Jei paprasčiau – per centrinę valdžią išsikerojo politiniai klanai savivaldybėse, valstybinėse įstaigose, kurie padarė didžiulius nuostolius Lietuvai. Šie neigiami rezultatai jaučiami iki šiol: ilgus metus Lietuva buvo apvagiama, skriaudžiami žmonės, kiekvienais metais po tūkstančius išvažiuojančių lietuvių svetur, ten, kur darbuotojai gerbiami labiau nei Lietuvoje. Prisipažinsiu: akimirką norėjau ir pats emigruoti, bet to neleido padaryti žmonės, kurie neteršė Lietuvos, kurie mokė gerbti ir dirbti, rodė kelią tikėti, kad mes dar galime būti ne svečiais, o lietuviais, šeimininkais savoje žemėje ar tiesiog būti padoriais žmonėmis, padėti vieni kitiems.
Nuo pat pirmų dienų gerbiami konservatoriai net neleido startuoti sąžinei, teisingumo, išvogtų milijardų išieškojimui, biurokratų mažinimui, valstybinių įstaigų reformoms ir skaidrumui vykdyti. Organizavo ir klaidino visuomenę streikais. Kam reikia apgaudinėti save ir Lietuvą? Kam reikia siekti atsikratyti atsakomybės, siekiant „sausam išlipti iš balos“ ir kaltę versti ant daugumos valdančiųjų? Bandymas padaryti Lietuvą bedantę, bedalę? Sutinku, kad visada pripažinome ir neneigėme, jog yra tam tikrų klaidų, bet taip jau yra, kad pasaulyje neklystančiųjų nėra. Svarbu reaguoti čia ir dabar, o ne po dešimties metų. Jei Lietuva nebūtų buvusi išvogta, dabar eilinis pensininkas gautų dvigubai daugiau pensijos, o taip šiandieninėje spaudoje akcentuojami ir Jūsų minimi medikai – atlyginimo. Verskite lapus atgal ir žiūrėkite, ką Jūs darėte ne taip, kad šiandien žmonės negyvena geriau, o ne mėtykite akmenis į daržus tų, kurie šią dieną stengiasi taisyti situaciją, suformuotą nekompetentingo valdymo. Ne taip jau lengva per vienerius metus į valstybės biudžetą grąžinti metų metus graibstytus milijardus. Atsakykite sau asmeniškai: ką šitiek laiko darėme (o galbūt dariau?) ne taip, kad šiandien žmonės negyvena finansiškai ir emociškai stabiliau, o emigracija yra įgavusi tokį didelį pagreitį?
Per vienerius metus gyventojų kvietimu aplankiau beveik 20 savivaldybių. Dažniausias klausimas susitikimuose buvo „kodėl taip skaudžiai jie elgiasi su jumis, kodėl jie nenustoja įvairiais tekstais tyčiotis, žeminti jus nuo pat pirmų darbo dienų?“ Atsakau: todėl, kad kai kas pamiršo, kas yra bendruomenė, kaimynystė, pagarba ir bendradarbiavimas. Nenoriu atsakinėti tuo pačiu ir įžeidinėti, nepaisant fakto, kad socialiniuose tinkluose nuolatos „pilat ir pilat purvą“ ant kitos nuomonės, kitos dalies Lietuvos. Pagrįsta kritika yra gerai, tačiau kritika neturi peržengti šmeižto ir įžeidinėjimo slenksčio. Turiu ne vieną pažįstamą iš jūsų partijos. Liūdna, tačiau net ir jie pakraupę dėl tokio Jūsų elgesio. Būkite nuoširdūs dirbdami, padėdami žmonėms, bendradarbiaudami su kolegomis.
Paprastai tokių tekstų nerašau, nenorėjau rašyti ir dabar, bet šį kartą, sukrėstas Jūsų skleidžiamos netiesos, pasiryžau. Atsiprašau, bet nenoriu, kad Lietuva būtų maitinama melu. Ne tokioje tvarkoje turime gyventi. Nesiruošiu Jūsų smerkti, tik prašau leisti vykdyti ir atstatyti gerovę Lietuvos žmonėms, ką daryti kviečiu kartu ir Jus. Juk taip paprasta ir didinga ištiesti ranką. Juolab, kai ranka tiesiama Lietuvos vardan. Lietuva daug nukraujavo emigracijos bangomis, daugumos buvusių vyriausybių klaidomis. Tad nebeteiskite, padėkite taisyti mums Jūsų padarytas klaidas. Mes turime visi susitelkti vienam tikslui. Nuoširdžiai prašau Jūsų neapykantą, pyktį ir ambicijas padėti į stalčių. Patys kalbate apie kitas šalis, kur vidinė nesantaika yra naudinga tam tikroms šalims iš kitos pusės sienos. Be priešų sunaikinsite patys savo gimtines.
Lietuva turi patį gražiausią vardą, vertą pagarbos. Vienybės!