Kitų politikų vertybės ir elgesys prieš rinkimus tebūnie jų sąžinės reikalas, bet mane rašyti šį komentarą paskatino įvykiai toje politinėje sferoje, kuri save linkusi vadinti liberalia.

Esu liberalas, nesislėpdamas galiu pasakyti, kad laikausi liberalių vertybių ir esu pasiryžęs savo pažiūras ginti, todėl mane jaudina, kas vyksta partijose, kurių pavadinime taip pat skamba žodis „liberalai“. Manau, kad šiandien, kalbant apie liberalus ir jų ideologiją, yra labai daug sumaišties. Bėda ta, kad sąvokos Lietuvos politikoje yra taip nuvalkiotos, kad net profesionalai politikos komentatoriai kartais painiojasi, ką jau kalbėti apie eilinius piliečius. Aišku, politikai patys kalti, kad pasivadina panašiais vardais, kad partijos ir jų pavadinimai keičiasi taip dažnai, kad jau nebeužtenka tradicinių terminų politiniams dariniams pavadinti...

Politikos komentatoriai jau bene ketverius metus trimituoja apie būtinybę jungtis partijoms, kurios savo pavadinime turi vienokią ar kitokią žodžio „liberalas“ formą. Panašaus pavadinimo partijų gausa kelia sumaištį rinkėjų galvose (sunku su tuo nesutikti...) išskaido balsus rinkimuose ir apskritai neleidžia išgryninti liberaliosios ideologijos Lietuvos politikoje, kad visi aiškiai žinotų, tai kas gi tie liberalai ir ką jie siūlo Lietuvos žmonėms.

Šarūnas Gustainis
Ne viename susitikime su LiCS ir kitų liberalių partijų atstovais. Ir visuomet girdėjome tą pačią dainelę: mums reikia kuo greičiau jungtis, derėtis dėl kvotų būsimuose rinkimuose, laimėti kuo daugiau rinkėjų balsų. Bet nepamenu nė vieno susitikimo, kuriame būtų pateiktas bent vienas pasiūlymas, pradėta nors menkutė diskusija apie tai, ką mes iš tiesų norime siūlyti rinkėjams.
Komentatoriai teisūs, bet tik iš dalies. Pastarieji įvykiai tik dar labiau sustiprino mano tikėjimą, kad Liberalų sąjūdis eina teisingu keliu. 

Nesenas įvykis Lietuvos politinėje arenoje – LiCS bei TPP susijungimas sukėlė nemažai minčių man kaip liberalui. Kam reikėjo kolegoms liberalcentristams susikompromitavusios, rinkėjų palaikymą praradusios, beveidės ir beidėjiškos Artūro Valinsko kompanijos, apie tai jau daug rašyta ir komentuota. Gal naivus tikėjimas, kad kuo daugiau prisijungsime, tuo būsime svarbesni, nors istorija rodo, kad jungiantis su bet kuo rinkėjų simpatijų tikrai negali tikėtis. O gal paprastas noras gauti tą TPP priklausančią valstybės dotaciją už gerą pasirodymą praėjusiuose rinkimuose?
Aš asmeniškai tai laikau dar vienu smūgiu Lietuvos liberalų prestižui. Kolegų klaida, kuri vis dėlto išeis į gerą tiems, kas iš tiesų vadovaujasi liberaliomis vertybėmis. O būtent Liberalų sąjūdžiui. Kodėl? Apie tai iš eilės.

Per pastaruosius keletą metų Liberalų sąjūdis dalyvavo ne vienoje diskusijoje, ne viename susitikime su LiCS ir kitų liberalių partijų atstovais. Ir visuomet, patikėkite manimi, girdėjome tą pačią dainelę: mums reikia kuo greičiau jungtis, derėtis dėl kvotų būsimuose rinkimuose, laimėti kuo daugiau rinkėjų balsų. Bet nepamenu nė vieno susitikimo, kuriame būtų pateiktas bent vienas pasiūlymas, pradėta nors menkutė diskusija apie tai, ką mes iš tiesų norime siūlyti rinkėjams. Kokia gi ta mūsų ideologija? Ką mes dar, be to begalinio noro paimti kuo daugiau rinkėjų balsų, norime nuveikti Lietuvos labui?

Pastarasis kolegų LiCS poelgis, prisijungiant TPP, turėtų atsakyti į įkyrų politikos apžvalgininkų klausimą: kodėl liberalai nesivienija? Man atrodo, atsakymas akivaizdus. „Mūsų ideologijos panašios,“ - komentuodamas susijungimą kalbėjo kolegų liberalcentristų pirmininkas. Kokios ideologijos, ponai? Vienintelė viešai paskelbta TPP ideologija buvo prieš tūkstančius metų Mozei padiktuoti dešimt Dievo įsakymų, kurių pats partijos lyderis, žurnalisto paklaustas, net nepajėgė visų išvardyti...

Sena gera išmintis byloja: pasakyk, kas tavo draugai, ir aš pasakysiu, kas tu. Nors politikai šią išmintį, ypač prieš rinkimus, linkę pamiršti, žmonės ją prisimena. Tiesa, kartais per vėlai.
Artėja Liberalų sąjūdžio suvažiavimas ir tai bus puiki proga padiskutuoti apie tai, kur mes, liberalai, judame ir su kuo mums verta draugauti, o su kuo – ne. Aš manau, kad eiliniai partijos nariai ir turi spręsti tokius dalykus, be jokių primetimų iš viršaus. Nes partiečiai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Joniškyje ir yra tikroji liberalų jėga. Jie skleidžia mūsų idėjas. Jei griebčiausi palyginimo su verslu, tai sakyčiau, kad eiliniai partiečiai tarsi pardavėjai, kurie platina produktą – jie turi būti motyvuoti ir tikėti tuo, ką siūlo. Jei žmogus pats netiki tuo, ką siūlo kitiems, jo verslas, politika ar kokia kita veikla pasmerkta žlugti. Ir žlunga, bent jau politikoje, beveik po kiekvienų naujų rinkimų...

Aš kaip liberalas esu dėkingas Liberalų sąjūdžio vadovybei, jos pirmininkui Eligijui Masiuliui, kad atsispyrė gundymams veltis į politinius žaidimus ir raginimams jungti partijas „iš viršaus“. Todėl Liberalų sąjūdis iki šiol išliko ta politinė jėga, kurioje paisoma demokratijos principų, daugumos partiečių nuomonės ir partijos vertybinių nuostatų.

Galiu drąsiai teigti, o jei kam atrodo kitaip, tegu prieštarauja, kad Liberalų sąjūdis išliko ta vienintelė politinė grupė kuri vienija žmones, tikinčius liberaliomis vertybėmis ir tuo, kad vadovaujantis jomis galima sukurti patogų, pasiturimą gyvenimą šalyje – ne tik išrinktiesiems. Kalbu apie tikrąsias vertybes. Tikrąją liberalią ideologiją.

Nesu politikos teoretikas. Man liberalizmas visų pirma reiškia laisvo žmogaus laisvą mąstymą ir kiekvieno laisvę siekti gerovės ir asmeninės laimės, aišku, iki tokios ribos, kol tai netrukdo kito laisvei ar visuomenės interesams. Liberalizmas man – ne gėjų paradai ar verslas be jokios kontrolės. Man, prisipažinsiu, nebūtų labai malonu, jei gėjų paradas pražygiuotų pro mano langus, bet tie žmonės turi tokią teisę ir mes neturime teisės jiems trukdyti. 

Verslas taip pat turi paklusti aiškioms taisyklėms ir jausti socialinę atsakomybę, bet negalima verslo paversti melžiama karve ir varžyti jį absurdiškais reikalavimais ir nepakeliamais mokesčiais. Juo labiau vadovautis principu: atimsime iš tavęs, nes tu daugiau turi. Valstybė turi ne kliudyti verslui, o padėti žmonėms, norintiems susikurti gerą gyvenimą. Ypač dabar, sunkumų bei nepritekliaus akivaizdoje, valstybė privalo ištiesti pagalbos ranką verslui, nes ne kas kitas, o tik tas pats verslas gali ištraukti Lietuvą iš krizės.

Tikiu, kad tiek politinė sistema, tiek ir rinkėjų bendruomenė po truputį bręsta. Vienadieniai blizgučiai, proginės partijos, vis dar masina akį, bet kiek gi dar kartų leisime , kad mus, liaudiškai tariant, išdurtų, į naują popierėlį suvynioję tą pačią seną riestainio skylę? Partijos, kurios vadinasi tikrovės neatitinkančiai vardais, politikai, kurie nežinia ką siūlo, natūraliai iškris iš žaidimo. Viliuosi, kad tos rinkiminės akcijos po truputį išeis iš mados, kai į politiką žengs nauji, jauni žmonės, drąsiai deklaruojantys savo politines pažiūras ir turintys naujų idėjų, kaip valdyti valstybę.

Visada sakiau ir sakysiu – kritikuoti gali kiek nori, bet mainais reikia kažką pasiūlyti. Tikiu, kad Liberalų sąjūdis gali būti ta jėga, kuri pasiūlys šaliai naujovišką vadybą, inovacijas valstybės valdyme. Politikoje vyksta kartų kaita (o, kiek daug atiduočiau, kad tai vyktų sparčiau!) ir tai būdas partijoms apsivalyti, pakviesti į savo gretas jaunus ir energingus žmones, turinčius aiškias pažiūras ir gebėjimą veikti. Liberalų sąjūdyje tokių žmonių dauguma!

Liberalus požiūris susijęs su laisve ir su atsakomybe. Tai reiškia, kad mes turime pasiūlyti, kaip pragmatiškai ir protingai valdyti valstybę. Tikiu, kad Lietuvos rinkėjai jau pakankamai subrendo, kad suprastų, jog rinkimai tai ne televizijos šou, ne pokštas ir ne keršto akcija, o būdas išsirinkti patikimus, sąžiningus ir kompetentingus visuomeninių reikalų tvarkytojus.