aA
Kartais gali susidaryti įspūdis, jog pastatyti automobilį kai kuriose sostinės vietose yra kone tas pats, kaip pamesti raktus ir dar savo noru (!). Raktų gali tekti ilgokai ieškoti ir net juos radus išlieka tikimybė, kad tai gali brangiai kainuoti.
Šarūnas Gustainis
Šarūnas Gustainis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Regis, automobilių parkavimą (vartoju kalbiškai netaisyklingą, bet aiškesnį terminą, taigi kalbai jautriesiems siūlau išgerti raminančią tabletę) dar galima palyginti su pigių skrydžių oro bendrovėmis, kurių verslo modelis neretai yra paremtas jų klientų klaidomis – pasiėmei per didelį krepšį ar palikai automobilį ilgesniam laikui, nei tikėjais ir... Kai bendrojo gėrio nebelieka, o pagrindinė veiklos esmė tėra aklas pelno siekimas, toks verslas pagrįstai gali būti vadinamas lupikavimu.

Automobilio parkavimo „virtuvės“ košmarai

Su automobilio parkavimo problemomis Vilniuje susiduriame dėl keleto svarbių priežasčių: visų pirma, iki šiol nėra aiškios vizijos, kokiu tikslu yra renkama parkavimo rinkliava ir kokių rezultatų siekiama. Antra, šiuo metu vykdoma parkavimo rinkliavos strategija yra orientuota į vienintelį tikslą – surinkti kuo daugiau pinigų tiek į miesto, tiek ir į SĮ „Susisiekimo paslaugos“ biudžetus. Kitaip tariant – rinkliava naudojama biudžeto skylėms „užkimšti“ ir t.t. Na, ir trečia, taikomas rinkliavos modelis yra visiškai nelankstus ir nors apmokestinti stovėjimą miesto centre būtina, apmokėjimo sistema turi būti lanksti ir patogi besinaudojančiajam. Ir tokia sistema privalo būti patogi ne tik miesto centro ir jo prieigų gyventojams, bet ir ten dirbantiesiems.

Tik tada, kai mokesčio mokėtojas akivaizdžiai supranta, jog mokesčio mokėjimas yra tikslingas, renkamas tinkamai ir panaudojamas paties mokėtojo labui, galime išvengti įžūlių piktnaudžiavimo atvejų.
Šarūnas Gustainis

Sėkmingas bet kurios sistemos problemos sprendimas turi būti kompleksiškas, o kalbėdami apie parkavimo sistemą, privalome kalbėti ir apie tai, jog Vilniaus viešojo transporto sistema nėra nei patogi, nei gerai išplėtota. Dar daugiau, socialinė infrastruktūra (mokyklos, darželiai, gydymo įstaigos ir kt.) daugelyje rajonų yra neadekvati gyventojų poreikiams ir vietos demografinei situacijai. Vykstant iš priemiesčių nėra sudarytos galimybės palikti savo automobilius galiniuose viešojo transporto sistemos taškuose ir toliau tęsti kelionę būtent viešuoju transportu.

Taigi „nuoširdus“ valdininkų siūlymas keisti asmeninį automobilį į viešąjį transportą dažnai yra visiškai tuščiaviduris, kadangi praktiškai jis yra neįgyvendinamas ar bent sukeliantis didžiulių kasdienių nepatogumų. Galiausiai, populiarus lozungas „miestas – be automobilių“ pats savaime nėra nei tikslas, nei siekiamybė.

Kūrybinės parkavimo vizijos be kančių

Rengiant parkavimo rinkliavos viziją reikėtų orientuotis į keletą pagrindinių tikslų. Pirma, reikėtų matyti parkavimo rinkliavą bendrame miesto gyventojo, o ne tik svečio, gyvenimo kontekste. Būtent šio, plataus, sisteminio požiūrio stygių ne kartą esu akcentavęs.

Antra, reikia siekti maksimalios naudos ir patogumo visoms potencialioms mokėtojų grupėms – tiek sostinės, tiek jos priemiesčių gyventojams, tiek miesto svečiams, kuriems galbūt parkavimo problema Vilniuje kartais yra didesnis iššūkis dėl ne visiškai aiškios parkavimo sistemos.

Nemažiau svarbus ir trečiasis parkavimo sistemos vizijos aspektas – saugus eismas ir saugaus automobilių stovėjimo užtikrinimas. Šis aspektas tiesiogiai siejasi su paslaugos kokybės principu – nevalia žmogaus apmokestinti vien dėl to, jog valdžia sau gali tą leisti. Priešingai – viešasis mokestis už paslaugą yra toks pats paslaugos teikimas, kaip ir privačiame sektoriuje, taigi mokančiajam turi būti sudaroma galimybė gauti kokybišką paslaugą. Nuo paslaugos kokybės netoli nutolęs ir ketvirtasis vizijos aspektas – gero senamiesčio ir visos sostinės estetinio vaizdo užtikrinimas, kuris vargiai įmanomas tuomet, kai automobiliai statomi bet kaip ir bet kur.

Penktasis aspektas yra kone pats sudėtingiausias, nes neišvengiamai vedantis į pagundą – parkavimo rinkliava neturėtų būti siekiama surinkti kuo daugiau pajamų, kadangi miestas yra visų jame gyvenančiųjų ir jame besilankančiųjų buvimo šalia erdvė, taigi nevalia ieškoti būdų, kaip iš jo uždirbti, idant kamšytume biudžeto skyles, neretai atsirandančias dėl valdininkų ar politikų sugebėjimų stokos.

Modernios parkavimo rinkliavos poreikis

Jeigu jau pavyko įtikinti skaitytoją tiek esamos parkavimo, tiek viešojo transporto sistemos Vilniuje problemomis, turime pripažinti akivaizdų poreikį šias problemas spręsti. Pirmasis žingsnis miestiečių ir sostinės svečių poreikių tenkinimui būtų siekis, jog parkavimo rinkliava būtų renkama išskirtinai tik parkavimo problemoms spręsti. Drauge turėtume vengti tokių situacijų, kaip kad nutiko stovėjimo vietoms prie Tymo turgaus ar Upės gatvėje: čia centre dirbančių miestiečių efektyviai naudotos stovėjimo vietos dabar tiesiog tuščios – nėra pajamų iš parkavimo rinkliavos, o miestiečiai kasdien susiduria su dilema, kaip atvykti į darbą.

„Nuoširdus“ valdininkų siūlymas keisti asmeninį automobilį į viešąjį transportą dažnai yra visiškai tuščiaviduris, kadangi praktiškai jis yra neįgyvendinamas ar bent sukeliantis didžiulių kasdienių nepatogumų.
Šarūnas Gustainis

Dar daugiau, Vilniuje privalo būti nustatyta ir patvirtinta parkavimo rinkliavos vizija atsakanti į klausimą, kokių tikslų konkrečiai siekiama ir kokie yra galutiniai tų tikslų rezultatai. Skirtingai nei Lietuvoje dažnai nutinka, turi būti parengta ir įgyvendama vizijoje iškeltų tikslų siekimo strategija, kuri būtų paversta konkrečiais veiksmais, įgyvendama skrupulingai nuosekliai, nustatyti konkretūs asmenys, tiesiogiai atsakingi už strategijos vykdymą.

Kuriant modernią parkavimo sistemą sostinėje turi būti peržiūrėtas ir šiuo metu egzistuojantis mokamų stovėjimo vietų tinklas, nustatant rinkliavą tik ten, kur tai reikalinga, siekiant vizijoje keliamų tikslų. Šiuo metu valdininkų neretai galvojama, jog rinkliava yra privaloma ir viskas, tačiau turi būti įsisąmoninta, jog mokestis turi būti renkamas tik už kokybišką paslaugą. Kokybiška paslauga reiškia tai, jog nevalia apmokestinti stovėjimo natūralaus grunto aikštelėse, kitaip tariant purvyne.

Tik tada, kai mokesčio mokėtojas, kalbant jau kur kas platesniame kontekste, akivaizdžiai supranta, jog mokesčio mokėjimas yra tikslingas, renkamas tinkamai ir panaudojamas paties mokėtojo labui, galime išvengti įžūlių piktnaudžiavimo atvejų. Būtent šiuo, racionalios politikos principu, galime paaiškinti rekordiškai aukštų Šiaurės šalių mokesčių fenomeną, kuomet aukšti mokesčiai mokami tikint, jog jų mokėjimas praturtina tiek kasdienį mokėtojo, tiek visuomenės gyvenimą.

Galiausiai, turi būti sukurtas naujas lankstus ir patogus rinkliavos modelis, atitiksiantis visų potencialių mokėtojų grupių interesus bei poreikius. Beveik nekyla abejonių, kad rinkliavos surinkimas, pritaikius tinkamą modelį, netgi išaugtų.

Parkavimo rinkliavos modelis ir jo patrauklumas

Tobulinant rinkliavos sistemą patogu įvesti naujus apmokėjimo laikotarpius, kurie gerokai patobulintų esamą parkavimo sistemą, padarytų ją lankstesnę. Esama sistema „prašosi“ tam tikrų patobulinimų, tačiau šiuo metu veikiantis momentinis valandinis apmokėjimas pagal egzistuojančias tarifų zonas galėtų likti toks, koks yra.

Vienas naudingų patobulinimų galėtų būti suteikta galimybė mokėti už kelias stovėjimo valandas iškarto, taip ne tik užtikrinant paslaugos gavėjų patogumą, bet ir suteikiant galimybę šiek tiek sutaupyti – ilgesnis mokėjimo laikotarpis galėtų būti šiek tiek pigesnis. Tiesa, reikėtų paminėti, kad galimybė mokėti už keletą valandų yra, tik nepakankamai patogi bei visiems prieinama. Bet apie kainos diferenciaciją kol kas jokios kalbos nėra.

Taip pat turi būti suteikta galimybė parkuoti automobilį vienoje zonų sumokėjus atitinkamą abonentinį mokestį. Toks mokestis suteiktų galimybę miesto centre dirbantiems žmonėms patogiai atvykti į darbą (daugiau jokio galvos skausmo...), o tuo pačiu „augintų“ surenkamos rinkliavos dydį. Be to, įvedant abonentinį mokestį, turėtų būti nustatyta galimybė taupyti mokant didesnę sumą iš anksto: pavyzdžiui, mokant iš karto už tris mėnesius, daroma 10 proc. nuolaida, už šešis – 20 proc.

Mėnesinio abonentinio mokesčio dydis turėtų būti mažesnis už rezervuotos automobilio statymo vietos mokestį, tačiau drauge turėtų užtikrinti pakankamą laisvų stovėjimo vietų skaičių bet kuriuo dienos metu. Pavyzdžiui, žaliojoje zonoje mėnesinis mokestis galėtų siekti apie 100-125 Lt, suteikiant galimybę parkuoti automobilį darbo dienomis nuo 8 iki 18 valandos, ir 125-150 Lt visomis dienomis, nuo 8 iki 20 valandos.

Kitose zonose mokestis atitinkamai galėtų būti didesnis. Galiausiai, toks mokestis nesuteiktų teisės į konkrečią stovėjimo vietą, o tam tikros judresnės miesto vietos būtų paskelbtos „juodąja“ abonentinio mokesčio zona, kur abonentinis mokestis negaliotų. Sukūrus tokią sistemą, galėtume būti ramūs, jog užuot aklai siekę užpildyti biudžeto eilutes, visų pirma, siektume sukurti kokybišką viešąją paslaugą, už kurią būtų mokama ramia širdimi be savigraužos.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Įtampa tarp Prahos ir Maskvos auga: Čekija sulaikė 5 asmenis, įtariamus teroristine veikla Donbase Praha skelbia ultimatumą (810)

Nacionalinio kovos su organizuotu nusikalstamumu centro policijos daliniai suėmė penkis asmenis,...

Užkalnis. Ko jums reikia mokytis iš Britanijos karalių šeimos (184)

„Ko čia dar mokytis“, pasakysite jūs. „Mes, lietuviai, ir taip viską mokame.“ Žinoma, tai...

Iš pirmų lūpų – apie tikrąją situaciją Rytų Ukrainoje: turime būti pasiruošę viskam (583)

Ukrainos kariškiai fiksuoja, jog į okupuotą Donbaso dalį pastaruoju metu atgabenama daugiau...

Pavasarinė šiluma atsitraukia: su vėjeliu atkeliauja nemalonūs orai (1)

Ketvirtadienio naktį per šalį nutįs ciklono slėnis. Vietomis, daugiausia rytinėje šalies...

Vytenis į Turkiją išvyko atostogauti, bet nusprendė ten apsigyventi: pasirodo, svajonės pildosi (46)

Kaune gimęs ir augęs Vytenis Jurgelevičius po mokslų išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją,...

Didmiestis Vyriausybe nebetiki: nusipirko programą visuotiniam vakcinavimui ir paleis jau po kelių dienų (123)

Visuotiniam vakcinavimui besiruošianti Klaipėda jau įsigijo programą, per kurią galės...

Pirma atkrintamųjų staigmena: Jasikevičiaus auklėtiniai pralaimėjo nervų karą Gudaitis patyrė traumą (20)

Kevinas Pangosas skriaudė buvusius komandos draugus ir buvusį savo trenerį, o 17 taškų...

Kate Middleton pademonstravo vieną elegantiškiausių pavasario tendencijų (56)

Kembridžo kunigaikštienė Kate Middleton apsilankymui Vestminsterio abatijoje pasirinko savo...

Mindaugas Milinis | D+

Karaliaučiaus šturmas, kuriam pasipriešinti nebuvo šansų: sustojusioje upėje susiformavo lavonų tiltas, miestas virto griuvėsiais (1)

Neseniai viešojoje erdvėje buvo prisimintas Karaliaučius , vokiškai vadintas Kenigsbergu....

Nelaimingų atsitikimų darbe prevencija: ką svarbu žinoti darbdaviui ir darbuotojui (9)

Nepriklausomai nuo Valstybinės darbo inspekcijos informacinio ir konsultacinio darbo rezultatų,...