Lietuvos poreikiams, o būtinos ir perspektyvios reformos stagnuoja. Per dažnai pratęsiamos nerentabilios studijų programos ir per lėtai reaguojama į Vakarų Lietuvos regiono dabarties gyvenimo padiktuotus poreikius. Tačiau stengiantis specializuoti uostamiestį, universiteto išlaikymas jame – būtinas.

Neieškant ilgalaikių sprendimų Klaipėdos apskritis išlieka aukštojo mokslo užkampiu. Apskrityje studijuoja mažiau nei dešimtadalis (9 proc.) šalies studentų ir dirba vos 5 proc. šalies mokslininkų. „Valstiečiai“, žadėję renesansą regionams, ne tik kad nesustiprina regionų, bet dar ir kerta per jų pagrindinį demografinio atsinaujinimo šaltinį – aukštąjį mokslą. Klaipėdos aukštajam mokslui būtina revoliucija, bet ne uždarymas. Priešingu atveju Klaipėda taps provincija, pakenkiant valstybinės svarbos objektui ir Lietuvos kaip tranzitinės valstybės varikliui – Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui.

Todėl raginu Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką Eugenijų Jovaišą ir Vakarų Lietuvos Seimo narių grupės pirmininką Algimantą Kirkutį iš naujo įvertinti aukštojo mokslo tinklo reformos pasekmes Vakarų Lietuvos regiono konkurencingumui. Raginu ŠMM ministrę Jurgitą Petrauskienę peržiūrėti Studijų kokybės ir vertinimo centro pritaikytus kriterijus ir neproporcingai apribotas Klaipėdos aukštojo mokslo įstaigų programas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ukrainos kariuomenės karininkas: rusai į Ukrainą važiuoja kaip į safarį – pašaudyti į „chacholus“ (27)

Atskridus į Kijevą tai, kad šalis kariauja, galima įtarti dėl sugriežtintos patikros oro uoste...

Stulbinantis atsitiktinumas: lietuviai sutrumpino darbo laiką – pelnas išaugo kartais (4)

Dvi Lietuvos įmonės „Engineer“ ir „Valandinis“, veikiančios statybų srityje, nuo rugsėjo...

Įstrigusi auklėtinių pažanga Jasikevičiaus mintis sugrąžino į vasarą (40)

„Aš jau kartosiuosi“, – pats žurnalistus perspėjo Šarūnas Jasikevičius. Kauno...

Orai: nesušalkite, atkeliauja šlapdriba (3)

Po žiemiškos šeštadienio nakties kuklios 7 °C šilumos įdienojus sulauks tik pajūrio...

Sunkiai suvokiamas atvejis: penkiametė tapo mama (63)

1939 metais Liną Mediną motina nuvežė į Peru esančio Pisko miesto ligoninę. Iš atokiame...

Apmaudus vakaras Kaune: pratęsimą išplėšęs „Žalgiris“ jame nesulaikė Pangoso ir krito prieš „Barcą“ (579)

Penktadienio vakarą kovos lauke Nemuno saloje susigrūmė dvi šlovingą istoriją turinčios...

Visi rodikliai – į vieną pusę: kodėl moterys Lietuvoje nebenori gimdyti (541)

Visame Vakarų pasaulyje moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau. Ne išimtis ir Lietuva . Pernai...

Unikauskas rekomenduoja: valgykite šią košę kasdien – kilogramai tirps, sveikata gerės (119)

Ir žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis, ir moterys, norinčios numesti svorio, ir kareiviai...

Po žvėriško „bachūrų“ išpuolio Alytuje – dar daugiau detalių: kas iš tiesų įvyko kalėjime (104)

Laikinasis Alytaus pataisos namų direktorius neigia, kad kaliniai žiauriai sumušė ir perpjovė...

Pešičius atskleidė, kuriuos „Žalgirio“ žaidėjus medžiojo labiausiai

Atrodė, kad Svetislavui Pešičiui nuo krūtinės nusirito akmuo – į spaudos konferenciją po...