Jos R. Pakso apkaltos istorijoje ženklina esminį pokytį. Lietuvos Respublikos Seimas pademonstravo, kad Lietuva pajėgi kritiškai įvertinti esamą teisinę situaciją ir tuo sudaryti politines prielaidas demokratinės valstybės įvaizdžiui pateisinti.
Taigi EŽTT sprendimo Paksas prieš Lietuvą įgyvendinimo istorijoje sužibo nauja ir perspektyvi viltis. Lietuvos Respublikos Seimas savo sprendimu kompetentingas atkurti R. Pakso pilietines ir politines teises ir tuo išgelbėti Lietuvą nuo kaltinimų pažeidžiant demokratijos principus.
Kas dabar turi rodyti iniciatyvą?
Žinoma, R. Pakso politinių teisių atkūrimo istorijoje Seimo nutarimas patvirtinti komisijos išvadas savaime nereiškia kokio nors teisinio sprendimo. Tačiau šis nutarimas negali būti laikomas ir beverčiu. Seimo komisija pagaliau atliko tą darbą, kurį, atvirai kalbant, turėjo nuveikti Vyriausybė, tiksliau Teisingumo ministerija, tiesiogiai atsakinga už EŽTT sprendimo įgyvendinimą. Komisija konstatavo, kad šiuo metu R. Pakso bylos istorijoje teisinė situacija yra palanki pozityviems sprendimams. Ji įvardijo, kokias R. Pakso teisių atkūrime teisines galimybes turi Vyriausybė, Seimas, esant reikalui, teismai, pagaliau ir pats R. Paksas.
Komisijos išvadose aiškinama, kad R. Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo klausimą galima išspręsti dviem nepriklausomais keliais. Pirmas - nekvestionuoti įvykusios apkaltos (laikyti, kad ji buvo vykdoma pagrįstai), bet Seimo nutarimu panaikinti draudimą kandidatuoti R. Paksui į Seimą. Ir antras, kur kas sudėtingesnis, – atlikti įvykusios apkaltos esminę peržiūrą ir, esant naujam bei pakankamam teisiniam pagrindui, pripažinti ją niekine.
Kas kritikus nervina Seimo laikinosios komisijos išvadose?
Visiškai nesuprantamas kritikų susierzinimas dėl Seimo nutarimo, jei jie ne žodžiais, o veiksmais pasiruošę įgyvendinti EŽTT sprendimą. Kaip vienam iš Seimo komisijos ekspertų, man taip ir neaišku, kodėl Seimo nutarimo kritikams ėmė rodytis, kad neva Seimas savavaliauja, priiminėja vaikiškus sprendimus, kažkokias abrakadabras, griauna mūsų konstitucijos pamatus ir pan.?
Gerbiamiems politikams ir garbiems teisininkams prieš pradedant užgaulią Seimo laikinosios komisijos išvadų kritiką, patartina pasižiūrėti, kokio atsakymo Europos Taryba R. Pakso istorijoje iš Lietuvos laukia. Jei to nežinote, tai paminėsiu, apie ką komisijos posėdyje kalbėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas EŽTT Karolina Bubnytė. Ji aiškiai pasakė, kad įgyvendinant EŽTT sprendimą, Lietuvai reikia padaryti žingsnius BENDRŲ ir INDIVIDUALIŲ priemonių srityje.
Tų, kurie kritikuoja komisijos išvadose siūlymą peržiūrėti R. Pakso bylą, norėtųsi paklausti: kaip Jūs įsivaizduojate INDIVIDUALIĄSIAS priemones R. Pakso byloje, apie kurias Lietuvai būtina atsiskaityti europinėse institucijose? Ar įmanoma ką nors pakeisti R. Pakso pilietiniame ir politiniame statuse, de fakto nesugrįžus prie Seimo sprendimų konkrečiai R. Pakso apkaltos byloje?
Komisija ne neigia Konstituciją, o tik konstatuoja naują teisinę situaciją R. Pakso byloje
Žinoma, Jūs priminsite vadovėlinę tiesą ir teisinę aksiomą, kad individualūs teisės aktai priimami tuomet, kai tai leidžia bendrieji teisės aktai: konstitucija ar įstatymai. Ir Jūs, reikia pripažinti, esate teisūs, bet tik tiek, kiek konstituciniu lygiu demokratinių rinkimų į Seimą teisiniame reguliavime Lietuvoje daugiau nei per 10 metų (tiek prabėgo po R. Pakso apkaltos) niekas nepasikeitė.
Komisija pasidomėjo, o kas gi R. Pakso istorijos teisiniame kontekste čia Lietuvoje galėjo bėgant metams pasikeisti. Ne tik po to, kai buvo priimti EŽTT ir Jungtinių tautų žmogaus teisių komiteto sprendimai dėl R. Pakso bylos, bet ir po to, kai Seimas 2004 m. liepos 13 d. priėmė konstitucinį aktą, po kurio Europos Sąjungos teisės normos Lietuvoje įgijo tiesioginio taikymo galią. Pagaliau komisija privalėjo vertinti 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusią Lisabonos sutartį, kurioje skelbiama, kad Europos žmogaus teisių konvencija sudaro bendruosius Europos Sąjungos teisės principus.
Ir, manau, reikia tik sveikinti Seimo laikinąją komisiją, kad ši nepasidavė viešai propaguojamai nelanksčiai dogmai apie tai, kad R. Pakso teisių atstatymo byloje pradžioje būtina priimti Konstitucijos pataisą, ir jokio kito kelio nėra.
Komisijai, be abejo, buvo žinomas ir suprantamas Konstitucinio Teismo aiškinimas apie apkaltos, priesaikos ir rinkimų teisės integruotumą, apie tai, kad Konstitucijos 74 straipsnis iš principo galėtų (bet nebūtinai visais atvejais turėtų) būti interpretuojamas, kaip draudimas visam gyvenimui užimti renkamas pareigas, kad asmeniui, renkamam į Prezidento ar Seimo nario pareigas bei į pareigas skiriamam asmeniui. Iš tiesų, būtų keista, jei priesaiką sulaužęs ir iš pareigų pašalintas Aukščiausiojo Teismo teisėjas vėl, po kurio laiko, galėtų pretenduoti į tas pačias pareigas.
Taigi Seimo komisija savo išvadose dėl R. Pakso teisių atkūrimo tikrai nesirėmė gerokai senstelėjusia Konstitucinio Teismo Konstitucijos 74 straipsnio interpretacija, kuri buvo atlikta 2004 m. gegužės 25 d. ir kuri uždraudė priesaiką sulaužiusiam asmeniui būti renkamam į Seimą ar Prezidentu. Seimo komisija rėmėsi ta šiomis dienomis aktualia asmens konstitucinių politinių teisių interpretacija, kuri išplaukia ir iš mūsų Konstitucijos, ir iš Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų, ir iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, ir kuri nenumato galimybių drausti R. Paksui dar kartą tapti bent jau Seimo nariu ir suprantama dar kartą prisiekti.
Kaip žmogaus politinių teisių klausimas suprantamas Europos Sąjungos lygiu?
Jeigu yra abejojančių tokios Seimo komisijos išvados pagrįstumu, būtų galima pasiūlyti pasiskaityti, kaip šiuo metu traktuojamas Europos Žmogaus teisių konvencijos bei EŽTT jurisprudencijos statusas Europos Sąjungos teisėje. Vienas pavyzdys. Europos Parlamentinių tyrimų tarnybos (Europien Parliamentary Research Service) ekspertų Francesca Ferraro ir Jesus Carmona atliktoje (2015 m. kovas) nuodugnioje analizėje: „Fundamentinės teisės Europos Sąjungoje. Chartijos vaidmuo po Lisabonos sutarties“ paaiškinama ne tik tai, kaip sąjungos valstybėje, įskaitant ir Lietuvą, veikia Žmogaus teisių chartijos principai, bet ir tai, kaip veikia Europos Žmogaus teisų konvencijos principai.
Analizėje paaiškinama, kad Europos Žmogaus teisių konvencija sudaro organinę žmogaus teisių Europos Sąjungoje dalį, kad žmogaus teisės, - tai Lietuvos ir kitų sąjungos valstybių demokratinių tradicijų išraiška, kad privalo egzistuoti sprendimų EŽTT bylose ir Europos Teisingumo teismo bylose homogeniškumas. Žodžiu, Europos Sąjunga drąsiai žengia link to, kad EŽTT atliktų išorinę priežiūrą, kaip Žmogaus teisių konvencijos laikomasi ne tik ES valstybėse narėse, bet ir visoje Europos Sąjungoje in corpore.
Ir kaip gi po to galima tvirtinti, kad EŽTT sprendimas R. Pakso prieš Lietuvą byloje lygia greta negali būti traktuojamas ir kaip Europos Sąjungos teisės reikalavimas Lietuvai nediskriminuoti asmens jo politinių teisių apsaugos srityje? Ar ne kuriozas, kai R. Paksas pagal tas pačias politines tradicijas ES šalyse (taip pat ir Lietuvoje) renkamas jau antrą kadenciją Europos Parlamento nariu, bet jam, remiantis faktiškai nedemokratine priesaikos interpretacija, draudžiama tapti Lietuvos Seimo nariu? Išeitų, kad Lietuva sykiu vadovaujasi ir demokratine, ir nedemokratine politinėmis tradicijomis? Argi tai ne politinė abrakadabra?
Tiesa, EŽTT R. Pakso prieš Lietuvą byloje pasisakė ir tuo aspektu, kuomet, remiantis grynai politiniais motyvais, galima drausti asmeniui kandidatuoti rinkimuose į parlamentą. Toks asmuo savo veiksmais turėtų kelti realią grėsmę valstybės suverenumui, konstitucinei santvarkai. Tie kaltinimai, kuriuos R. Pakso adresu EŽTT pateikė Lietuvos valstybė, kaip žinome, teisėjų neįtikino. Jie nusprendė, kad R. Paksui visam gyvenimui atimtos politinės teisės kandidatuoti į Seimą, o rinkėjams už jį balsuoti yra neproporcingas draudimas.
Galimybė Seimui atkurti R. Pakso pilietines ir politines teises Seimo nutarimu
To, kas paminėta, manau, turėtų pakakti pripažinti kaip pagrįstą Seimo laikinosios komisijos tezę, kad BENDRŲJŲ teisės normų srityje šiuo metu Konstitucijos lygiu imperatyvus draudimas R. Paksui būti renkamam Seimo nariu prieštarautų ES teisei ir todėl negali būti taikomas. Vadinasi, draudimas R. Paksui kandidatuoti į Seimą, kaip liaudyje sakoma, „pakibęs ore“. Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas negali būti taikomas ir yra kvestionuotinas. Beje, galima būtų paminėti, kad Seimo laikinosios komisijos posėdyje galimybę kvestionuoti minimą KT nutarimą, tiesa diplomatiškai, pripažino pakviesti ir kalbėję garbūs teisininkai, kurių autoritetas konstitucinės teisės srityje, manau, nekelia abejonių.
Ką tai reiškia R. Pakso istorijoje? Seimo laikinoji komisija atsakė. Seimas kompetentingas netaikyti draudimo visam gyvenimui kandidatuoti į Seimą, o taikyti kitą teisinį pagrindą. Remiantis tuo, kad pagal ES teisę draudimas R. Paksui tapti Seimo nariu yra neteisėtas, atkurti R. Pakso pilietines ir politines teises Seimo nutarimu nuo jo priėmimo dienos.
Kodėl tokį veiksmą kompetentingas padaryti būtent Seimas, o ne Konstitucinis teismas? Seimo Laikinoji komisija Seimo kompetenciją aiškino iš esmės tuo pačiu konstituciniu pagrindu, kurį DELFI primena žymus politikas, signataras Aloyzas Sakalas. Pacituokime jį: „Bet KT apkaltos klausimo nesprendžia, ir teikia ne privalomą nedelsiant vykdyti nutarimą ar sprendimą, o tik išvadą, kuri atsakytų į Seimo pateiktą paklausimą pažeidė ar ne konstituciją apkaltos subjektas. Šią išvadą dar turi patvirtinti Seimas, kuris gali jos ir nepatvirtinti. Todėl šioje byloje KT buvo tik patariamoji institucija. Sprendimą pašalinti R. Paksą iš pareigų priėmė Seimas. Ir už tai balsavo daugiau kaip 3/5 visų Seimo narių.
Seimo laikonoji komisija savo išvadoje o Seimas nutarime kaip tik ir konstatuoja, kad teisiškai galimas kelias Seimui, remiantis savo diskrecija apkaltos procedūroje, pakoreguoti Seimo sprendimą, - pašalinti R. Paksą iš prezidento pareigų taip, kad R. Pakso pilietinės ir politinės teisės būtų atkurtos 3/5 Seimo narių sprendimu nuo jo priėmimo dienos (išsamus tokio siūlymo teisinis pagrindimas pateiktas Seimo Laikinosios komisijos išvadų 3 skyriaus 3.1 ir 3.2 skyreliuose).
Gali būti, kad dalis Seimo narių tokiam sprendimui nepritartų. Yra kelias ginčyti. Yra galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismas įvertinti Seimo nutarimo atkurti R. Pakso pilietines ir politines teises konstitucingumą. Panašu, kad tai nebūtų blogai. Konstitucinis Teismas turėtų realią progą sugrįžti prie R. Pakso bylos ir konstruktyviai patarti Seimui kaip išspręsti šį galvosukį, kaip geriau ir greičiau įgyvendinti EŽTT sprendimą.
Ar perspektyvu artimiausiu laiku įgyvendinti EŽTT sprendimą iš esmės peržiūrint R. Pakso apkaltos bylą?
Kiitas, gerokai sudėtingesnis kelias individualių priemonių srityje, apie kurį kalba komisija savo išvadose, - tai Seimo kompetencija iš esmės peržiūrėti apkaltą, t. y. Iš naujo teisiškai įvertinti kaltinimus R. Paksui ir jei, atsižvelgiant į naujas, apkaltos metu nežinomas, aplinkybes, paaiškėja, kad ji buvo nepagrįsta, laikyti ją niekine.
Suprantama, kodėl toks teisinis kelias - iš esmės peržiūrėti apkaltą - žadina daug aistrų. Vieniems jis atrodo teisiškai korektiškas, kitiems ne. Materialiniu požiūriu bet kam turėtų būti akivaizdu, kad nekaltai nuteistas asmuo turi turėti galimybę būti reabilituotas. Tačiau apkalta yra specifinė teisinė procedūra, kuri neturėtų būti priklausoma nuo politinės konjunktūros ir dėl politinių aplinkybių sukuriama ar paneigiama.
Bet jei Lietuvoje nutiko taip, kad tie patys R. Pakso veiksmai įgijo skirtingą Konstitucinio Teismo ir bendrosios kompetencios teismų vertinimą, tai matyt iš tiesų yra apie ką pamąstyti. Jei blogai peržiūrėti apkaltą iš esmės, o jos neperžiūrėti taip pat teisiškai neteisinga, tai paprastai tokiais atvejais iš dviejų blogybių renkamasi mažesnė.
Svarbiausias dalykas, kuris seka iš šios komisijos išvados apie galimybes iš esmės peržiūrėti apkaltą, yra tai, kad laiko požiūriu ji ilga ir abejotina ar duosianti R. Pakso teisių atstatymą procedūra. Žengiant apkaltos esminės peržiūros keliu, būtina priimti atitinkamas Seimo statuto pataisas, kurios dar turi įsigalioti. Po to laukti, kol bus surinktas reikiamas kiekis Seimo narių parašų reabilituoti R. Paksą, steigti laikinąją, specieliąją komisijas ir tik tuomet R. Pakso reabilitacijos klausimą svarstyti Seime. Tai kelias, kurį Seimas ir norėdamas iki Seimo rinkimų nepraeitų. O EŽTT sprendimo byloje R. Paksas prieš Lietuvą įgyvendinimui laiko beveik nėra.
Galimybė įgyvendinti EŽTT sprendimą per R. Pakso kandidatavimą į Seimą
Kas bus, jei Teisingumo ministras Juozas Bernatonis į Seimo laikinosios komisijos išvadas, kaip iki šiol, numos ranka ir užsispyrusiai tvirtins, kad iš pradžių reikia priimti atitinkamas Konstitucijos pataisas? Kaip žinome, iki šiol Seime buvo svarstomi bent trys Konstitucijos keitimo projektai, ir nė vienas nesurinko reikiamo skaičiaus balsų. Vieniems atrodo, kad priesaiką sulaužęs asmuo gali vėl tapti Seimo nariu, bet negali būti renkamas Prezidentu, kitiems atrodo, kad gali būti renkamas ir Seimo nariu, ir Prezidentu. Ir vieni ir kiti turi įtikinamus argumentus ir niekas nekompetentingas versti juos galvoti kitaip. Žodžiu, Seimas R. Pakso teisių atkūrimo istorijoje "suskilęs" ir nežinia koks galėtų būti tas saliamoniškas visus Seimo narius tenkinantis Konstitucijos keitimo projektas. Vyriausybė jo dar nesugalvojo. Nesugalvojo bei nepasiūlė ir Seimo laikinoji komisija. Pernelyg sudėtinga užduotis.
Įdomu, kad situaciją gali keisti pats R. Paksas. Tai jis gali padaryti paprasčiausiai teikdamas savo kandidatūrą Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti kandidatu į Seimo narius. R. Paksas jau bandė panašų variantą Prezidento rinkimuose. Tuomet Vyriausiasis Administracinis Teismas rėmėsi draudimu R. Paksui kandidatuoti, kuris įtvirtintas Prezidento rinkimų įstatyme. Byla dėl to nepasiekė Konstitucinio Teismo.
Rinkimuose į Seimą situacija R. Pakso atveju būtų palankesnė. Seimo rinkimų įstatyme, asmeniui, pašalintam apkaltos tvarka iš pareigų, nėra draudžiama visą likusį gyvenimą vėl tapti Seimo nariu.
Konstitucinis Teismas 2012 metų rugsėjo 5 d. Nutarime sprendė ne R. Pakso personalinį klausimą, o tik klausimą, dėl būtinybės ne ordinariniu įstatymu, o konstitucijos pataisomis keisti apkaltos teisinį reguliavimą. Konstitucinis Teismas savo 2014 m. kovo 20 d. Sprendime pasakė, kad ES teisės normos nereguliuoja Prezidento rinkimų Lietuvoje ir tuo netiesiogiai leido suprasti, kad gali reguliuoti Seimo rinkimų tvarką Lietuvoje.
Taigi jei Seimas ir Vyriausybė nepadarytų jokių žingsnių R. Pakso teisių atstatyme, o R. Paksas dalyvautų dar šiais metais Seimo rinkimuose, tai yra kelios galimybės. Pirmoji, - R. Paksą savo atsakomybe registruotų VRK. Jei ne, tai byla pasiektų Vyriausiąjį Administracinį Teismą. Ir tuomet kompetencija bei atsakomybė vykdyti EŽTT sprendimą gultų ant Temidės pečių. Gal būt Vyriausiasis Administracinis Tesimas, o gal ir Konstitucinis Teismas šioje Lietuvai negarbingoje istorijoje padėtų tašką.