Ukmergės rajono savivaldybės pavyzdys parodė, kad privataus verslo savivalė gali turėti neįtikėtinai didelės įtakos šilumos kainai, ir kad geriausia išeitis – nutraukus sutartį susigrąžinti šilumos ūkį į savo rankas. Kitos savivaldybės gal ir norėtų pasekti Ukmergės pavyzdžiu, tačiau jos bijo, nes tai tas pats, kas atverti Pandoros skrynią, kurioje tūno galingų jėgų pasipriešinimas.
Ukmergės rajono savivaldybė sutartį su privačiu šilumos operatoriumi – UAB „Miesto energija“ – vienašališkai nutraukė, įsitikinusi, kad ji buvo šiurkščiai pažeidinėjama. Paprastai savivaldybės šilumos ūkį atiduoti privačiam verslui siekia kad sumažėtų šilumos kainos. Tačiau kainų mažėjimo galima tikėtis tik tuo atveju, jeigu į šilumos ūkį investuojama protingai ir skaidriai, o ne tik siekiant sau naudos. Žinoma, yra tokių savivaldybių Lietuvoje, kur privatus verslas tvarkosi gerai, tačiau Ukmergėje matėme liūdnąjį scenarijų.
Mūšis dėl šilumos ūkio įsisuko į teisines batalijas, kurias lydi iš Pandoros skrynios ištrūkęs aukščiausių valdžios institucijų atstovų spaudimas priimti verslininkams palankius sprendimus. Taigi, atsakymas į klausimą, kodėl kitos savivaldybės nenutraukia nenaudingų šilumos ūkio nuomos sutarčių, labai paprastas – jos bijo tokio spaudimo, kokį dabar patiria Ukmergė. Vyriausybė gąsdino ukmergiškius kosminėmis baudomis, tačiau kokios dar baudos gali grėsti, jeigu verslininkai nieko neinvestavo, o tik išsunkė šilumos ūkį, kad jo vertė smuko tris kartus? Labai gaila, kad Vyriausybė stojo ne ukmergiškių, o privačių verslininkų pusėn. Belieka spėlioti, kas lemia tokį Vyriausybės neužtarimą – gal mums nežinomi kažkokie susitarimai? Kol partijos bus finansuojamos verslininkų, tol kils klausimų, ar politikai jiems neatidirbinėja.
Ukmergėje kova ypatinga, nes į ją stojo neregėtai stipri ir vieninga bendruomenė. Vyriausybės sukilimas prieš ją labai trumparegiškas. Vyriausybė pasikeis ir, tikiu, atsiras žmonių, kurie supranta, kad šilumos ūkį išnuomojusios savivaldybės turėtų turėti galimybę paprasčiau nutraukti pažeidinėjamas sutartis ir ūkį susigrąžinti į savo rankas. Anksčiau ar vėliau nenaudingos sutartys kitose savivaldybėse taip pat bus nutrauktos, bet labai svarbu, kad jose savo teises pradėtų ginti ir pačios bendruomenės, kad jos būtų tokios vieningos ir stiprios kaip Ukmergėje.
Šilumos ūkio nuoma turėtų būti naudinga ne tik verslui, bet ir bendruomenei. Dabartinė situacija, kuomet negali atsiimti savo stekenamo turto, – netelpa į jokius protu suvokiamus rėmus. Netoleruotina, kad vykdomoji valdžia bei jai pavaldžios institucijos neatsižvelgia į teisės aktuose apibrėžtas normas – jos arba jų nesupranta, arba nėra su jomis susipažinusios, arba tokiu būdu savivaldybei trukdydamos susigrąžinti šilumos ūkį pataikauja monopolininkams. Vadovaujantis LR Civiliniu kodeksu ir Šilumos ūkio įstatymu, šilumos ūkio nuomos sutartis, kurios daro žalą gyventojams ir viešajam interesui, nutraukti neturėtų būti sudėtinga. Tačiau, kai tai reikia padaryti realybėje, sulaukiama galingų jėgų pasipriešinimo, kurios spaudimą daro užsimerkusios prieš įstatymus.