Savo siūlymą motyvavome tuo, kad tokia atvira ir geranoriška pozicija būtų nuėmusi įtampą nuo visuomenės, kuri nemaža dalimi bijojo skiepų. Plačiai tarpo įvairios būtos ir nebūtos su vakcinavimu susijusios istorijos. Galų gale – patirti žalą ir gauti kompensaciją yra teisinga.
Šiai dienai tas pats opozicijos pasiūlymas dėl žalos atlyginimo jau priimtas. Tačiau jis jau valdančiųjų siūlytas. Kokie geručiai – žmonėmis rūpinasi! О aš už tokį pasiūlymą buvau vadinamas „kremliniu“, neva sėjančiu paniką. Girdite – tai, kas turėjo žmones raminti ir teikti jiems garantijas, pasitikėjimą, anot valdančiųjų, – sėjo paniką. Dabar nebesėja.
O aš manau, kad nuo teisybės ir valdžios drąsos niekada nebūna blogiau. Tik geriau.
Man peršasi viena mintis. Norom nenorom supranti, kad toks sprendimas pagaliau buvo priimtas ne šiaip sau – pačių valdančiųjų siūlymas yra savalaikis. Kaip šiandien pamenu kolegos konservatoriaus posakį jau dėl kito siūlymo: „Remigijau, geras pasiūlymas, bet ne laikas“. Pridurčiau – dar ir ne tas siūlo.
Sprendimas, kuris priimtas po dvejų metų nei iš tiesų buvo reikalingas – ne tik rinkimų triukas patikimumo ir rūpesčio žmonėmis iliuzijai kurti.
Gali būti, kad valdantieji dar ir bailiai, taupantys lėšas aukodami žmonių sveikatą. Tiesiog ciniškai išlaukė momento, kai visi žalingi poveikiai įvyko: kas mirė, kas sugadino sveikatą – jau praeityje, jau nurašyta kitiems atvejams ir ekstremalūs atvejai nuo šiol bus tik pavieniai. Žmogaus organizmas greičiausiai iš principo susitaikė su COVID virusu ir skiepais nuo jo. Jei kalbėtume metaforiškai – visi dabar turime dėkoti šiai valdžiai, kad pavasarį saulė sugrįš ir ims šildyti? Ačiū valdžiai už kiekvieną išaušusią dieną?
O juk galėjome tą rūpestį žmonėmis parodyti jau prieš porą metų? Ne tie pasiūlė? Ne laiku?
Reikėjo dvejų metų, kad valdantieji suvoktų – opozicija buvo teisi. Gal laikas suvokti, kad opozicija nėra tam, kad kenktų. Kritikuoti – be abejo, bet kenkti – jokiu būdu. Gal metas vienas kitą išklausyti, išgirsti!
Prieš porą metų, kai mūsų pasiūlymas buvo ciniškai atmestas, aš leidau sau išsireikšti, kad, gerbiami valdantieji, dar vieną vinį sau į grabą įsikalėte: „Dar vieną riebią surūdijusią vinį įsikalėt sau į grabą“.
Tai dabar tas vinis jie bando rauti, bando visomis jėgomis lipti iš to grabo, kurį patys susikalė ir į kurį patys atsigulė. Vien savo praktikantiškais sprendimais. Tada duoti šimto eurų kyšį senjorams buvo geriau už patirtos žalos kompensavimą kiekvienam.
Kaip manote, ar dabar kas nors pasikeitė? Nieko panašaus. Valdantiesiems atrodo, kad suteikti PVM lengvatą šildymui gana siauram ir ne pačiam vargingiausiam visuomenės sluoksniui yra didis gėris. Vėl savotiškas kyšis potencialiam rinkėjui – miesto gyventojui. Vėl antausis tam, kuris greičiausiai už konservatorius nebalsuos – kaimo ir provincijos gyventojui. Jau rašiau, kad tai nieko nereguliuos ir tik padidins infliaciją. Siūliau didinti visų Lietuvos žmonių pajamas, susikoncentruoti kuo greičiau į atsinaujinančios vėjo energetikos plėtrą. Praktika rodo, kad iki jų smegenų tai ateis tik po dvejų metų. Ar tik nebus per vėlu, kai rinkimai bus ant nosies?