Įvedėme lengvatinį PVM tarifą visiems receptiniams nekompensuojamiems vaistams, 75 metų ir vyresni senjorai gauna kompensuojamuosius vaistus nemokamai (jiems nereikia mokėti priemokos).

Keitėsi valstybės valdymas ir viešasis sektorius: įgyvendinta miškų urėdijų reforma, įgyvendinti pokyčiai „Lietuvos geležinkelių“ valdyme, ši ir kitos valstybės valdomos įmonės tapo pelningesnėmis, viešajame sektoriuje atsirado daugiau skaidrumo ir atvirų duomenų, įvestos valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų, švietimo įstaigų ir kultūros centrų, muziejų, bibliotekų vadovų, teismų savivaldos rotacijos. Visuomenės atstovai įsitrauks į antstolių ir notarų savivaldos veiklą. Mažėjo antstolių įkainiai ir užkardytos galimybės jų piktnaudžiavimui.

Dirbome užtikrindami valstybės saugumą. Pirmą kartą istorijoje Lietuva įvykdė įsipareigojimus NATO, 2018 m. skirdama krašto gynybai 2 proc. nuo BVP. Astravo atominę elektrinę pripažinome grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui ir priėmėme sprendimus nepirkti nesaugių elektrinių teikiamos elektros energijos. Puoselėjome istorinę atmintį – išplėstos Lietuvos istorinės vėliavos naudojimo galimybės, partizanas A. Ramanauskas-Vanagas pripažintas faktiniu Lietuvos vadovu, liepos 6-oji paskelbta ne tik Valstybės (Mindaugo karūnavimo) diena, bet ir Tautinės giesmės diena, įstatyme įprasmintas Lukiškių aikštės memorialinis statusas.

Ypač daug nuveikėme korupcijos prevencijos srityje: priimtas Civilinio turto konfiskavimo įstatymas neleis asmenims, pralobusiems iš galimai neteisėtos veiklos, praturtėti ir iš to kurti savo asmeninę gerovę, pakeistas lobistinės veiklos įstatymas įveda kryžminį politikų ir lobistų susitikimų deklaravimą, išviešinta Seimo veikla – visuomenė gali stebėti ne tik plenarinius, bet ir valdybos, seniūnų sueigos, komitetų posėdžius internetu.

Korupcijos bylas tiria specialieji prokurorai, kuriems suteikta ypatinga valstybės apsauga. Priimtas ir asmenų, pranešančių apie korupciją, apsaugos įstatymas. Keitėsi žmonių požiūris į korupciją. „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ duomenimis, faktinis kyšininkavimas, vertinant kyšio davimą per pastaruosius 5 metus, sumažėjo nuo 31% iki 18%. Tarp ES valstybių Lietuva yra 8 vietoje kaip šalis, kurioje korupcija yra mažiausiai aktuali problema plėtojant verslą. Vien pernai iš šešėlio ištraukta apie 200 mln. eurų.

Pirmą kartą per pastaruosius daugiau kaip dešimt metų buvo keičiama ir Lietuvos Respublikos Konstitucija – Seime pasiekėme platų sutarimą ir priėmėme pataisas, kuriomis įteisintas individualus konstitucinis skundas, taip sudarant galimybę kiekvienam asmeniui, išnaudojus visas teisinės gynybos priemones kituose teismuose, ginti pažeistas jo Konstitucijoje įtvirtintas teises Konstituciniame Teisme. Žmonės šia teise jau aktyviai naudojasi.

Paskutinieji Seimo veiklos metai yra pažymėti kovos su pasaulį ištikusia pandemija ženklu. Didžiausią dėmesį skyrėme pandemijos pasekmių žmonių sveikatai ir ekonomikai suvaldymui. Sprendėme dėl paramos verslui, vienkartinių išmokų labiausiai pažeidžiamiems asmenims bei siekėme skatinti vieną iš pagrindinių ekonomikos variklių – vartojimą.

Žmonių pasitikėjimas valstybe, išlaikytas vartojimas ir laiku priimti sprendimai lėmė, kad net pandemijos sąlygomis išlaikėme ekonominį stabilumą. Net pandemijos akivaizdoje mūsų BVP kritimas yra vienas mažiausių Europoje, o atlyginimai per šiuos metus kilo vidutiniškai 8 procentais. Belieka sau palinkėti, kad išlaikytume tą pirmavimą Europoje ir toliau pandemijai tęsiantis turėtume stabiliausius ekonomikos rodiklius.

Ar taip įvyks – parodys laikas, nors ir šiandien jau yra nerimą keliančių ženklų: naujosios daugumos koalicijos sutartyje – nieko apie skurdo mažinimą, paramą Lietuvos šeimos, vaiko pinigus, permainas korupcijoje paskendusiuose teismuose, nieko apie tai, kas bus daroma mažinant šešėlį ir korupciją. Vietoj to – pažadai įteisinti narkotikus, keisti vaistų politiką ir potencialios sveikatos apsaugos ministrės kalbos apie tai, kad svarstytina, ar reikia čia tų nemokamų vaistų senjorams – esą šie ir taip daug visokių lengvatų gauna.