Žinant, kad nuo 2012 m. pensijos nedidintos, turbūt tikimasi, kad visi vadovausis patarle „dovanotam arkliui į dantis nežiūrima“ ir bus laimingi. Taip pat norima, kad šiais ketinimais, lyg dovana, būtų džiaugiamasi pamirštant, jog šiemet iš tų pačių pensininkų buvo paimta daugiau nei 300 mln. eurų.
Prisiminkime, kaip buvo paimti tie pinigai. Pagal įstatymą, „Sodros“ biudžetas yra savarankiškas, grindžiamas draudimo išmokomis. Jis turi gyvuoti pagal principą – kiek surinkai, tiek ir išdalini bei dar šiek tiek atidedi į rezervą „juodai dienai“. Turėjome skaudžiai pasimokyti iš to, kai šio principo nebuvo paisoma vadovaujant buvusiai socialdemokratų ministrei Vilijai Blinkevičiūtei. Tuomet turėtas rezervas išnyko, o tai, galima sakyti, ir lėmė, kad 2008 m. ištikus krizei teko mažinti pensijas. Pavyzdžiui, kaimynai estai turėjo sukauptą rezervą ir jiems pensijų mažinti neprireikė.
Pagal įstatymą, politikai gali pažeisti tokį „Sodros“ pajamų ir išlaidų balansą, padidindami pensijas. Tačiau tai leidžiama daryti tik valstybės biudžeto (t.y. ne socialinio draudimo mokesčių) sąskaita arba skolintomis lėšomis, skolą užrašant valstybės biudžetui. Vis dėlto dažnai Finansų ministerija siūlo šio principo netaikyti ir nekompensuoti dėl populistinių politikų sprendimų „Sodros“ biudžete atsiradusių „nuostolių“. Pavyzdžiui, šių metų biudžete, Finansų ministerijai pasiūlius ir SADM nuolankiai pritarus, buvo nuspręsta, kad nepaisant dėl ekonomikos atsigavimo valstybės biudžete atsiradusių papildomų pinigų, „Sodrai“ kompensuoti 300 mln. eurų nereikia. Šie pinigai buvo paimti iš pensininkų kišenės praktiškai kitiems valdančių politikų pažadams finansuoti. Žinoma, kartu tai padidino ir „Sodrai“ užkrautą paskolų naštą bei iki šiol neleidžia formuoti rezervo, kadangi esant skoloms jo formuoti negalima.
Beje, SADM buvo leidusi paimti ir dar daugiau pensininkų pinigų. Krizės metu sumažintas pensijas siūlyta grąžinti ne iš valstybės, bet iš „Sodros“ biudžeto, vadinasi, draudiminių pensininkų lėšų sąskaita. SADM pritarė Finansų ministerijos logikai, kad efektyviausias būdas grąžinti pensininkams jų pinigus – paimti juos iš vienos pensininkų kišenės ir supakavus į gražų žodyną įdėti į kitą. Toks įžūlus iliuzionistinis triukas nepatiko net daliai valdančiųjų. Seime pusė jų kartu su opozicija palaikė, kaip bebūtų keista, ministrę A. Pabedinskienę delegavusios Darbo partijos frakcijos nario Mečislovo Zasčiurinsko ir mūsų siūlymą laikytis įstatymų ir pinigus pensininkams kompensuoti iš valstybės biudžeto.
Vadovaudamiesi tokia pinigų „perskirstymo“ technika ir prisidengdami socialinio modelio, turėjusio apimti ir „Sodros“ reformą, kūrimu, valdantieji nuo 2012 m. iš tikrųjų taip ir nepadidino pensijų. Panašu, kad ir ateityje nesiruošia to rimtai daryti. Todėl ir tenka girtis menamu 6 proc. pensijų augimu? Juk per Vyriausybės valdymo laiką vidutinis atlyginimas ir pajamos į „Sodros“ biudžetą pakilo apie 13 proc., o bedarbių sumažėjo, taigi dalijamas „Sodros“ „pyragas“ gerokai išaugo.
Todėl nesusigėdusi dėl tokios neteisybės, bet jausdama artėjančių rinkimų karštį, SADM nusprendė iš Vyriausybės paprašyti 75 mln. eurų ir pensijas padidinti net... 6 proc.. Tiesa, patogiai užmiršdama, kad per tuos metus infliacija „suvalgė“ dalį vidutinės pensijos. Štai taip atrodo valdančiųjų „socialiai orientuota“ politika. SADM vadovaujančios Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis sako, kad „požiūris į algas ir pensijas daug pasako apie politikus“. Belieka pritarti.