aA
Paskutinį metų mėnesį dažnai padaroma tai, kam buvo ilgai ruoštasi.
Stasys Šedbaras
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lietuvos teisininkų draugija (LTD) kasmet gruodį švenčia savo gimtadienį – 1988 metais gruodžio 10 dieną buvo atkurta ši organizacija, kuri profesoriaus Petro Leono iniciatyva įsteigta dar 1920-aisiais. Besidomintys savo profesijos istorija teisininkai yra susipažinę su daugelio draugijoje veikusių asmenybių biografijomis. Praėjus 95-eriems metams nuo draugijos veiklos pradžios, prisiminkime vieną jų – pirmąjį LTD pirmininką profesorių Antaną Kriščiukaitį (1864–1933 m.).

Lietuvos valstybės teisės pamatų kūrėjai

1918 m. Lietuvos valstybė buvo atkurta ne spontaniškai, o gerai tam pasiruošus. 1917 m. rugsėjo 18–23 vykusioje lietuvių Vilniaus konferencijoje buvo sudaryta 20 narių Lietuvos taryba. Iki jos sušaukimo taip pat vyko didelis paruošiamasis darbas, kuriame dalyvavo daug vėliau tapusių žinomais lietuvių ir kitų tautybių žmonių, baigusių garsius Rusijos universitetus, kuriuose dėstė nemažai šviesių asmenybių. Lietuvos valstybės atkūrimą ruošė išeiviai iš kapitalistėjančio Lietuvos kaimo, naujoji begimstančios inteligentijos karta, gavusi neblogą išsilavinimą. Tuo šis periodas skyrėsi nuo 1987-1990 m. vykusio antrojo Lietuvos valstybės vadavimosi iš Rusijos okupacijos laikotarpio, kuriame aktyviai dalyvavo ir subrendę jau vadinamosios marksistinės-lenininės ideologijos sąmoningo brukimo į smegenis metais Lietuvos inteligentai.

Antanas Kriščiukaitis, baigęs Marijampolės gimnaziją, studijavo Maskvos universiteto Teisės fakultete, dirbo valdininku Rusijos įstaigose, o 1919 metais grįžo į Lietuvą. Čia jis itin aktyviai įsitraukė į atkuriamos Lietuvos valstybės įstatymų projektų rengimo darbą. Kaip teigia prof. M. Maksimaitis, įstatymų projektų rengimas Valstybės tarybos komisijose, pirmiausia Teisių komisijoje, buvo pradėtas kur kas anksčiau, nei sudaryta pirmoji laikinoji Lietuvos vyriausybė. Šioje komisijoje aktyviai darbavosi ir A. Kriščiukaitis. Jis redagavo ir pirmąjį susisteminto Lietuvos įstatymų ir poįstatyminių aktų, galiojusių 1922 m. sausio 1 d., rinkinį (sudarytojas Antanas Merkys).

LTD pradžia ir atkūrimas

Įsteigus LTD, greta P.Leono įsteigėjais ir pirmaisiais jos nariais buvo tuo metu Vyriausiojo tribunolo pirmininkas A. Kriščiukaitis, Kauno apygardos teismo pirmininkas V. Mačys, jo padėjėjas S. Petrauskas ir šio teismo narys K. Oleka. Iki šiol gerai pamenu 1989 m. kovo 4 d. atkuriamąjį LTD visuotinį susirinkimą, kuriame vienas mano labai gerbiamas profesorius išsišaipė iš Draugijos atkūrimo iniciatyvinės grupės, pasiūliusios ne Teisininkų sąjungos, o Teisininkų draugijos pavadinimą (toks pavadinimas buvo palygintas su Bitininkų ir panašių draugijų statusu).

Tačiau mūsų pozicija buvo tvirta ir kategoriška, kadangi kūrėme ne mums Maskvos brukamą Sovietų teisininkų sąjungos Lietuvos skyrių, o atkūrėme 1920-ųjų metų Lietuvos teisininkų draugiją.
A.Kriščiukaitis LTD vadovu – valdybos pirmininku – buvo nuo Draugijos įkūrimo 1920 m. iki pat savo mirties 1933 m. LTD veiklos rezultatai atsispindėjo jos periodiniame leidinyje – žurnale ,,Teisė“, kurio redaktoriumi iki 1930 m. darbavosi A. Kriščiukaitis. Iš viso buvo išleisti 52 žurnalo numeriai. Draugija leido ir „Teisininko kalendorių“, kuriame buvo aptariami svarbesni įstatymai, pateikiama kasdienė teisininkui reikalinga informacija.

Lietuvių teisinės kalbos grynintojas

Savo veikloje A.Kriščiukaitis išskirtinį dėmesį skyrė lietuvių teisinės kalbos kūrimui ir tobulinimui. Dar iki Steigiamojo susirinkimo pradžios Valstybės taryboje buvo sudaryta speciali komisija, redagavusi jos priimtus įstatymų tekstus. Valstybės tarybos priimti įstatymai 1919 m. pab. – 1920 m. pr. kurį laiką buvo skelbiami pasirašyti ne tik konstitucijos nustatytų valdžios atstovų, bet dar ir vizuoti dviejų-trijų redakcijos komisijos narių.

Redaguodamas daug įvairios teisės literatūros ir Vyriausiojo tribunolo dokumentus, A.Kriščiukaitis daug prisidėjo, formuodamas vienodą lietuvių teisės terminiją. Iš rusų į lietuvių kalbą versdamas Baudžiamojo kodekso įstatymą, įžangoje ir aiškinamajame rašte, išspausdintame kartu su įstatymo tekstu, jis pažymėjo, kad, būdamas teisingumo ministru, A.Tumėnas 1924 m. jam pavedęs lietuviškai suredaguoti Baudžiamojo proceso įstatymą, kurio rusišku tekstu vadovaujasi Lietuvos teismai. Jam buvę leista rusų tekstą keisti, papildyti, net įtraukti naujus straipsnius. Nepakeistuosius straipsnius jis taip pat vertė nevaržomas rusiško teksto, tik stebėdamas, kad nebūtų iškreipta straipsnių mintis.

Netrukus, leisdamas naują sulietuvinto Baudžiamojo proceso įstatymo versiją, teisininkas Jurgis Byla savo leidinio prakalboje nurodė, kad šio vertimo pagrindu paėmęs A.Kriščiukaičio projektą, ,,parašytą gražia ir aiškia kalba“, ir pritaikęs jį 1914 metų leidimo rusų Baudžiamojo proceso įstatymo vertimui. Šio leidinio vertimą patikrinęs, terminiją ir kalbą taisęs ir ginčijamais teisės klausimais nurodymų davęs pats A.Kriščiukaitis.

Prozininkas Aišbė

Teisė, redagavimas, vertimai buvo ne visi A.Kriščiukaičio darbai ir interesai. Šis žmogus gebėjo puikiai kurti tekstus ir buvo vienas įdomiausių prieškario rašytojų. Dar studijuodamas pradėjo bendradarbiauti ,,Aušroje“, vėliau ,,Šviesoje“, ,,Nemuno sarge“, ,,Varpe“. Pasirašinėjo Antanu iš Būgnų, A iš B arba vienu žodžiu Aišbė. Sukūrė eilėraščių (,,Rauda mylimosios“, ,,Draugui lietuvninkui“ ir kt.), tačiau literatūriniai gabumai labiausiai atsiskleidė apsakymuose, kurie buvo išleisti atskiru rinkiniu ,,Kas teisybė, tai ne melas“ (1892). Be keturių originalių apsakymų, rinkinyje įdėta ir laisvų vertimų (L.Tolstojaus ,,Ugnis negesinama išsiplečia“, Guy de Maupassant‘o ,,Verpelė“ ir kt.). Savo kūryboje A.Kriščiukaitis vaizdavo pasiturinčių Suvalkijos ūkininkų gyvenimą, kapitalizmo kaime užuomazgas, išauginusias naują lietuvių kartą, atvedusią Lietuvą į 1918 m. nepriklausomybę. Daug vietos skiriama buities vaizdams, tuo pat metu akcentuojama carinės Rusijos vykdoma nugirdymo politika ir kultūrinis kaimo žmonių atsilikimas. Deja, nė kiek ne mažiau aktuali problema ir šių dienų Lietuvoje.

Aišbė vienas pirmųjų išvertė L. Tolstojaus, I. Turgenevo, Guy de Maupassant‘o apsakymų, vaizduojančių kaimo gyvenimą. Vertimas gana laisvas, ir apsakymų turinys, ir stilius pritaikytas Lietuvos kaimo sąlygoms, labai primena originalų Aišbės apsakymų stilių ir kalbą. Prozininkas Aišbė rašė feljetonus bei satyrinius vaizdelius bendra antrašte ,,Iš atliekamo literato užrašų“. Akivaizdu, kad vėliau A. Kriščiukaitį-Aišbę pasiglemžė kiti, valstybės kūrimo darbai, ir grožinei literatūrai nebeliko laiko. Pirmasis Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas, pirmasis LTD pirmininkas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, parašęs teisės knygų, straipsnių, pasižymėjo kuklumu, darbštumu, pareigingumu.

Lietuvos valstybė neliko abejinga jos teisinių pamatų kūrėjui. 1931 m. A.Kriščiukaitis įvertintas aukščiausiu Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimu – jam buvo įteiktas Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordinas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Nausėda kviečia Lenkijos banką į Lietuvą (66)

Varšuvoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pakvietė Lenkijos banką atidaryti...

Gyvai / „DELFI Diena“ iš Šventosios: patirtys legendiniuose nameliuose ir naktinės pramogos (1)

„DELFI Diena“ keliasi į Šventąją, kur apsilankysime legendiniuose mediniuose nameliuose,...

Italijos valdančiuosius paralyžiavęs rusiškų pinigų skandalas: ką slepia Salvini? (34)

Roma paskutinę savaitę gyvena skandalu, metusiu tamsų šešėlį ant valdančiosios „ Lega “...

Pirmojo Nausėdos vizito į Lenkiją akimirkos - jau Prezidento paskyroje „Twitter“ papildyta (177)

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį atvyko pirmojo vizito į Lenkiją, kur...

„Brexit“ skandina svarą: ar dar verta vykti dirbti į Jungtinę Karalystę? (205)

Kol pasaulis laukia, kada bus paskelbtas naujasis Jungtinės Karalystės (JK) premjeras, kuris toliau...

Bernardas Gailius. Kodėl Lietuvos prezidentas neturi tikslo? (28)

Natūralu, kad prezidento Gitano Nausėdos inauguracija nustelbė įprastus politikos klausimus....

Lietuva skelbs karą dyzeliniams automobiliams (534)

Lietuva ketina sekti kitų Europos Sąjungos šalių pavyzdžiu ir greičiausiai skelbs karą...

Artėjant rinkimams Ukrainoje – intriguojantis Putino pasiūlymas Zelenskiui (95)

Rusija teigia, kad svarsto galimybę apsikeisti kaliniais, konkrečiai – Ukrainos jūreiviais,...

Miškai pakvipo grybais: rokiškėnių laimikis – 187 baravykai

Rokiškėnėms Aurelijai Pupelytei–Gubarienei ir Alvydai Mackei sekmadienis buvo išties darbingas....

Griauna mitą, kad keliauti su vaikas – tikras vargas: kelionėse jie labai patobulėja (2)

Pasirinkti atostogų kryptį turintiems mažamečių vaikų – tikras iššūkis. Ką daryti, kad...