aA
Jau metus viešojoje erdvėje nerimsta diskusijos dėl sodų bendrijų reguliavimo, o tiksliau – mano ir dar keleto Seimo narių pateikto Sodininkų bendrijų įstatymo projekto. Pats įstatymo projektas, jo turinys, tikslai ir motyvai yra apipinti gandais ir mitais, neva siekiama reguliuoti dėl paties reguliavimo, drausti dėl pačių draudimų, kontroliuoti tam, kad kontroliuotume. Noriu išsklaidyti mitus.
Rimantė Šalaševičiūtė
© DELFI / Andrius Ufartas

Nenorime užkirsti kelio kurtis mažoms parduotuvėlėms ir darželiams

Vienas iš labiausiai paplitusių mitų – kad bus uždrausta buvusiuose kolektyviniuose soduose steigti vaikų darželius, parduotuvėles ar plėtoti kitokį smulkųjį verslą. Paslaugų poreikis yra natūralus, nes daug sodų, ypač esančių miestų teritorijose, jau senokai virto nuolatinėmis gyvenvietėmis.

Nieko mes nenorime drausti. Mes remiame smulkųjį verslą, esame už tai, kad žmonės, įsikūrę sodų bendrijose, o ypač jaunos šeimos su mažais vaikais, gyventų patogiai, būtų aprūpintos reikalinga infrastruktūra, gautų reikiamas paslaugas ir kt.

Atsiranda buvusių kolektyvinių sodų reguliavimo poreikis. Kodėl? Todėl, kad sodų bendrijos ir jose gyvenantys, besiilsintys arba sodininkaujantys žmonės tikrai ne vienerius metus susiduria su daugybe problemų, kurioms išspręsti nebeužtenka jų tarpusavio susitarimo ar sodininkų bendrijų savivaldos bei dabar egzistuojančio reglamentavimo.

Klysta tie, kurie sako, kad Seimo narės, iš niekur nieko pasišovė sureguliuoti sodų bendrijų veiklą. Ir iki šiol reguliavimas buvo, bet bėda ta, kad sodų bendrijų veiklą reglamentuojantis Sodininkų bendrijų įstatymas priimtas dar 2003 metais, jau pasenęs ir neatitinka dabartinių realijų.

Savivaldybės atsakomybės prisiimti nenori

Noriu atkreipti dėmesį į labai svarbų sodų bendrijų gyvavimo aspektą. Istoriškai sodininkų bendrijos steigėsi, vystėsi ir keitėsi daug dešimtmečių. Iš pradžių ten buvo tik kolektyviniai sodai, o nuolatinės gyvenvietės kūrėsi palaipsniui. Mėgėjų sodų teritorijos virto gyvenamaisiais kvartalais be gyvenimo kokybę užtikrinančios aptarnavimo infrastuktūros.

Visa sodų bendrijų infrastruktūra (keliais, tiltais, lieptais, inžinerine technine įranga, vamzdynais, bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais, poilsio aikštelėmis, pliažais, vandens telkiniais, tvoromis) rūpinosi ne miestų ar rajonų savivaldybės, bet patys sodų bendrijų sklypų savininkai savo lėšomis.

Logika sako, kad tose sodų bendrijose, kur dominuoja nuolatinės gyvenvietės, t. y. daugiausia įsikūrusiose miestų teritorijose, infrastuktūra turėtų rūpintis miestų savivaldybės, tačiau jos iki šiol tos atsakomybės kratosi.

Mūsų parengtas Sodininkų bendrijų įstatymo projektas iš dalies siekia užpildyti šią spragą – kad savivaldybės užtikrintų bent soduose esančių kelių priežiūrą, taisymą ir tiesimą. Tokiai priežiūrai reikia teisinio pagrindo – mėgėjų sodų bendrojo naudojimo žemėje esantys keliai turi būti įrašyti į atsakingos savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašus. Tai būtina dėl elementarių dalykų – formuojant gatves sodų teritorijose, vidaus kelių (gatvių juostų) minimalus plotis turi būti 4,5 m.

Trys esminės problemų grupės

Yra bent trys grupės problemų, su kuriomis susiduria sodininkų bendrijos. Kalbant grynai teisiškai, pirma, šiuo metu nėra tinkamai sureguliuoti teisiniai santykiai tarp sodininkų bendrijų ir kitų fizinių ar juridinių asmenų, nėra aiškiai apibrėžtas sodininkų bendrijai nepriklausančių, bet sodo sklypą įsigijusių asmenų statusas, jų teisės ir pareigos.

Antra, egzistuoja ydingas teisinis reguliavimas dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais. Trečia, nėra tinkamas sodininkų bendrijų valdymo teisinis reguliavimas, pernelyg sudėtinga sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka.

Kalbant labai paprastai, sodų bendrijų nariai moka mokesčius, kurie ir naudojami bendrijų infrastruktūros priežiūrai, rūpinasi bendromis pastangomis sukurtu gėriu. Tačiau yra žmonių, kurie įsigyja sklypus sodininkų bendrijų teritorijose, bet į bendrijas nestoja ir nemoka jokių mokesčių bendrijai, t. y. realiai naudojasi kitų sukurta gerove, bet patys prie jos nelabai prisideda. Dėl to teismuose sprendžiama ne viena byla, o dėl pasenusio teisinio reguliavimo apsunkintas sodininkų bendrijų funkcionavimas.

Jūsų kaimynystėje – lentpjūvės ūžesys?

Sodų bendrijų teritorijose kuriasi ne tik gyventojai, kurie nori gyventi tyloje ir ramybėje. Kai verslas steigiasi ir plečiasi, nepaisydamas sodininkų bendrijų narių - gyventojų ar tik besirūpinančiųjų savo sodu ar daržu – teisių, poreikių ir interesų, iškyla problemos, susijusios su ūkine ir komercine veikla.

Visiškai suprantama, kai gyvenamaisiais kvartalais tapusiuose soduose steigiasi vaikų darželiai, viešbučiai, kirpyklos, kavinės ar parduotuvėlės – jos reikalingos sodų gyventojams. Tačiau kai tankiai apgyvendintame rajone, mažuose sklypuose (ne daugiau nei 12 arų pagal įstatymus), kuriasi lentpjūvės ar autoservisai, tai gali kenkti gyventojų ir sodininkų gyvenimo ir poilsio kokybei dėl aplinkos taršos ir triukšmo bei susijusių rizikų, pvz., gaisro.

Sodų bendrijos istoriškai ir įstatymiškai veikia pagal tam tikrą savivaldos arba savireguliacijos modelį, tačiau ilgainiui, sodų bendrijoms plečiantis ir keičiantis, jis tapo neefektyvus, atsirado landų korupcijai, kyšiams, o tai neturi būti toleruojama.

Kaip mes siūlome spręsti šias problemas?

Dabartinis mano ir kolegių Sodininkų bendrijų įstatymo projektas ir siekia išspręsti šias įsisenėjusias sodų bendrijų problemas. Jis yra parengtas, nuosekliai, kruopščiai ir ilgai konsultuojantis su sodininkų bendrijų atstovais, įsiklausant į skirtingas nuomones ir požiūrius.

Mūsų siūlomas sprendimas – aiškus, paprastas, racionalus ir teisingas reglamentavimas, kuris apibrėžtų sodų bendrijų savivaldą, jų narių ir trečiųjų asmenų teises, pareigas, atsakomybę, statusą, santykius, užtikrintų sodų bendrijų narių kokybišką gyvenimą ir poilsį bei padėtų suderinti nuolatinių gyventojų, sodininkų ir verslininkų interesus. Reikia supaprastinti sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarką, užtikrinti, kad jų valdymo organai gautų laiku reikiamą informaciją, kas vyksta jų teritorijose.

Verslas tegul steigiasi ir plečiasi, tačiau pagal teisės aktus ir nustatytas sodininkų bendrijų vidaus taisykles, nedarant žalos asmenų turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant sodų bendrijų narių teisių ir interesų, poilsio ir veiklos sąlygų.

Kur klysta Aplinkos ministerija...

Pabaigai priminsiu, kad 2017 metais prie Aplinkos ministerijos keturis mėnesius veikė darbo grupė dėl sodų bendrijų reglamentavimo, tačiau grupės pasiūlymai nugulė į „valdininkų“ stalčius. Vienas iš siūlymų buvo nutraukti sodų bendrijų veiklą, vietoj jų steigiant bendruomenes. Jo nepalaikė darbo grupės nariai – sodininkai. Būtent po to ir gimė mūsų Sodininkų bendrijų įstatymo projektas Seime.

Deja, dabartinė Aplinkos ministerijos vadovybė vietoj to, kad imtųsi iš esmės spręsti klausimą, palaikydama šį įstatymo projektą, vėl kuria naują darbo grupę ir imasi iniciatyvų naikinti sodų bendrijas, o vietoj jų steigti bendruomenes, nors šios teisiškai neturi tų pačių galių kaip bendrijos.
Aplinkos ministro patarėja lanko Vilniaus rajono (Rudaminos ir Nemėžio seniūnijų) sodų bendrijas ir įtikinėja jų vadovus tai padaryti.

Negana to, žmonės klaidinami, jiems aiškinant, kad tik vietoje sodų bendrijų įsteigus bendruomenes, jie galės gauti kompensacijas už asbestinių (šiferio) stogų keitimą. Tačiau pagal įstatymą dėl tokios paramos stogui keisti gali kreiptis ir kaimo gyventojai, kaimo vietovėje esančio gyvenamojo namo, savininkas, fizinis asmuo. Priklausymas sodų bendrijai ar bendruomenei neturi jokios reikšmės. O sodų bendrijų likvidavimas gali turėti didelės žalos jų nariams...

Dar apie savivaldybių atsakomybę, racionalumą ir interesų derinimą

Ilgainiui turbūt turėtų susiklostyti skirtingas miesto, kur daugiausia susiformavo nuolatinės gyvenvietės, ir užmiesčio, kur užsiimama daugiausia sodininkyste, sodų bendrijų reglamentavimas. Kaip jau minėjau, savivaldybės su laiku turi prisiimti reikiamą atsakomybę už jų teritorijose veikiančias sodų bendrijas.

Taigi, apibendrindama pabrėšiu, nauju Sodininkų bendrijų įstatymo projektu mes tiesiog norime pagerinti sodų bendrijų reguliavimą, kad jis atitiktų šiandienos realybę ir atitinkamai tenkintų ten gyvenančių, besiilsinčių ir užsiimančių verslu žmonių poreikius ir interesus, juos tarpusavyje suderintų.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
4.5455

Top naujienos

Jasikevičius „nuleido galvą“, bet savo sistemos keisti nesiruošia: dėl jos nepralaimėjome nė karto (111)

„Nauji žaidėjai dar apstulbę nuo Eurolygos, veteranai dar džiaugiasi finalo ketvertu ir...

Lietuviai Sankt Peterburge gali jaustis turtuoliais: paskaičiavo, kiek kainuoja prabangus savaitgalis dviem (284)

Neigiamus ir baisius dalykus Rusijoje būtų galima vardinti ilgai, bet DELFI Kelionių ambasadorius...

Po naujo meniu pristatymo vyno bei maisto žinovė kirto „Stikliams“: nusileiskite ant žemės (136)

Maisto žinovai ir kritikai apniukusį lapkričio trečiadienį susirinko į šviesų restorano...

Žiema ateina: oro temperatūra artės prie nulio (1)

Naktį stiprokas pietryčių vėjas plėšė debesų skraistę, o pragiedrėjus paryčiui oras...

Prekybos tinklai apsisprendė dėl darbo per Kalėdas – nedirbs nė vienas (84)

Didieji prekybos tinklai Lietuvoje jau nusprendė, kaip dirbs didžiųjų švenčių metu. Kaip ir...

Kissingeris piešia labai niūrų scenarijų: rezultatas gali būti net blogesnis nei Europoje (165)

Vienas žymiausių JAV valstybės sekretorių Henry Kissingeris įspėjo, kad tarp Jungtinių...

Kurtinaitis su „Chimki“ iš Ispanijos grįžta tuščiomis – nusileido ir „Žalgirį“ pralenkusiai Valensijos ekipai

Rimo Kurtinaičio treniruojama Maskvos srities „Chimki“ (6/4) kariauna Eurolygoje per dvigubą...

Pro šalį vėl šaudęs „Žalgiris“ Eurolygoje pralaimėjo ketvirtą kartą paeiliui (614)

Kauno „Žalgirio“ (3/7) komanda Eurolygoje patyrė jau ketvirtą pralaimėjimą paeiliui. Namuose...

Degutienė: dabar medicinos studentai neištvermingi – mokytis 14 val. per parą yra norma (170)

Medikų bendruomenę pastaruoju metu krečia labai skaudūs įvykiai. Vakar pranešta apie medicinos...

Ar daugiau sekso atneš daugiau laimės: mokslininkai turi atsakymą

Visą gyvenimą vaikomės meilę, pinigus ir laimę. Pinigus teks uždirbti, o ar laimę galima...