Dar norėčiau priminti, kad tas, kas garsiausiai skelbia pavojų, jog į valdžią ateina populistai ir radikalai, – pats yra didžiausias populistas. Su laiku – ir radikalas. Kaip ir kiekvienas jėgos struktūrų atstovas, pasukęs politiniu keliu. Tiesioginė analogija – Putinas.
Jeigu valdantieji ir jiems patogi opozicija nėra priešai, bet pusmetį prieš rinkimus surengia kečupo ir medaus ringą, tai reiškia tik viena – kova yra inscenizuota ir naudinga patiems kovos dalyviams, karas netikras.
O ir pats konfliktas – VST vadovo išėjimas iš pareigų šalių sutarimu, bet pavymui padegant ir užminuojant tiltus? Žinoma, kyla gaisrukas, sulekia pasišildyti tie, kurie ir užsakė šį gaisrą.
O dabar apie tuos, kurie skelbia apie populistų ir radikalų pavojų – kas jie? Jų vadas sakosi, kad jis pats vienas praėjusioje kadencijoje padarė viską, kas nutiko gera. O ta partija, kuri jį ant rankų išnešė, – nieko nepadarė. Jis pats vienas buvo ir darė, o jo partija, nuo kurios atskilo, – nieko nedarė. Tai kas čia populistas?
Dar toje šutvėje, kurios pavadinimas visai nepopulistiškas (ironizuoju), yra galybė visokio plauko partinių atskalūnų ir net tų partijų buvusių lyderių. Arba neišsireiškę nevykėliai, arba perdegę ir susimovę bei valdžios paragavę egoistai. Visi – lengvai valdomi. Nevykėliai visada trokšta įtikti vadui. Susimovėliai visada trokšta sugrįžti į valdžią ir kažką įrodyti ar net kažkam atkeršyti.
Jeigu politinis konfliktas su valdančiaisiais tėra sutartinis žaidimas, vedantis į tolimesnę bendrą ateitį šalies valdyme, – gal ir pačias riaušes sukėlė, suorganizavo ar net apmokėjo patys stebuklingos ir juodai baltos lazdelių nešiotojai?
Jeigu tai neatrodo bent jau įtartina, vėl priminsiu Putiną: visą jo valdymo laikotarpį ir net pats atėjimas į prezidento postą turi vieną ir tą patį motyvą – konfliktas arba incidentas, jėgos panaudojimas, kaltųjų radimas, nubaudimas ir… amžinas sostas.
Kažkas šiemet pyksta, kad per pernykštes riaušes nebuvo oficialiai įvestas planas „Vėtra“. Kažkas tokiam planui nesuteikė teisės – įsakymo. Kažkokie jėgos veiksmai vis tiek buvo daromi, kažkokios riaušės vis tiek įvyko.
Ir viskas baigėsi gana ramiai ir be milžiniškų aukų. Jei nesame radikalai ir populistai, turėtume džiaugtis. Juk su tokiu prastu organizavimu septynias minutes trukęs rimtesnis sujudimas pasibaigė. Riaušininkai nebuvo jau tokie ir agresyvūs. Riaušių malšintojai nebuvo jau tokie ir teisūs. „Fifty–fifty“. Baigta byla. Visi namo.
Tačiau būtent dabar paaiškėja, kad riaušės turėjo būti daug didesnės, o jėga turėjo būti panaudota daug didesniu intensyvumu. Kad rinkėjai būtų sukrėsti! Nežinau, kur viso to priežastis. Ar tai buvusio VSD vadovo profesionalumas, ar dabartinių batalijų dalyvių neprofesionalumas pakišo koją?
Vadovas pasitraukia. O tikrieji jau valdžioje esantys populistai ir radikalai išsitraukia juodai baltą burtų lazdelę ir ima reguliuoti eismą, kapoti galvas, šokdinti žiniasklaidą.
Jei jau visai pesimistiškai, riaušės ir VST vadovo pasitraukimas realiai nesukelia geidžiamo užsakovų efekto. Reikia kažko panašaus į 2009-ųjų riaušes? Vargu, ar pavyks, juk pernai nepavyko. Geriausia būtų surasti kokį piktą bičą, kuris po Vilnių lakstytų su automatu. Nors – toks atvejis jau buvo. Ir šie abu minėti dalykai suveikė – kažką pagal planą iškėlė į politines aukštumas. Lyg Putiną – Čečėnijos karas.
Šiandienos konfliktas dėl jau išsikvėpusių ir pamirštų riaušių yra bandymas sukelti savotišką politinį planą „vėtrą“. Tik ar tokia taktika pasiteisina visada? O gal baigsis netikėtai? Juk Putinas visai ne to tikėjosi Ukrainoje, ne taip buvo surežisuota.
Populistinis valdančiųjų politinių reitingų gelbėtojas atjoja ant riaušių malšinimo specialisto žirgo. Mums su tokiu bus saugiau! Žandaras su juodai balta lazdele. Ir kas keisčiausia – žiniasklaida šį netikrą jauką mielai ryja. Žandarą filmuoja, transliuoja. Nors visi akivaizdžiai mato, kad visuomenės susidomėjimas politiniu spektakliu yra menkas.
Žinoma, o kaip kitaip? Juk nuobodu. Tas pats braižas ir scenarijus, koks mūsų šalyje jau ne kartą buvo. O ir grėsmingasis rytų kaimynas tą patį šabloną naudoja.
Žmonėms – neįdomu. Man – jaunam politikos senbuviui – apgailėtina ir šlykštu. Žinote, jie su tikrais savo priešais bando susidoroti tais pačiais metodais. Gal ištrauks ką iš kalbos konteksto. Gal įpils stikliuką ir gaudys už kampo su policija ir kameromis.
Išsiblaivykit, valdantieji ir jų patogioji opozicija. Tautai žiauriai nuobodu. Būtų pakenčiama, tačiau tuo pačiu yra ir pikta dėl abejingumo problemoms, sunku dėl ekonominio valdžios neraštingumo ir nesaugu dėl ateities.
Kažkuris visuomenės tyrimų bendrovės vadovas prisipažino, kad nežino Žemaitaičio populiarumo priežasties. Jokios paslapties. Aš kalbuosi su savo rinkėjais visada. Ir ne tik tada, kai ką nors gero nuveikiu. Prisidirbęs taip pat einu pas savo žmones, atsiprašau ir viską atvirai kalbu.
Bet ar tai gali suprasti tie, kurie dirba pagal KGB masių valdymo metodikas? Tie, kurie už sąžiningumą teisia, o už susimovimą paaukština? Tie, kurie mėgaujasi patys keldami riaušes ir jas uoliai malšindami? O gal vietoje riaušių žmonės ateis į rinkimus ir ramiai balsuos taip, kaip juodai baltų burtų lazdelių nešiotojai nesapnavo baisiausiame košmare?