aA
Ką tik paaiškėjo valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai. Šių metų egzamino rezultatus (jo neišlaikė net 32,39 proc. laikiusiųjų, t. y. beveik dvigubai daugiau nei pernai) vertinu kaip visišką „valstiečių“, vadinusių save profesionalų Vyriausybe, nesėkmę.
Rūta Andriuškevičienė
Rūta Andriuškevičienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

2018 m. Seimo Švietimo komitetui pasiūlius, o Seimui palaiminus ir Prezidentei pritarus, su trenksmu ir stumiant buldozeriu įvykdyta švietimo reforma: valstybiniu mastu įvestas etatinis mokytojų darbo apmokėjimo modelis. Tačiau rezultato jis nedavė. Kodėl? Todėl, kad švietimo kokybė ir nebuvo valdančiųjų tikslas. Tad nieko kito ir negalėjome tikėtis.

Šiandien Nacionalinė švietimo agentūra paskelbė, kad matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 15241 kandidatas. Egzamino išlaikymo riba yra 15 proc. iš 100, arba 9 taškai iš 60 užduoties taškų. Egzaminą išlaikė 67,61 proc. kandidatų (palyginimui, 2019 m. išlaikė – 82,09 proc., neišlaikė 17,91 proc. laikiusiųjų). 100 balų įvertinimą gavo 0,96 proc. kandidatų (2019 m. – 1,46 proc.).

2018 m. liepos 4-ąją., po matematikos valstybinio brandos egzamino, kuomet egzamino neišlaikė 12,78 proc. laikiusiųjų (nors tam tereikėjo surinkti 8 balsus iš 60-ųjų) „Vakarų ekspresas“ kalbino matematiką, KTU gimnazijos įkūrėją ir buvusį ilgametį vadovą Bronislovą Burgį. Jis teigė: „Rezultatai nenustebino. Jie tik atspindi tai, kokia yra situacija visoje švietimo sistemoje. Man atrodo, žmogus, per 12 metų penkis kartus bent praėjęs pro mokyklą, turėtų gebėti egzamine surinkti 8 taškus iš 60. Tai patyčios iš matematikos ir tuo pačiu iš švietimo sistemos. Kur buvo žiūrima visus 12 metų? Nejau niekas nematė tų dviejų tūkstančių abiturientų, kurie nieko neveikia? Bet jiems vis tiek leidžiama eiti į egzaminą. Ministerijai reikėtų atsimerkti.

<...> Aš paruošiau visų egzamino uždavinių analizę ir pateikiau ją NEC. Ten buvo visko, tiek absurdų, tiek tokių uždavinių, kurių ir studentai neišspręstų. Kai kurie buvo nesuprantami, nes buvo galima prigalvoti daug versijų ir, neaišku, ar visas jas reikia išnagrinėti. Tai tik įrodė, kad egzamino programa mokykloje - vienokia, o egzamine - kitokia. Todėl tokie ir rezultatai. Kaltinti galime tik tuos vaikus, kurie neišlaikė. Bet kur žiūrėjo visos tarnybos, kad į valstybinį matematikos egzaminą ateina ir tie, kurie procentų nemoka apskaičiuoti. Juos reikia palikti antriems metams, šalinti iš mokyklos, jeigu visiškai nesimoko. Negalima leisti tyčiotis iš švietimo ir iš mokytojų darbo. Dabar mokytojai verčiami elgtis taip, kad turi leisti egzaminus laikyti visiems“.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, įvertinęs valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatus, teigia: „laikas pokyčiams“. Pasigendu ministro argumentuoto situacijos vertinimo, kritiško požiūrio. Kas trukdė tuos pokyčius daryti pastaruosius ketverius metus? A. Monkevičius Švietimo ministro pareigas eina jau trečią kartą: 2000-2004 m., 2008 birželį-gruodį ir nuo 2019 sausio.

Klausimas: ar galėjo trys nuotolinio mokymosi mėnesiai taip paveikti matematikos brandos egzamino rezultatus? Vargu, jei nuosekliai buvo mokoma ir mokomasi visus 12 metų.

Kokias galime daryti išvadas?

1. Egzaminų (taip pat ir matematikos) rezultatai atskleidžia sisteminę problemą: nėra švietimo strategijos, šioje Seimo kadencijoje taip ir nepasiektas politinių partijų ilgalaikis susitarimas švietimo klausimu.

2. Rezultatai nuosekliai prastėja, tą rodo statistika. Mokytojas, kaip paslaugos teikėjas (po įvesto mokinio krepšelio), neturi galių palikti moksleivį antriems metams, neprileisti prie egzaminų, kaip nelankiusį mokyklos.

3. Prastėja mokytojų rengimas ir jų kvalifikacijos tobulinimas, prastai taikomos informacinės technologijos. Švaistomos lėšos beverčiams seminarams, mokymams.

4. Nėra bendradarbiavimo su šeima. Tėvai nėra įpareigoti atsakyti už vaikų lankomumą, nebereikia gydytojo pažymos apie ligą, pakanka „mamos raštelio”.

5. Nuosekliai prastėja mokinių elementarus matematinis-loginis mąstymas, jau nekalbant apie analitinius matematinius gebėjimus. Moksleiviai nemoka atlikti paprasčiausių gyvenimiškų matematinių užduočių. Mokykla tampa vieta, kur galima tiesiog leisti laiką, bet ne mokytis.

6. Reikia keisti programas, pasitelkiant dalykininkų asociacijas, nes nebetinka matematikos dėstymo metodika ir turinys: vadovėliai neugdo mąstymo, uždaviniai remiasi atkartojimo principu, nemoko kūrybiškai spręsti uždavinių, pasenusi mokomoji medžiaga.

7. Neišlaikius privalomojo matematikos egzamino moksleiviai negalės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Tada nelogiškai vykdomas ilgalaikis studijų planas, nes matematikos egzaminą išlaikė mažiau moksleivių, negu yra valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose. Šiemet buvo padidintas valstybės finansuojamų vietų skaičius aukštosiose mokyklose iki 16 tūkstančių. Matematikos egzaminą išlaikė kiek daugiau nei 10 000 moksleivių. Apskritai, matematikos egzaminą laikė mažiau moksleivių, nei yra valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose – 15241. Tad koks yra apskritai planas ir kur link einama?

Valstybės lėšos be jokių argumentų skiriamos privačiam švietimo verslui remti. Gal to ir siekiama? Privatizuoti švietimą, o kiti tegul mokosi nuotoliniu būdu po 200 mokinių virtualiose klasėse?

Nors gal nebereikia kartoti, bet vis dėl to: mokytojų trūksta ir trūks.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(32 žmonės įvertino)
4.0625

Top naujienos

Paauglės iš Kauno norėjo būti suaugusiomis: net nesuprato, kaip atsidūrė svetimoje lovoje (217)

Dvi keturiolikmetės iš Kauno norėjo būti suaugusiomis – susipažinusios su 22 metų vaikinu jos...

Griežtas stilistės verdiktas apie tai, kas yra tabu per vestuves: dažniausia klaida – seksualumu perspjauti nuotaką (16)

Rugpjūtis – vestuvių mėnuo. Stilistė Jomantė Vaitkutė išdėstė vestuvių aprangos etiketo...

Dailius Dargis | D+

Kelionė paskui „Vilniaus brigados“ šešėlius: Dekanidzės valdymą nutraukė brutali klaida (1)

Nors praėjo 26 metai po to, kai buvo nukirsta pagrindinio „Vilniaus brigados“ kriminalinės...

Tai, ko negalima savo šalyje – galima Bulgarijoje: audringos paauglių atostogos stebina net visko mačiusius (62)

„Tai, ko negalima namuose – galima Bulgarijoje “, – iš lūpų į lūpas dalijasi...

Laukia permaininga savaitė: sinoptikai prognozuoja šilumą, lietų ir žaibus (2)

Pirmąją savaitės dieną orus lems iš pietų atkeliavusio ciklono pietvakarinė dalis. Dangų...

Pavojingos varžybos įsibėgėja: Kinijos šuolis, po kurio Rusija liks pralaimėtoja (249)

Yra prisijungimas! Tokiu džiugiu įrašu liepos 29-ąją pasidalijo Rusijos kosmoso agentūros...

Japonai nepasikuklino: į kosmosą siųs raketą su sekso žaislais – ir tam turi intriguojantį tikslą (12)

Japonijos bendrovė „Tenga“, gaminanti masturbavimosi priemones, veikiausiai įeis ir į...

Sekmadienį per sieną perėjo rekordinis nelegalų kiekis: jie plūsta be perstojo iki 22 val. sulaikyti 276 (3386)

Sekmadienį, rugpjūčio 1-ąją, Lietuvą užgriuvo tokia nelegalų banga, kokios iki šiol dar...

Auksą iškovojusį Baltarusijos gimnastą nedelsiant pasveikino Lukašenkos sūnus (58)

Gimnastas Ivanas Litvinovičius šeštadienį tapo pirmuoju, iškovojusiu Baltarusijai medalį:...

Graikijos saloje lietuvių pora gavo ne tai, ko tikėjosi: dabar supratau, kaip gimsta instagraminės nuotraukos (47)

Mums pardavė svajonę apie Santorini. Juk visi sakė, kad bus tobula ir mes nuoširdžiai patikėjom....