aA
Pradėjusi dirbti NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidente ir praėjusią savaitę Briuselyje susitikusi su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rose Gottemoeller, JAV ambasadore prie NATO Kay Hutchison, Pedro Serrano De Haro Soriano iš Europos išorės veiksmų tarnybos bei kitais pareigūnais, pabrėžiau parlamentinės diplomatijos svarbą.
Rasa Juknevičienė
Rasa Juknevičienė

Parlamentinis dėmuo NATO ir Europos Sąjungoje (ES) tampa reikšmingas todėl, kad kiekvieni rinkimai yra lyg hibridinių karų fronto linija. Šiandien politinė kova yra ne tik demokratinė politinių jėgų tarpusavio konkurencija, tačiau ir akivaizdūs išorės, konkrečiai, Rusijos interesai pakreipti rinkimus jiems naudinga linkme. Sukelti chaosą, bandyti nustumti jiems nenaudingas bei iškelti naudingas politines jėgas, jaukti žmonių protus ir emocijas informacinėmis atakomis – taip šiandien atrodo Kremliaus kišimasis į politinius procesus NATO bei ES valstybėse ir ne tik.

Tai ypatingai jaučia narystės abiejuose aljansuose siekiančios valstybės. Štai referendumui dėl Šiaurės Makedonijos pavadinimo Kremlius skyrė didžiulį dėmesį ir resursus.

Demokratijos apsauga yra svarbi saugumo dimensija, nė kiek ne mažiau svarbi nei konvencinis, tai yra įprastas saugumas, kurį gerai išmano kariškiai.

Kodėl?

Todėl, kad tiek NATO, tiek ES sprendimus priiminėja iš rinkimų fronto gimstantys politikai – prezidentai, premjerai, ministrai. Karo, kurį Kremlius yra paskelbęs Vakarų demokratijoms, pagrindinis taikinys ir yra politinė sistema. Tikslas paprastas – Kremliui reikia, kad prie NATO, ES sprendimų priėmimo stalo sėdėtų jiems palankūs žmonės ar bent jau tose šalyse būtų daugiau įtampų bei susipriešinimo.

Kol kas tokio karo rezultatai Kremliui nėra labai džiuginantys. Tik vienas kitas NATO ar ES valstybės vadovas linkęs naudingai Kremliui patylėti ar ieško trumpalaikės naudos savo ekonomikoms. Sakyčiau, net atvirkščiai. Kremliaus hibridinė politika tampa vis aiškesnė. Tiek ES, tiek NATO kuria struktūras, kad informacinės atakos būtų atremtos, kad bent jau sprendimus priimantys politikai, pareigūnai gautų visą reikalingą pagalbą ir informaciją.

Rusija praranda net tradicinius savo draugus, kokia visai neseniai buvo Ukraina. Štai net Graikija, kurios dabartinė valdžia po rinkimų entuziastingai važinėjusi į Maskvą, visai neseniai išvarė rusų šnipus, bandžiusius per graikų pareigūnus daryti įtaką Graikijos – Makedonijos santykiams.

Kai palyginu šį savo vizitą į NATO būstinę su tais, kuomet teko dirbti Krašto apsaugos ministerijoje, tai situacija dėl Kremlių valdančio Putino yra kardinaliai pasikeitusi. Ją pakeitė Kremliaus agresija prieš Ukrainą. Visur yra supratimas apie grėsmes, Rusija yra darbotvarkėje prie svarbiausių saugumo iššūkių. Anuomet kalbėti apie apie Kremliaus atgrasymą gynybos ministrų susitikime taip, kaip kalbama dabar, būtų buvę beveik neįmanoma. Kalbėdavome, bet labai didelio supratimo nesulaukdavome. Esate NATO nariais ir to pakanka – maždaug toks būdavo supratimas.

Dabar yra kitaip, tačiau atsipalaiduoti jokiu būdu negalima, nors ir tokių požymių yra. Atvirkščiai. Reikia dar daugiau. Nei NATO, nei ES kol kas neturi aiškios bendros strategijos Rusijos atžvilgiu.

Visuose susitikimuose kalbėjau, kad turime pradėti galvoti apie Rusiją po Putino. Tai neatsitiks rytoj. Gali būti, kad su agresyviu Kremliumi gyvensime dešimtmetį ar ilgiau. Tačiau aš tikiu, kad rusai gali gyventi kitokioje Rusijoje. Tam reikia ir mūsų supratimo bei paramos. Pirma, turime rasti instrumentus, kaip susidraugauti bent su dalimi, tegu ir kol kas nedidele, rusų, kuriems būtų parodyta kitokio sugyvenimo su Europa alternatyva.

Mes, lietuviai, esame labiausiai suinteresuoti, kad Rusija būtų kitokia. Geriausias būdas tokiai alternatyvai – Ukrainos, Moldovos, Gruzijos sėkmė. Visur kalbėjau apie šias šalis, o netrukus ir pati ten nuvyksiu. Tai, kad NATO PA prezidentu pirmąkart galėjo tapti atstovas iš naujai po Šaltojo karo įstojusių šalių, mūsų draugams Rytuose turėtų būti viltimi, kad ir jie gali sėkmingai eiti šiuo keliu.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Arūnas Dulkys: nelieskite mano šeimos

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia vis dar sulaukiantis grasinimų, o jo vaikai...

Raminta Rakauskė | D+

Krizių nesustabdomos „Teltonikos“ grupės planuose – įspūdinga plėtra: 11 naujų projektų ir 33 tūkst. darbuotojų (9)

2030-aisiais – 33 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje bei 3,5 mlrd. Eur siekianti įmonių grupės...

Skvernelis apsisprendė: steigiama nauja partija pildoma

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai praneša steigiantys naują politinę jėgą –...

Nuo pirmadienio įsigalioja pokyčiai: raudonųjų šalių sąraše – dar trys šalys (45)

Nuo pirmadienio į raudoną zoną patenka Liuksemburgas , Nyderlandai ir Suomija, į geltonąją...

Dėl „akibrokšto“ Lukašenkai išsiųstas Prancūzijos ambasadorius (14)

Prancūzijos ambasadorius išvyko iš Baltarusijos , Minsko valdžiai pareikalavus, kad jis iki...

Valerijus Morozovas, šeimos gydytojas | D+

Gydytojas Morozovas: 3 pavyzdžiai, kada reikia valyti kepenis, ir 3 priežastys, dėl kurių nereikėtų juo užsiimti

Sveiki, sveiki atvykę į gydytojo kabinetą. To, apie ką kalbėsime, reikia tiems, kas: vartoja...

Prienų komandos strategą supykdė teisėjų nepagarba: jis negali atsisukęs mane „tujinti“ (5)

„Manau, kad tai didžiulė nepagarba ir to neturėtų būti aukščiausio lygio Lietuvos krepšinio...

Henrikas Stelmokaitis | D+

Teisininkas atsako: ar galima naudotis klientų kontaktais, surinktais pas buvusį darbdavį?

Esant aštriai konkurencijai rinkoje, nieko keista, kad labiausiai vertinami ir ieškomi tokie nauji...

6 paprastos priemonės, kaip namuose taupyti šilumą (1)

Įsibėgėjus šildymo sezonui, daugiabučių namų administravimo ir priežiūros paslaugas...