Finansų ministerija džiūgauja, neva šių metų sausį–vasarį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 2,3 proc. daugiau, nei buvo prognozuota. Tačiau tuo pačiu laikotarpiu pelno mokesčio įplaukos susitraukė net 26,7 proc., lyginant su tuo, kas buvo prognozuota.
Dar liūdnesnes pasekmes matome alkoholio akcizo surinkime. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, po akcizų padidinimo stipriųjų gėrimų pardavimai iš akcizinių sandėlių smuko 44 proc., spirituoto vyno – 83 proc., natūralaus vyno ar sidro – apie 45 proc., o alaus – apie 28 proc. Preliminariai skaičiuojant, alkoholio akcizo surinkimas į biudžetą sumažėjo per 20 mln. eurų.
Perteklinio nepritekliaus biudžeto perspektyvos tikrai gali būti labai liūdnos.
Valdantieji ir jų parankiniai pamėgo kartoti, kad šiuo metu Lietuva gyvena aukso amžiuje. Jie nemato didėjančio skurdo ir augančios socialinės atskirties. Jie nemato, kad net 160000 žmonių „stovi“ darbo biržoje. Na, tiek to. Jei jau aukso amžius, tai aukso.
Paprastai, išmintingas ūkininkas gerais laikais rengiasi prastesniems laikams ir kaupia atsargas juodai dienai. Gal ir Lietuvoje taip elgiamasi?
Lietuvos atsargos juodai dienai yra kaupiamos taip vadinamame Rezerviniame (stabilizavimo) fonde. Tai yra toks valstybės išteklių fondas, kuris veikia kaip makroekonominis stabilizavimo veiksnys ir netiesioginis pinigų rezervas. Iš jo, prireikus, būtų skiriamas finansavimas galimų ekstremaliųjų situacijų ir ekonominės grėsmės atveju. Įsteigtas dar 2001 metų pabaigoje, šis fondas yra kaupiamas, todėl jo lėšos negali būti skiriamos einamosioms išlaidoms finansuoti.
Istorinio ir perteklinio biudžeto bei, taip vadinamo, aukso amžiaus laikais Lietuvos valdžia turbūt jau sklidinai pripylė visus Rezervinio fondo aruodus. Ar tikrai?
Šiuo metu Lietuvos Respublikos Rezerviniame fonde – vos 163 mln. eurų. O štai Lietuvos gyventojai, oficialiosios statistikos duomenimis, pernai metų antrą pusmetį bankų atsiskaitomosiose ir indėlių sąskaitose jau buvo sukaupę daugiau negu 12 mlrd. eurų. Spėjama, kad dar bent 1,3 mlrd. eurų gyventojai laiko taip vadinamose „kojinėse“. O valstybė tuo pat metu „santaupų“ turi net 80 kartų mažiau. Neūkiška. Neatsakinga. Netoliaregiška.
Sumanus šeimininkas, sakysite, taip nesielgtų. Nepasiliktų be atsargų juodai dienai. Bet dabar, deja, turime tokią Vyriausybę.
Kaimynai estai, praėjusios finansų krizės metu pademonstravę ūkišką ir šeimininkišką požiūrį į šalies finansus, ir toliau išmintingai kaupia atsargas. Iki 2020 metų Estijoje planuojama sukaupti net 8 proc. BVP dydžio rezervą. Tuo tarpu Lietuvoje šiuo metu valstybės rezervas siekia vos 0,3 proc. BVP, o planuojama jį padidinti tik iki 0,5 proc. BVP. Tuo tarpu karo reikmėms skiriamo BVP dalį norima didinti net iki 2,5 proc.
Panašu, kad Lietuvos valdžia sunkmečiams nesirengia. Tik įvairiausių komisijų pagalba planuoja analizuoti buvusių sunkmečių klaidas, nors net ir ne ekonomistui be jokių analizių aišku, krizių metu lengviau išgyventi galima turint atsargų, turint santaupų.
Pradėti rengtis sunkmečiui galima buvo jau pernai, kai buvo fiksuojamas viešųjų finansų perteklius, BVP augo, o Lietuvos skolos santykis su BVP mažėjo.
Kiek žinau, Finansų ministerijos specialistai dar pernai „profesionalų vyriausybės“ ministrui buvo pateikę konkrečius skaičius ir rekomendacijas, kaip reiktų rengtis galimai krizei, kaip kaupti rezervinį fondą ir kaip juo galima būtų sušvelninti krizės padarinius. Tačiau finansų ministro, kaip suprantu, tokios rekomendacijos nesudomino.
Nekaupdama pakankamo rezervo šiuo metu Lietuva man primena 2008–2009 metus, kai, atsidūrus krizėje, stovėjome tarsi „tuščiomis kišenėmis“. Dabar situacija šiek tiek kitokia nei 2009 metais, nes jau esame Euro zonoje ir kasmet mokame milijonus eurų į taip vadinamą Europos Stabilumo Mechanizmo (ESM) sąskaitą. 2014 m. Lietuva įsipareigojo per 5 metus sumokėti į ESM net 327,2 mln. eurų, po 65,4 mln. eurų kasmet. Per 4 metus Lietuva jau yra įmokėjusi 261,8 mln. eurų, o ESM suteikė finansinę pagalbą Graikijai, Ispanijai ir Kiprui.
Matyt, finansų ministras „ramus kaip belgas“ dėl to, kad ištikus krizei tikisi paramos būtent iš šio fondo. Bet ar taip yra ūkiška? Manau, kad nuosavas rezervas, nuosavos atsargos, sklidinas LR Rezervinis fondas suteiktų kur kas daugiau stabilumo garantijų už bendrą ES katilą. Bet juk kai vėjai švilpauja galvose, tai ir kišenėse – tas pats.