Kai kelininkus nepasiruošusius užklumpa snygis, tai nieko tragiško neįvyksta, tik paburnojam ir tiek. Kai nepasirengusius komunalininkus netikėtai užklumpa liūtis – vėl tas pats. Bet kai valstybė nepasiruošusi susiduria su ekonomine krize – pasekmės būna kur kas rimtesnės.
Remigijus Žemaitaitis
© DELFI / Domantas Pipas

Finansų ministerija džiūgauja, neva šių metų sausį–vasarį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 2,3 proc. daugiau, nei buvo prognozuota. Tačiau tuo pačiu laikotarpiu pelno mokesčio įplaukos susitraukė net 26,7 proc., lyginant su tuo, kas buvo prognozuota.

Dar liūdnesnes pasekmes matome alkoholio akcizo surinkime. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, po akcizų padidinimo stipriųjų gėrimų pardavimai iš akcizinių sandėlių smuko 44 proc., spirituoto vyno – 83 proc., natūralaus vyno ar sidro – apie 45 proc., o alaus – apie 28 proc. Preliminariai skaičiuojant, alkoholio akcizo surinkimas į biudžetą sumažėjo per 20 mln. eurų.

Perteklinio nepritekliaus biudžeto perspektyvos tikrai gali būti labai liūdnos.

Valdantieji ir jų parankiniai pamėgo kartoti, kad šiuo metu Lietuva gyvena aukso amžiuje. Jie nemato didėjančio skurdo ir augančios socialinės atskirties. Jie nemato, kad net 160000 žmonių „stovi“ darbo biržoje. Na, tiek to. Jei jau aukso amžius, tai aukso.

Paprastai, išmintingas ūkininkas gerais laikais rengiasi prastesniems laikams ir kaupia atsargas juodai dienai. Gal ir Lietuvoje taip elgiamasi?

Lietuvos atsargos juodai dienai yra kaupiamos taip vadinamame Rezerviniame (stabilizavimo) fonde. Tai yra toks valstybės išteklių fondas, kuris veikia kaip makroekonominis stabilizavimo veiksnys ir netiesioginis pinigų rezervas. Iš jo, prireikus, būtų skiriamas finansavimas galimų ekstremaliųjų situacijų ir ekonominės grėsmės atveju. Įsteigtas dar 2001 metų pabaigoje, šis fondas yra kaupiamas, todėl jo lėšos negali būti skiriamos einamosioms išlaidoms finansuoti.

Istorinio ir perteklinio biudžeto bei, taip vadinamo, aukso amžiaus laikais Lietuvos valdžia turbūt jau sklidinai pripylė visus Rezervinio fondo aruodus. Ar tikrai?

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Rezerviniame fonde – vos 163 mln. eurų. O štai Lietuvos gyventojai, oficialiosios statistikos duomenimis, pernai metų antrą pusmetį bankų atsiskaitomosiose ir indėlių sąskaitose jau buvo sukaupę daugiau negu 12 mlrd. eurų. Spėjama, kad dar bent 1,3 mlrd. eurų gyventojai laiko taip vadinamose „kojinėse“. O valstybė tuo pat metu „santaupų“ turi net 80 kartų mažiau. Neūkiška. Neatsakinga. Netoliaregiška.

Sumanus šeimininkas, sakysite, taip nesielgtų. Nepasiliktų be atsargų juodai dienai. Bet dabar, deja, turime tokią Vyriausybę.

Kaimynai estai, praėjusios finansų krizės metu pademonstravę ūkišką ir šeimininkišką požiūrį į šalies finansus, ir toliau išmintingai kaupia atsargas. Iki 2020 metų Estijoje planuojama sukaupti net 8 proc. BVP dydžio rezervą. Tuo tarpu Lietuvoje šiuo metu valstybės rezervas siekia vos 0,3 proc. BVP, o planuojama jį padidinti tik iki 0,5 proc. BVP. Tuo tarpu karo reikmėms skiriamo BVP dalį norima didinti net iki 2,5 proc.

Panašu, kad Lietuvos valdžia sunkmečiams nesirengia. Tik įvairiausių komisijų pagalba planuoja analizuoti buvusių sunkmečių klaidas, nors net ir ne ekonomistui be jokių analizių aišku, krizių metu lengviau išgyventi galima turint atsargų, turint santaupų.

Pradėti rengtis sunkmečiui galima buvo jau pernai, kai buvo fiksuojamas viešųjų finansų perteklius, BVP augo, o Lietuvos skolos santykis su BVP mažėjo.

Kiek žinau, Finansų ministerijos specialistai dar pernai „profesionalų vyriausybės“ ministrui buvo pateikę konkrečius skaičius ir rekomendacijas, kaip reiktų rengtis galimai krizei, kaip kaupti rezervinį fondą ir kaip juo galima būtų sušvelninti krizės padarinius. Tačiau finansų ministro, kaip suprantu, tokios rekomendacijos nesudomino.

Nekaupdama pakankamo rezervo šiuo metu Lietuva man primena 2008–2009 metus, kai, atsidūrus krizėje, stovėjome tarsi „tuščiomis kišenėmis“. Dabar situacija šiek tiek kitokia nei 2009 metais, nes jau esame Euro zonoje ir kasmet mokame milijonus eurų į taip vadinamą Europos Stabilumo Mechanizmo (ESM) sąskaitą. 2014 m. Lietuva įsipareigojo per 5 metus sumokėti į ESM net 327,2 mln. eurų, po 65,4 mln. eurų kasmet. Per 4 metus Lietuva jau yra įmokėjusi 261,8 mln. eurų, o ESM suteikė finansinę pagalbą Graikijai, Ispanijai ir Kiprui.

Matyt, finansų ministras „ramus kaip belgas“ dėl to, kad ištikus krizei tikisi paramos būtent iš šio fondo. Bet ar taip yra ūkiška? Manau, kad nuosavas rezervas, nuosavos atsargos, sklidinas LR Rezervinis fondas suteiktų kur kas daugiau stabilumo garantijų už bendrą ES katilą. Bet juk kai vėjai švilpauja galvose, tai ir kišenėse – tas pats.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Skvernelio žodis dėl Markausko: ministras traukiasi nuolat pildoma (71)

Premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad kaltinimų dėl šeimos ūkininkavimo aplinkybių...

Įspėja, kad naujas NT mokestis – tik pradžia: prisidengiant juo, siekiama visai kito tikslo (174)

Naujas mokestis turintiems daugiau nei vieną būstą gali išauginti nuomos kainas, sako...

Netrukus į Lietuvą sugrįš tikra kaitra: kokios tikėtis vasaros?  birželį ir rugpjūtį turėtų būti daugiau kritulių (23)

Klimatologai skaičiuoja, kad šis balandis lepino rekordiškai šiltomis dienomis. Ir nors pastaruoju...

„Olympiakos“ – ant prarajos krašto, bet ginklų nesudeda: tiki Spanouliu ir žada grąžinti seriją į Pirėjų (20)

Pirėjo „Olympiakos“ per pastaruosius šešerius metus keturis kartus žaidė Eurolygos finale ir...

Rudos laikai baigėsi: lietuviai tiesiog pamišo dėl kitos spalvos (9)

Lietuviai – pamišę dėl pilkos spalvos. Pasirodo, pilka spalva dominuoja tiek vidaus, tiek...

Lietuvė tapo karališkojo kūdikio sutiktuvių liudininke: juokavome, kad gal jau galiu pretenduoti į krikšto mamas (4)

Pirmadienį, balandžio 23 d., visą pasaulį apskriejo džiugi žinia – princas Williamas ir jo...

Paaiškino planus dėl mokesčių dirbantiesiems trejiems metams į priekį jau dabar galima paskaičiuoti, kaip keisis atlyginimas (83)

Finansų ministerija planuoja užtikrinti, kad mokestiniai pakeitimai būtų aiškūs trejiems...

Lietuvos trispalvei – 100: kodėl geltona, žalia ir raudona? (4)

1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas iššaukė centrinės Vokietijos valdžios...

Dalinkitės savo namų nuotraukomis ir laimėkite „Ikea“ čekius

Namai – vieta, kur net po pačios blogiausios dienos gera sugrįžti. Kiekvienas žmogus trokšta...

Uždirba iš specialybės, į kurią beveik niekas nebestoja: aš turtingas žmogus (34)

„Aš gimiau ant molio krūvos. Mano seneliai ir tėvai darė puodus. Gerą mokyklą praėjau ....