Manau, kad teisintis turėtų tie, kurie griauna mokyklas. Dar daugiau – tai Izraelis savo poelgiu menkina holokausto tragediją. Visiems užkliuvo, kad išdrįsau panaudoti liaudišką skaičiuotę apie kopėčias ir pagaliukus. Taip – tarpukariu tai buvo populiari antisemitizmo dalelė, gyvavusi ir sovietmečiu, kai daugelis mūsų gimėme. Gal šiuo metu kažkas panašaus yra vartojama ir palestiniečių vaikų skaičiuotėse? Manau, kad panaudojau šį ne mano sukurtą ir nelabai nevykusį eiliuotą raizgalą labai vietoje ir laiku – kai Izraelis pasielgė kone identiškai tironui Putinui. Nujaučiu, kad dėl tokio Putino apibūdinimo man klausimų nekils, o kodėl kyla dėl Izraelio? Juk abu labu užsiima tuo pačiu, abu reikėtų tinkamais pagaliukais nukrapštyti nuo svetimų kopėčių, nes jie svetimoje žemėje griauna mokyklas.
Jei reikia, galiu paimti kokį kitą kūrinį – gal Snieguolę, kuri įlindo į svetimus namus, sulaužė svetimą kėdę? O gal pasaką apie gaidelį, kuris išmušė vištelei akelę, bet dėl to apkaltino niekuo dėtą lazdyną? Žinoma, agresijos mastų Ukrainoje ir Palestinoje neįmanoma sulyginti, tačiau ir vieno žmogaus tragedija yra visos žmonijos tragedija, jei dėl to esame kalti mes, žmonės, kad ir kokios tautybės būtume. Aš renkuosi kelią nesitaikstyti su mokyklų griovimu bet kokio konflikto šviesoje. Ar tai darytų neliečiamieji konservatoriai, ar Izraelis.
Rašte mini, kad mano išsireiškimai ir skaičiuotė iš etnografijos fondo yra neapykantos kalbą. Neva siekiau ne tik legitimuoti antisemitines nuostatas, tačiau taip pat viešai pasityčiojau, skatinau smurtą ir neapykantą prieš žydų tautą. Kategoriškai nesutinku. Aš manau, kad savo mintimis ir emocija išreiškiau didelį susirūpinimą ir siekiau, kad neapykantos būtų kuo mažiau – kad antisemitai neturėtų realių kozirių savo nuostatoms patvirtinti ir neapykantai penėti. Paaiškinu – išreiškiau savo nuomonę, kad dėl tokių Izraelio žydų veiksmų kitos tautos, palestiniečių, atžvilgiu, kyla visuomenės nepasitenkinimas žydų tauta. Ne mano pasakyti teiginiai, o paties Izraelio žydų veiksmai palestiniečių ir Palestinos atžvilgiu skatina nepasitenkinimą žydų tauta. O tose šalyse, kur antisemitizmas iš tiesų gyvavo ir net įsirašė į folklorą, tokie destruktyvūs Izraelio veiksmai gali sukelti labai negerų asociacijų visuomenės pasąmonės šiukšlyne. Juk tas pats lygiagrečiai dabar vyksta ir su rusų tautos atstovais.
Ar neapykanta rusų tauta yra nelogiška? Charkovo abiturientai paskutinį išleistuvių šokį sušoko ant savo mokyklos griuvėsių. Ar tai bus leista padaryti palestiniečių vaikams? 2023 m. gegužės 7 d. Izraelio Vyriausybė Palestinoje nugriovė Palestinos mokyklą, kurioje, anot vietos šaltinių, mokėsi 45 mokiniai ir buvo penkios klasės. Atkreiptinas dėmesys, kad šį Palestinos mokykla buvo pastatyta už Europos Sąjungos (ES) pinigus. Tokia Izraelio veikla traktuotina kaip svetimo turto sunaikinimas. Trys dienos iki incidento ES institucijos įspėjo Izraelį, kad nesiimtų jokių veiksmų prieš Palestiną ir šią už ES lėšas pastatytą mokyklą. Pagal tarptautinę teisę švietimo įstaigų griovimai negalimi, pagal vaiko teisių apsaugą reglamentuojančius tarptautinius teisės aktus ir juos įgyvendinančius teisės aktus – vaiko teisė į mokslą turi būti gerbiama ir saugoma. Toks elgesys yra barbariškas ir jo baisumas nesumenksta net Ukrainos tragedijos fone ar Žemaitaičio feisbuko emocijose. Atvirkščiai – civilizuotame pasaulyje tokią destrukciją turime stabdyti – jokių išimčių nei Izraeliui, nei Lietuvai, nei JAV, nei Žemaitaičiui. JT rezoliucija Rusijos įsiveržimą į Ukrainą įvardijo kaip Rusijos dalies Ukrainos okupaciją. Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pakartojo tą patį. Po kelių mėnesių Prezidentas G. Nausėda savo pranešime nurodė, kad „Matome, kaip Rusija naudoja Krymo pusiasalį naujoms brutalioms atakoms prieš Ukrainą. Okupacija turi baigtis, Krymas turi būti sugrąžintas savo teisėtam savininkui.“ Jau šiais metais E. Gentvilas savo pranešime nurodė, kad „Rusija privalo nutraukti šį karą ir pasitraukti iš Ukrainos.“ Paminėjo užgrobtas ir kitų valstybių teritorijas, pakrikštytas jau kitaip.
Čia mes viską suprantame. Mums viskas aišku. Bet niekaip negalime suprasti paprasto elementaraus dalyko, kad 1967 metų dalį Palestinos teritorijos Izraelis užgrobė. Ši teritorija Izraeliui nepriklauso. Kaip ir Rusijai nepriklauso Krymas ar okupuota Ukrainos dalis. Dar 2002 m. balandžio 15 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisija priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė Izraelį už jo vykdomas „masines palestiniečių žudynes“ ir pareikalavo nutraukti karines operacijas okupuotose teritorijose. Izraelį buvo siūloma pavadinti valstybe, vykdančia „valstybinį terorizmą“. Analogišką valstybinį terorizmą šiuo metu Ukrainoje vykdo Rusija, kuri dar 2022 m. kovo mėnesį buvo pripažinta valstybe teroriste. 2010 m. birželio 1 d. JT Saugumo tarnyba pasmerkė Izraelio įvykdytą vieno iš „Laisvės flotilės“ laivų užgrobimą ir paragino ištirti šį incidentą. Izraelis buvo raginamas nedelsiant užtikrinti, kad šalių diplomatai galėtų susisiekti su sulaikytais savo šalių piliečiais. Be to, Izraelis buvo raginamas užtikrinti, kad gabenta humanitarinė pagalba pasiektų savo tikslą.
Analogiška situacija susiformavo ir Ukrainoje nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusijos kariuomenė ir kitos specialiosios tarnybos Ukrainos teritorijoje užpuolė Ukrainos objektus ir iš ten į nelaisvę paėmė Ukrainos piliečius, vaikus, moteris. 2012 m. kovo 26 d. Izraelis pranešė, kad nutraukė ryšius su Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryba (ŽTT), kadangi ji balsavo už tarptautinės komisijos sudarymą, kuri tirtų Izraelio gyvenviečių statybos įtaką palestiniečiams. JT ŽTT pasmerkė Izraelio planus Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje statyti naujus namus žydams. Taryba teigia, kad tokie planai kenkia taikos procesui ir kelia grėsmę nepriklausomos Palestinos valstybės sukūrimui. Už tokią komisiją balsavo ir Lietuva. Analogiška situacija susiformavo Ukrainoje, kada Rusija ir jos atstovai atsisakė įleisti tarptautinius stebėtojus į jų okupuotas teritorijas. 2014 m. liepos 3 d. buvo pagrobtas Palestinos gyventojas ir Izraelyje buvo kankinamas bei vėliau nužudytas. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry tokį aktą pavadino „keliančiu pasibjaurėjimą“. Tokių ir panašių nusikaltimų netrūksta ir Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose. 2015 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamentas, įvertinęs Izraelio barbariškus veiksmus Palestinoje, priėmė rezoliuciją (Rezoliucija), kurioje konstatuoja „<...>kadangi akivaizdžiai pažeidinėjamos Palestinos gyventojų Vakarų Krante, visų pirma C zonoje ir Rytų Jeruzalėje, teisės, įskaitant naujakurių smurtą, vandens nukreipimą, didelius laisvo judėjimo apribojimus, namų griovimą ir priverstinius iškeldinimus; kadangi Izraelio kalėjimuose kalinama 5 700 palestiniečių, įskaitant 160 vaikų, 26 moteris ir 400 sulaikytųjų administraciniu pagrindu; kadangi Izraelis atsisakė bendradarbiauti su šia komisija ir neleido jai patekti į Gazą; <...> ypač smerkia neseniai priimtus Izraelio teismo sprendimus, kuriais patvirtintas Vakarų Kranto beduinų bendruomenių namų nugriovimas ir priverstinis jų perkėlimas tam, kad toje vietoje būtų pastatytos žydų gyvenvietės; ragina Izraelio valdžios institucijas visapusiškai gerbti beduinų teises ir nedelsiant panaikinti įsakymus nugriauti ir iškeldinti Susya ir Abu Nwar bendruomenių kaimus.
Deja, man peršasi išvada, kad Izraelis jaučiasi toks pat nebaudžiamas kaip Rusija. Naudojasi pasaulio suirute, kad susitvarkytų savo interesus palestiniečių sąskaita. Rusija ir Kremlius – viskas vyksta analogiškai. Tiesiog vienas jų mums artimas ir suprantamas, o kito nepažįstame ir veidmainiškai ginamės, kad tai ne mūsų reikalas. Kita vieta, tačiau šiame pasaulyje atstumas jau seniai nieko nereiškia. Kitos tautos ir mūsų santykis į šias tautas kitoks. Vienus mes nuo seno žinome kaip okupantus, žudikus, trėmėjus. Tiesa, tautybės šioje vietoje smarkiai persidengia. Žudikas, žydšaudys, kiršintojas ar okupantas nėra tautybė. Tarp žydšaudžių buvo lietuvių. Tarp okupantų ir trėmėjų buvo žydų. Taip – Kremlius šiandien Ukrainą traktuoja kaip savo nuosavybę – kone „pažadėtąją žemę“. Iš tiesų – net Arestovičius yra išsireiškęs, kad Ukraina yra atsakinga už tokio blogio kaip Rusija sunaikinimą, nes dalinai Ukraina ir yra istorinė Rusijos motina. Kitą kartą papasakosiu, kodėl Palestiną galima vadinti Izraelio pamote. Abiem atvejais vaikai su savo globėjais elgiasi nedovanotinai.