Šiandien, kuomet iki kadencijos pabaigos liko kelios dienos, galiu drąsiai teigti, kad tai kas buvo planuota – įgyvendinta. Kultūra jau administruoja Europos Sąjungos lėšas, kultūros darbuotojai gauna perpus didesnį atlyginimą, pakeista valstybės lėšų investavimo tvarka, kuri sutaupys valstybei ne vieną milijoną.
Per 4 metus valstybės biudžeto dalis kultūrai išaugo 87 mln. Eur., o tai sudaro net 61 proc. augimą palyginus 2013 m. ir 2016 m. kultūros finansavimą ir nusileidžia tik krašto apsaugai. Didėjimas buvo galimas tik po to, kai atlikome svarbius sisteminius pokyčius, kurių nebuvo anksčiau – parengėme visas teisines ir ekonomines prielaidas efektyviai investuoti Valstybės investicijų programos ir ES struktūrinės paramos lėšas. Tiesa, buvo nuolatos tam kliudoma. Buvome šmeižiami, kad vėluojame su dokumentais, kad nespėjame pasirengti, neturime kompetencijų ir panašiai. Oponentai bandė aiškinti, kad Kultūros ministerijoje ketverius metus buvo stagnacija. Nepatinka man tokia politikų kultūra, bet ką padarysi. Tikiuosi, kad naujajai kultūros ministrei pavyks kultūros biudžetą auginti ir ateityje.
Visos kadencijos metu siekiau, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos remti kūrybą, kuriančius ar meno sklaida užsiimančius asmenis. Visuomet tikėjau, kad privalome sukurti modernią, kūrybingą visuomenę kartu atstatydami šimtmetį švęsiančios Lietuvos tradicijas, kurios formuoja mūsų valstybės imunitetą, garsina mūsų šalies vardą ir skatina bendruomenei reikšmingus procesus. Tinkamos sąlygas kūrybai ir kuriantiems – tai ir tinkamos socialinės garantijos.
2012 metais savivaldybėse vidutinis kultūros darbuotojo atlyginimas buvo 371 euras. Įgyvendinus mūsų programą 2016 metais jau turime 559 eurus. Regionuose, t.y. savivaldybių bibliotekose, kultūros centruose ir muziejuose atlyginimai pakilo vidutiniškai po 188 eurus arba daugiau nei 50 proc. nei buvo prieš pradedant atlyginimų kėlimo programą. Apie 13 tūkst. kultūros ir meno darbuotojams buvo ženkliai padidintas darbo užmokestis. Pasiekėme, kad trejus metus iš eilės kiltų kultūros darbuotojų atlyginimai, atsirado galimybė 2 procentus gyventojų pajamų mokesčio skirti meno kūrėjams, kad būtų daugiau dėmesio mūsų šalies profesionalams dirbantiems teatre ir koncertinėse įstaigose. Padarytas tvirtas žingsnis į priekį, tačiau būtinas tęstinumas, kad kultūros darbuotojai iš tikrųjų galėtų jaustis oriai.
Po šios kadencijos būsiu ramus, kad kultūra jau administruoja Europos Sąjungos lėšas. Kultūros ministerija yra pirmoji ministerija, kuri patvirtino visas ES paramos priemones, pasirašytos pirmosios sutartys su paramos gavėjais. Mūsų ministerija tapo pavyzdžiu ir kitoms ministerijoms, kaip tinkamai ir laiku profesionaliai valdyti procesus, net jeigu jie yra visai nauji. Kalbant apie pinigus kultūrai, turiu paminėti, kad ne tik efektyvinome Valstybės investicijų programą, pasirengėme ir ES finansavimui, bet ir kartu investavome Europos ekonominės erdvės finansinę paramą (skirta 9 mln. eurų, įgyvendinta 19 paveldo ir 11 meno projektų), kurios administravimas donorų konferencijoje buvo įvertintas ypatingai teigiamai. Taip pat yra užbaigta 15 reikšmingų investicijų projektų savivaldybėse už beveik 30 mln. eurų, 6 valstybiniai investicijų projektai, kurių bendra investicijų vertė 70 mln. eurų.
Šiuo metu Kultūros ministerija į ES lėšomis remiamų valstybės projektų sąrašus yra įtraukusi 6 kultūros objektus už 24 mln. eurų. Pabaigus šiuo metu atliekamą investicijų projektų vertinimą, iki metų pabaigos planuojama valstybės projektų sąrašus papildyti dar 12 projektų už 40 mln. eurų (60 proc. visų Kultūros ministerijos administruojamų valstybės planavimo priemonių apimties). Iki metų pabaigos taip pat turės būti sudaryti visi regionų projektų sąrašai visa Kultūros ministerijos skirtų regioninių kvotų apimtimi, už 37 mln. eurų.
Tam, kad kultūra atliktų misiją ir ji taptų strategine valstybės politikos sritimi, o ne būtų tik populistiniais lozungais paremta retorika – būtinas jau pradėtų darbų tęstinumas.
Būtina gražinti Kultūros ministerijai 2012 m. taip pavadintas „užnulintas“ programas. Valstybės kontrolės audito ataskaitoje konstatuota, kad KRF lėšomis finansuotos Kultūros ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų priemonės (muziejinių vertybių įsigijimas, kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, muziejų ekspozicijų ir parodų pritaikymas vaikams ir jaunimui ir kt.) nėra konkursinės prigimties, todėl jas tikslinga grąžinti į ministerijos biudžetą ir finansuoti valstybės planavimo būdu, tačiau šioms priemonėms 2017 m. biudžeto projekte asignavimai kol kas nenumatyti. Ministerijos specialistų nuomone, tokių priemonių finansavimui tikslinga skirti apie 1 mln. eurų. Dokumentai yra paruošti ir pristatyti Vyriausybėje. Labai linkiu, kad naujoji Vyriausybė į tai pažiūrėtų palankiai.
Valstybės šimtmečio minėjimui ir visos šalies bendruomenės šventei būtina skirti atskirą finansavimą. Nuolat kalbėjau Vyriausybėje apie biudžeto šimtmečiui būtinumą, apie nacionalinio projekto, kuris galėtų tapti šios šventės simboliu ir ašimi, įgyvendinimą. Bet tam pritarimo nebuvo, kai kurie ministrai netgi sakė - „o kas tas šimtmetis?“. Liūdina, kai toks trumparegiškumas ir politinės valios stoka, ypač žinant, kad Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai skyrėme milijonus. Esu dėkingas Kultūros ministerijos specialistams už tai, kad kartu sukūrėme šimtmečiui skirtą kultūros programą, kuri bus matoma ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje.
Nuolat akcentavau ir nacionalinės daugiafunkcinės koncertų salės poreikį, nes tokios mes, skirtingai nei mūsų kaimynai, iki šiol neturime. Dėl to Lietuvą aplenkia garsiausi pasaulio atlikėjai, negalime organizuoti aukščiausio lygio kultūros renginių. Sprendžiant šį klausimą su komanda parengėme Mecenatystės įstatymą, tikėdamiesi, kad jis padės pritraukti privačių investicijų į tokių didelių projektų įgyvendinimą. Šiuo metu įstatymo projektas yra Vyriausybėje ir tikiuosi, kad jis bus pateiktas ir priimtas naujos sudėties Seime.
Būtina siekti didesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Kultūros centrai, muziejai, bibliotekos, teatrai ir koncertinės įstaigos turėtų glaudžiau bendradarbiauti, ypatingai tai svarbu regionuose. Taip pat ir kitų sričių įstaigos turėtų būti įtraukiamos į kultūrines veiklas. Labai svarbu, kad būtų didelis dėmesys skiriamas kultūrinei ir meninei edukacijai, kad išlaikytume ne tik Dainų švenčių tradiciją, bet ir užaugintume kūrėjų kartą.
Jeigu kalbame apie kultūrą, kaip prioritetinę ir strateginę valstybės sritį – privalome ir toliau sėkmingai investuoti atnaujinant kultūros infrastruktūrą ir aktualizuojant kultūros paveldo objektus, ypač regionuose. Kultūros sektoriui su ministerijos pagalba skiriama 189 mln. eurų ES paramos. Taip pat ženkliai prie šių lėšų prisideda ir pirmajame Lietuvoje Tarpinstituciniame bendradarbiavimo plane „Kultūra“ numatytos kitų ministerijų lėšos. Bendra Tarpinsitucinio veiklos plano „Kultūra“ 2014-2020 m. suma – 433,2 mln. Eur.
Visos kadencijos metu, kartu su komanda, nuosekliai dirbome siekdami įtraukti kuo daugiau vaikų ir jaunimo į kultūros ir meno edukacinę veiklą. Šiandien galiu drąsiai pasidžiaugti, kad lyginant turimus duomenis, 54 procentais daugiau vaikų ir jaunimo įtraukta į kultūros ir meno įstaigų edukacinę veiklą (194 tūkst.). 8 procentais daugiau gyventojų apsilankė profesionalaus meno renginiuose regionuose (786 tūkst.), 24 procentais daugiau gyventojų aktyviai dalyvavo kultūros veiklose regionuose (289 tūkst.) - tokių rezultatų pasiekėme nustatę vaikų ir jaunimo kultūrinę edukaciją bei kultūros sklaidos padidinimą regionuose kaip pagrindinį prioritetą. Didelės įtakos turėjo nuolatinis darbas su kultūros įstaigomis, kad jos taptų atviresnės ir patrauklesnės visų amžiaus grupių gyventojams. Taip pat, buvo patvirtintos muziejų lankymo lengvatos: moksleiviams, studentams, globos namų auklėtiniams, neįgaliesiems ir juos lydintiems, senjorams, karo tarnybos kariams ir kt.
Naujajai kultūros ministrei – darbų tikrai užteks. Jie jau dabar gana aiškūs. Lygindami Lietuvą su kitomis šalimis, matome, kad net ir po to, kai pasirūpinome didesniu daugiau negu per pus biudžetu, vis tiek atsiliekame nuo kaimyninių šalių – nors per kadenciją padvigubinome paveldotvarkos programai skiriamas lėšas iki 3 mln. eurų metams, jos vis tiek yra santykinai mažiausios visoje Europoje. Didelė dalis, t.y. iki 80 proc. Kultūros paveldo registre įrašytų objektų – dvarai, medinis ir sakralinis paveldas yra blogos arba patenkinamos būklės. Vertinama, kad su esamu finansavimu valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos procesas užtruktų keletą dešimtmečių ir dalis vertybių per šį laikotarpį tiesiog sunyktų.
Tikiuosi, kad naujoji ministrė lengvai pasieks būtiną susitarimą su Finansų ministerija, Vyriausybe ir Seimu, nes valdžios daugumoje – ją delegavusi partija. Pozityvumo suteikia ir tai, kad naujoji Seimo dauguma sukūrė atskirą Kultūros komitetą. Tai geriausia dovana ministrui kadencijos pabaigoje kalbanti apie tai, kad bus tęstinumas to, ką darėme.