Kaip tai padarysime? Teisėtai, socialiai ir finansiškai atsakingai
Socialdemokratai ilgai svarstė visus įmanomus būdus, kaip būtų galima ištaisyti buvusios Vyriausybės klaidas, remiantis legitimumo, finansinės atsakomybės ir socialinės lygybės principais. Pirmasis principas reikalauja, pagal LR Konstitucijos 107 straipsnį, kad KT nutarimai privalo būti vykdomi.
Vadovaudamiesi antruoju principu, socialdemokratai siekia, kad sprendimas atstatyti teisėjų, valstybės tarnautojų ir statutinių pareigūnų darbo užmokestį būtų kuo mažiau skaudesnis finansiškai ir neigiamai nepaveiktų viešųjų finansų būklės.
Remdamasi trečiuoju – socialinės lygybės ir solidarumo – principu, Socialdemokratų partija siekia, kad jos vadovaujamos Vyriausybės sprendimų socialinės pasekmės neperkeltų socialinės neteisybės kitiems Lietuvos piliečiams.
Todėl, nuo spalio 1 d. grąžinant į prieškrizinį lygį teisėjų, valstybės tarnautojų ir statutinių valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, taip pat priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžius, nekonstituciškai sumažintus 2009-2010 m., dabartinė valdančioji koalicija optimaliai išnaudos turimas 2013 m. valstybės biudžeto lėšas ir pagal poreikį, mažiausiomis sąnaudomis – 2014 metų biudžeto lėšas.
Finansų ministro Rimanto Šadžiaus skaičiavimais, lėšų nuo spalio 1 d. mokėti didesnes algas šioms trims grupėms tarnautojų iš 2013 m. biudžete numatytų darbo užmokesčio fondo lėšų turėtų pritrūkti. Todėl Vyriausybė siūlo įgyvendinimo įstatyme nustatyti specialią normą, kad sutaupytas paprastąsias lėšas (kaip skirtas inventoriui įsigyti, einamajam remontui, komandiruotėms ir kitoms reikmėms) būtų galima panaudoti, išmokant nuo spalio 1 d. padidintus atlyginimus.
Toms valstybės institucijoms, kurioms nepavyks to padaryti iš 2013 m. sutaupytų lėšų, Vyriausybė siūlo 2014 m. biudžete numatyti specialią programą, iš kurios būtų galima joms išmokėti likutį, kad jos galėtų atsiskaityti su savo darbuotojais jau 2014 m. pradžioje.
Lietuvos ūkio augimas – palankus Vyriausybėms sprendimams
Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimą žymiai palengvins ir toliau augantis Lietuvos ūkis. Naujausiais „Eurostato“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika išaugo 4,2 proc. ir buvo antra pagal BVP augimą Europos Sąjungoje. Mums yra palankios ekonomikos augimo perspektyvos ir prognozės 2014 metams. Eurostatas Lietuvai prognozuoja 3,6 proc. BVP augimą, t. y., 0,5 proc. daugiau nei prognozuojama visiems šiems metams.
Tai atveria Vyriausybei galimybes ištaisyti konservatorių ir liberalų klaidas, padarytas per Lietuvos žmonėms itin sudėtingą ekonominės ir finansinės krizės laikotarpį. Sumanus planavimas ir daug žadančios šalies ūkio augimo prognozės padės Lietuvai išlaikyti stabilius viešuosius finansus.
Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas tvirtina, kad „konservatoriai su liberalais Lietuvos skolą išpūtė iki rekordinių per Nepriklausomybės laikotarpį aukštumų, nors 2008 metais mano vadovaujama mažumos Vyriausybė jiems paliko vos 15,5 proc. BVP valstybės skolos. Vis dėlto, nepaisant Andriaus Kubiliaus Vyriausybės „pasiekimų“, ankstesnių pastangų dėka išliekame valstybe su viena iš mažiausių skolų ES.“
Be to, stabiliai gerėja mokesčių surinkimas. Vieno svarbiausių mokesčių – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 2013 m. sausio–liepos mėn. surinkta 15,4 proc. daugiau nei per tą patį 2012 m. laikotarpį, 2013 m. planas įvykdytas 93,9 proc. Atitinkamai gyventojų pajamų mokesčio (GPM) į valstybės biudžetą surinkta 21,4 proc. daugiau nei pernai, o pelno mokesčio – 27 proc. daugiau nei 2012 metais ir 15,7 proc. nei planuota gauti.
Konservatoriai neturėtų bandyti pergudrauti Konstitucinio Teismo
Grįžtant prie legitimumo principo, finansų ministras Rimanto Šadžius, kalbėdamas Seime, akcentavo, kad Lietuvos Konstitucija yra pagrindinis šalies įstatymas, jo turi būti laikomasi, todėl socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė vykdys Konstitucinio Teismo (KT) nutarimus dėl sumažintų pensijų ir atlyginimų. „Konservatoriams nepavyks pergudrauti Konstitucinio Teismo, jie turėtų to nedaryti. A. Kubiliaus siūlomi alternatyvūs įstatymų projektai prieštarauja tiems KT nutarimams“, – teigė jis.
Ar galėjo socialdemokratai pasielgti kitaip? Tai buvo sunkus sprendimas, tačiau kitos išeities nebuvo. KT nutarimų reikia laikytis ir dėl to, kad tą įrodo teismų praktika, ir šįkart teismai taip pat aiškiai suprato minėtus KT sprendimus. Šiandien teismai ir iš valstybės biudžeto finansuojamų institucijų buhalterijos jau užverstos prašymais ir tų tarnautojų, kuriems atlyginimai nebus atstatyti nuo spalio 1 dienos. Tokių asmenų Lietuvoje yra apie 300 tūkstančių. Tai žmonės, dirbantys pagal darbo sutartis savivaldybėse, švietimo ir kultūros srityse, socialinėje apsaugoje.
Situacija yra sudėtinga. Socialdemokratai siekia įgyvendinti KT nutarimus dėl sumažintų pensijų ir atlyginimų mažiausiomis finansinėmis pasekmėmis valstybei, nekeičiant šių metų biudžeto. Tai buvo konservatorių ir liberalų klaida, kurią šiandien socialdemokratams reikia neišvengiamai ištaisyti, gerbiant Lietuvos Konstituciją, atsižvelgiant į susiklosčiusią teisminę praktiką ir pateisinant gyventojų lūkesčius.