aA
Aukštojo mokslo reforma turėjo sustiprinti regionus. Tačiau taip nenutiko. Priešingai. Regionai lieka nuošalyje, o Lietuvoje nuosekliai kuriami du universitetiniai miestai – Vilnius ir Kaunas.
Simonas Gentvilas
© DELFI / Karolina Pansevič

Klaipėda, kaip uždaras pramoninis miestas, 1991 metais užsidegė ambicija tapti tikru universitetiniu miestu įkuriant Klaipėdos universitetą ir įsteigiant pirmąją šalyje privačią užsienio aukštąją mokyklą – LCC tarptautinį universitetą. Tačiau šiandien ši miesto ambicija pasmerkta žūti po Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) giljotina.

Studijų kokybės vertinimo centras ir ŠMM viceministras kovo 1 d. pristatė šokiruojantį sprendimą – uždaryti LCC tarptautinį universitetą bei sustabdyti priėmimą į trečdalį Klaipėdos universiteto studijų programų, kurių dalis, ypač inžinerinės pakraipos, yra kertinis stuburas miesto konkurencingumui ir valstybinio uosto išsaugojimui.

Paradoksalu, bet dar praėjusį lapkritį Seimo nutarimu ŠMM siūlė Klaipėdos universitetą paversti siauros specializacijos, aukšto profesionalumo techniniu universitetu. Tačiau praėjus vos 4 mėnesiams ta pati ministerija apverčia savo planus aukštyn kojomis.

Tokią ministerijos strategiją sunku vertinti racionaliais argumentais. Belieka tik klausti:

– Ar galima įsivaizduoti vienintelį šalies uostamiestį be mechanikos, statybos, chemijos, elektronikos, gamybos, aplinkos ir chemijos inžinerijos bakalauro ir magistro programų?

– Kokią prasmę tuomet turi nacionaliniu mastu išgirta savivaldybės, uosto, pramoninkų, Klaipėdos universiteto, LEZ‘o ir smulkiojo vidutinio verslo parengta Klaipėdos ekonominės plėtros strategija iki 2030 metų, jei joje numatytos sumaniosios specializacijos šakos liks be studijų programų?

– Kokią žinią mes siunčiame užsienio investuotojams ir švietimo filantropams, kurie 20 metų finansavo LCC ir neatpažįstamai pakeitė Klaipėdos intelektualinį gyvenimą ir Klaipėdos veidą tarptautiniu mastu?

– Kodėl toks ministerijos verdiktas buvo paskelbtas jau po įvykusios studijų mugės, kurioje aukštosios mokyklos pristatė savo studijų spektrą?

– Kodėl nebuvo vertinti 2017 metų įstaigų moksliniai rezultatai?

– Kodėl priimami skuboti sprendimai, nesupažindinus aukštųjų mokyklų su vertinimo kriterijais iš anksto?

Tuo pačiu būtina pripažinti, kad pats Klaipėdos universiteto Senatas ir Taryba nėra pakankamai savikritiški savo kritinės situacijos atžvilgiu. Per dažnai susikoncentruojama į mokslinės produkcijos gamybą, kuri turi mažai pritaikomumo Vakarų Lietuvos poreikiams, o būtinos ir perspektyvios reformos stagnuoja. Per dažnai pratęsiamos nerentabilios studijų programos ir per lėtai reaguojama į Vakarų Lietuvos regiono dabarties gyvenimo padiktuotus poreikius. Tačiau stengiantis specializuoti uostamiestį, universiteto išlaikymas jame – būtinas.

Neieškant ilgalaikių sprendimų Klaipėdos apskritis išlieka aukštojo mokslo užkampiu. Apskrityje studijuoja mažiau nei dešimtadalis (9 proc.) šalies studentų ir dirba vos 5 proc. šalies mokslininkų. „Valstiečiai“, žadėję renesansą regionams, ne tik kad nesustiprina regionų, bet dar ir kerta per jų pagrindinį demografinio atsinaujinimo šaltinį – aukštąjį mokslą. Klaipėdos aukštajam mokslui būtina revoliucija, bet ne uždarymas. Priešingu atveju Klaipėda taps provincija, pakenkiant valstybinės svarbos objektui ir Lietuvos kaip tranzitinės valstybės varikliui – Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui.

Todėl raginu Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką Eugenijų Jovaišą ir Vakarų Lietuvos Seimo narių grupės pirmininką Algimantą Kirkutį iš naujo įvertinti aukštojo mokslo tinklo reformos pasekmes Vakarų Lietuvos regiono konkurencingumui. Raginu ŠMM ministrę Jurgitą Petrauskienę peržiūrėti Studijų kokybės ir vertinimo centro pritaikytus kriterijus ir neproporcingai apribotas Klaipėdos aukštojo mokslo įstaigų programas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po pragaro Pravieniškėse – šokiruojanti kalinio išpažintis: jie ten kone meldėsi, kad neišgyvenčiau (150)

Pasižiūrėję į Vytautą ir išgirdę jo balsu sunkiai tariamus žodžius nė neįtartumėte, kad...

Ekspertas perspėja dėl naujos aneksijos pavojaus: Putinas čia be vargo susitvarkytų (93)

Buvęs Vladimiro Putino patarėjas Andrejus Illarionovas perspėja dėl naujos aneksijos, kurią...

Įvertino Nausėdos pasiūlymus ir drąsiai rėžė: skurdo su 10 eurų neišgelbėsime (86)

Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas sako, kad...

Vakarų šalys negali atsistebėti lietuvių sėkme: kaip mums pavyko pranokti patiems save (16)

Vis daugiau valstybių spaudžiamos visuomenės įvesti pakuočių užstato sistemą . Apie tokią...

Saulius Siparis apie naują mylimąją: mes beveik vienmečiai, draugystėmis su mergaitėmis aš netikiu (5)

„Mes esame praktiškai bendraamžiai. Vyrų santykiai su jaunomis mergaitėmis man atrodo visiškas...

Profesorius Stukas paaiškino, kodėl būtina valgyti pusryčius: ryte dažnai daroma klaida situaciją tik pablogina (49)

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko , sunku patikėti, bet...

Ką pasakytų Greta Thunberg Indijoje? Čia yra 150 mln. vairuotojų ir tik 8000 nori elektrinių automobilių (108)

Šią vasarą „ Hyundai Motor Co.“ pristatė pirmąjį Indijos elektrinį visureigį...