Mūsų atstovai (?), balsavę „už“ – Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius, Vilija Blinkevičiūtė, Aušra Maldeikienė, Juozas Olekas ir Petras Auštrevičius – svariai prisidėjo plėtojant komunistinės ideologijos krikštatėvių Karlo Markso ir Fridricho Engelso idėjas ir svajones. Kažin ar prieš tai jie pasitarė su savo rinkėjais? Tada čia jau būtų rinkėjų problema, tačiau abejoju, ar tokie pasitarimai buvo, nes daugumos Lietuvos piliečių nuomonė šiuo klausimu yra kitokia.
Nors Europos Parlamentas negali šiuo klausimu primesti mums savo valios, tačiau Europos „komisarai“ jau dabar daro spaudimą šalims (ir ne tik ES valstybėms), kurios nenori paklusti LGBT ideologijai.
Akivaizdu, kad norint tai įgyvendinti, pirmiausia reikės uždrausti Šventą raštą, kuriame smerkiami ne žmonės, bet smerkiamos homoseksualumo ir kitos žmogaus prigimtį griaunančios nuodėmės. Kam visa tai? Na tikrai, kaip ir Stambulo konvencijos atveju, ne dėl smurto ar tolerancijos problemų, nes tada reikėtų sunerimti dėl mūsų žiniasklaidos kasdienybės. Juk joje dominuoja smurto propaganda.
Gal, geresniu atveju, tokiu perdėtu uolumu mėginama bent iš dalies pridengti ES nesugebėjimą efektyviai tvarkytis su Covid 19 pandemija ir vis labiau gyvybingų idėjų ES ateičiai stygių. Deja, bet be pinigų perskirstymo vis mažiau kas ima jungti ES valstybes, siekiant būti kartu. Gal tikimasi, kad žmones, kurie yra pasimetę savo tapatybėje, bus lengviau valdyti ir bus išugdytas šviesaus LGBT rytojaus statytojas.
Panašiai ir pas mus, Lietuvoje. Covid 19 tema kalba kas nori ir ką nori. Turime dvi oficialias ekspertų grupes, šalia jų yra dar daug mėgstančiųjų šia tema pakalbėti, bet naudos iš viso to nedaug. Vis labiau pastebima neaukšta vyriausybės kompetencija, jau ne kartą visų aptarinėjama. Vietoj to, kad pasiūlytų žmonėms ir verslui kaip išmintingiau tvarkytis pandemijos sąlygomis, liberali koalicija ėmėsi ideologiškai kovoti prieš krikščionybę Lietuvoje.
Apsimesdami, kad yra nustebę dėl popiežiaus priminimo, jog Dievas negali laiminti homoseksualumo nuodėmės, liberali koalicija pasitelkė visą propagandinį „žiniasklaidos“ aparatą, įskaitant ir tik taip vadinamą Nacionalinį transliuotoją, norėdama paskandinti LGBT pasaulėžiūrai palankios informacijos jūroje vieną kitą kitokią nuomonę. Jie, norėdami įbauginti pasauliečius, ypač dirbančius viešajame sektoriuje, užsipuolė kunigus. To pateisinimui visomis išgalėmis ieškomi pavyzdžiai, įrodantys, kaip pas mus persekiojamos seksualinės mažumos. Imamasi išmėgintos taktikos „pats muša, pats rėkia“.
Nors daugeliui žmonių yra visiškai akivaizdu, kad yra priešingai. Tikslui įgyvendinti žadama policijai, panašiai kaip yra islamo valstybėse, suteikti „moralės sergėtojų“ įgaliojimus. Tai mažina žmonių pasitikėjimą valdžia ir didina susipriešinimą šalies viduje.
Akivaizdu, kad sparčiai eidami šiuo keliu, tuoj pat priartėsime prie žodžio ir religijos laisvės apribojimų. Vienas iš Europos Sąjungos krikštatėvių Robertas Šumanas pranašiškai yra pasakęs – „Europoje bus arba krikščioniška demokratija, arba nebus jokios“. Matome, kad jis, ko gero, buvo teisus. Prisiminkime, kokios Lietuvos siekėme.