aA
Tas „generolų biznio“ šalininkų spaudimas be atvangos didinti Lietuvos gynybos finansavimą jau daugeliui kelia pasidygėjimą.
Remigijus Žemaitaitis
Remigijus Žemaitaitis
© DELFI / Domantas Pipas

Valstybės gynimo taryba ragina didinti Lietuvos gynybos finansavimą iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 2030 metais.

Nuolatinio gėdos jausmo kamuojamas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis politines partijas ragina pasirašyti susitarimą dėl gynybos finansavimo didinimo.

O aš, visų pirma, paraginčiau ir p. V.Pranckietį ir visą Valstybės gynimo tarybą prieš kažką susitariant gerai paskaičiuoti. Atsakingai, racionaliai pasverti, įvertinti kokios išlaidos, kokios lėšos dabar yra priskiriamos prie gynybos finansavimo, kokios nepriskiriamos, kokios galėtų būti priskiriamos.

Kai 2015 metais buvau paskirtas LR Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininku turėjau progos tiesiogiai susidurti su šia tema, įsigilinti į problematiką. Savo akimis mačiau koks buvo spaudimas lenkams, kurie nusprendė į krašto gynybos sąnaudas įskaičiuoti vidaus tarnybos struktūrų finansavimą. Arba kaip estai išsikovojo teisę į karines sąnaudas įskaičiuoti kelių tiesimo prie oro uostų išlaidas. Nesistebiu, kad estai įšoko į NATO valstybių trejetuką pagal didžiausią gynybos reikmėms skiriamą BVP dalį. Šių metų Estijos valstybės biudžete išlaidos valstybės gynybai sieks 2,11 proc. prognozuojamo BVP.

Lietuvoje gi, kaip skelbia oficiali statistika, šiemet krašto apsaugai bus skirta 2,01 proc. prognozuojamo BVP arba 873 mln. eurų. Toks skaičius įraitytas Krašto apsaugos sistemos apskaitoje.

O jei prie gynybos finansavimo, kaip lenkai ar estai, priskirtume vidaus tarnybų aprūpinimą, pasieniečių techniką, kelių, tiltų statybai skiriamas lėšas, net ir išlaidas kibernetiniam saugumui, tai mūsų skiriama BVP dalis tokioms reikmėms, spėju, jau seniai viršytų 2 proc., o gal net ir 2,5 proc.

Kodėl pasieniečių malūnsparniai pas mus buvo perkami iš Aplinkos ministerijos asignavimų? O speciali kur dar pasieniečių technika su moderniausia termovizija. Arba mažosios amfibijos. Vidaus tarnybų ginkluotė. Vien tik Vilniaus oro uoste pernai paklota 115 tūkst. tonų asfalto, 165 km elektros kabelių ir sumontuota 1000 moderniausių žiburių.

Visų take nutiestų naujų elektros kabelių su pirminėmis grandinėmis ilgis siekia 165 km, kas prilygsta atstumui nuo Vilniaus iki Šakių. Tako lietaus surinkimo latakų buvo nutiesta apie 3 km – būtent tiek, kiek sostinės Gedimino prospektą skiria nuo centrinės stoties. Ir kiek gi dešimčių milijonų visa tai kainavo? Kodėl tai tik iš civilinės aviacijos investicijų eilutės? Ar šiame oro uoste netūpia NATO lėktuvai dabar? O kas visa šia infrastruktūra pirmiausia naudosis karo atveju? Civiliai ar kariškiai?

Kai 2016 metų gegužę, kol dar buvau Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininku Tiranoje, Albanijoje kalbėjausi apie tai su NATO generolais ir supratau, kad viskas yra įmanoma. Tik reikia derėtis, kalbėtis, argumentuoti. Manau, kad dabartiniai valdantieji, ir ypač Sauliaus Skvernelio Vyriausybė šioje vietoje turėtų mikliau pakrutinti savo „musculus gluteus maximus“ ir galima būtų pasiekti norimą rezultatą dar iki 2030 m.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Automobilių taršos mokestis dar neįsigaliojo, bet jau veikia: rinkoje pastebima pokyčių (202)

„Kalbos apie automobilių taršos mokestį galimai šiek tiek prisidėjo prie pokyčių Lietuvos...

Kokių vaiko pinigų tikisi ir daug, ir mažai uždirbantys tėvai (129)

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų palaiko vaiko pinigus, ir tik mažesnioji mano, kad vietoj jų...

Gauti Kinijoje viešėjusio vyro mėginio rezultatai (102)

Pirmadienį į Kauno klinikinę ligoninę iš Alytaus atvežtas Kinijoje lankęsis vyras, kuriam buvo...

Londono Sičio perspektyvas po „Brexit“ temdo konfliktas (13)

Diskusijoms apie Europos kapitalo rinkų ateitį po „ Brexit “ iš esmės pavyko išvengti...

The Economist

Mokslininkai sudarė išsamiausią iki šiol genetinį vėžio žemėlapį

Jis atskleidžia, kaip sunku bus perprasti auglius.

Nuo koronaviruso mirė Uhano ligoninės direktorius pranešimai buvo cenzūruojami (9)

Kinijoje nuo koronaviruso mirė Uhano ligoninės direktorius.

Išanalizavo pinigų plovimo skandalo poveikį: „Swedbank“ nukentėjo labiau nei SEB

Į pinigų plovimo skandalus pernai įsivėlę didžiausi Lietuvoje skandinaviško kapitalo bankai...

Žinomoje parduotuvėje nufilmuoti vagys net prajuokino: ieškojo dovanų mylimosioms (9)

Vogti tiek, kiek paneši – nepersistengiant. Tokia pasirodė žinomoje parduotuvėje apsilankiusių...

Deda tašką mistikai, kuri gaubia Bermudų trikampį (31)

Identifikavus beveik prieš šimtmetį pradingusio laivo nuolaužas buvo paneigta populiari sąmokslo...

Dėl koronaviruso Rusijoje pabrango daržovės (33)

Chabarovsko krašte ir Žydų autonominėje srityje dėl koronaviruso pabrango daržovės .

|Maža didelių žinių kaina