aA
Ar kada nors bandėte žiūrėti televizorių, išjungus garsą. Arba be vaizdo. Jei pabandytumėte tai padaryti, suprastumėte, kaip jaučiasi kurtieji, žiūrėdami kino filmą ar kasdien transliuojamas žinių laidas. Panašiai jaučiasi ir regos negalią turintys žmonės, kai jiems nėra įgarsinamos nebylios scenos.
Raminta Popovienė
© DELFI / Tomas Vinickas

Klausos negalią turintiems – tik 5 procentai pritaikytų laidų

Lietuvoje gyvena apie 6 tūkstančius visiškai negirdinčių ir 40 tūkstančių neprigirdinčių žmonių. Regėjimo negalią turinčių žmonių taip pat daug: vien Aklųjų ir silpnaregių draugija vienija apie 15 tūkstančių narių, o didesnių ar mažesnių regėjimo problemų turinčių yra kur kas daugiau. Kokias galimybes gauti informaciją turi šie žmonės?

Šiuo metu visuomeninio transliuotojo – LRT televizijos – paslaugų nepakanka klausos ir regos negalią turintiems asmenims, nes neužtikrinamos jų, kaip lygiaverčių visuomenės narių, galimybės gauti juos dominantį naujausią informacinio pobūdžio televizijos programų turinį.

Žmonės su klausos negalia dabar gali suprasti tik kiek daugiau nei 5 proc. LRT televizijos programų. O norėtų kur kas daugiau ir išsamesnės informacijos – naujienų laidų, politinių diskusijų, pažintinių, publicistinių, istorinių, vaikams skirtų ir kitų laidų. Pagal pateiktus LRT duomenis, 2018 m. transliuojamų originalios produkcijos programų su subtitrais yra 5,8 proc. (330 val. per metus), su vertimu į lietuvių gestų kalbą – 5,4 proc. (310 val. per metus).

Pritaikytų regos negalią turintiems asmenims laidų iš viso nėra. Nekalbame apie tai, kad visą visuomeninio transliuotojo produkciją reikėtų pritaikyti regos negalią turintiems asmenims. Tačiau, kaip teigia patys neįgalieji, jie negali ,,pamatyti“ meninių, dokumentinių ar animacinių filmų, kuriuose „daugiau kalba vaizdai“, nors technologiniai sprendimai jau leidžia naudoti akustinį vaizdų aprašymą ir tokiu būdu rodomus vaizdus perteikti į kalbą.

Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas.
Raminta Popovienė

Norint suprasti kaip praktikoje tai veikia, rekomenduojama pažiūrėti nacionalinio transliuotojo mediatekoje esantį vienintelį žmonėms su regos negalia pritaikytą filmą „Gražuolė“ (filmas regos negalią turintiems asmenims pritaikytas Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto studentų ir dėstytojos dr. Lauros Niedzviegienės iniciatyva ir lėšomis).

Kitose valstybėse neįgaliesiems pritaikoma iki 100 procentų programų

Išanalizavus statistiką, paaiškėjo, kad Europos Sąjungos šalyse informacinių, meno, dokumentinių ar kultūros programų su subtitrais trukmė eteryje siekia nuo 20 iki 100 proc. viso transliavimo laiko, verčiamų į gestų kalbą nuo 2 iki 20 proc., o 3-20 proc. transliuojamų televizijos programų yra su akustiniu vaizdo aprašymu, t. y. pritaikytos regos negalią turintiems asmenims. Įpareigojimai vykdyti nustatytus televizijos programų prieinamumo žmonėms su negalia reikalavimus paprastai taikomi ir visuomeniniams, ir komerciniams transliuotojams.

Vis dėlto visuomeniniams transliuotojams nustatomi griežtesni reikalavimai. Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atliktas tyrimas apie Europos Sąjungos šalių visuomeninių transliuotojų paslaugų pritaikymą klausos ir regos negalią turintiems asmenims parodė, kad kai kuriose Europos Sąjungos šalyse konkretūs televizijos programų prieinamumą didinančių priemonių taikymo rodikliai, išreikšti televizijos programų valandomis arba procentais, įtvirtinti įstatymuose. Kai kurių valstybių įstatymuose numatyta, kad šiuos rodiklius turi nustatyti tam tikros transliuotojų veiklos priežiūros institucijos arba Vyriausybė.

Iniciatyva Seime gimė po neįgaliųjų kreipimosi

Kai kurčiųjų ir aklųjų organizacijos kreipėsi dėl didesnio informacijos prieinamumo, Kultūros komitete inicijavau darbo grupę, kurioje, dirbdami kartu su neįgaliųjų organizacijomis ir kitomis institucijomis, parengėme LRT įstatymo projekto pataisas. Jose siūloma nustatyti, kad visuomeninis transliuotojas televizijos programas turi pritaikyti klausos ir regos negalią turintiems asmenims. Tokių televizijos programų transliacijų, kurių kartojimas neįskaičiuojamas į klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų programų transliavimo laiką, trukmė turėtų sudaryti:

1) programos su lietuviškais subtitrais – ne mažiau kaip 50 procentų viso transliavimo laiko;

2) programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą, – ne mažiau kaip 20 procentų viso transliavimo laiko;

3) programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, – ne mažiau kaip 10 procentų viso transliavimo laiko.

Šių rodiklių būtų siekiama palaipsniui, kasmet didinant neįgaliesiems pritaikytų laidų kiekį:

1) programų su lietuviškais subtitrais transliavimo laikas kiekvienais metais būtų ilginamas ne mažiau kaip 5 procentais;

2) programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo laikas kiekvienais metais būtų ilginamas ne mažiau kaip vienu procentu;

3) programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo trukmė kiekvienais metais būtų ilginama ne mažiau kaip 0,5 procento.

Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Konvencijoje nurodoma, kad „Valstybės, šios Konvencijos Šalys, siekdamos, kad neįgalieji galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse, imasi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, įskaitant informacijos ir ryšių technologijų bei sistemų, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą“.

Seimas, svarstydamas teikiamas pataisas, turėtų įvertinti Jungtinių Tautų organizacijos poziciją ir realias, dabar esančias, neįgaliųjų asmenų galimybes gauti informaciją.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Apsipirkti prekybos centre reikės naujų įgūdžių: laukia didelės naujovės (432)

Nuo investicijų į savitarnos kasas iki naujos internetinės prekybos platformos - taip didieji...

Jastramskis: Skvernelis gali sumaišyti kortas Nausėdai, nes kur du – trečias nereikalingas (420)

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis paskelbė dalyvausiantis Prezidento rinkimuose. Kokios jo...

Teismas nusprendė: Naujosios Zelandijos pora į gimtinę grįžo be 9-metės (1307)

Vilniaus apygardos teismas trečiadienio popietę paskelbė sprendimą tarptautinio įvaikinimo...

Orai: savaitės pabaigoje nieko naujo (3)

Penktadienį per Lietuvą slinks dar vienas nedidelis žemo slėgio sūkurys.

Kelininkai skelbia ekstremalią padėtį – dauguma kelių tapo neįveikiamais (209)

Permainingos oro sąlygos Lietuvoje negaili iššūkių – rajoniniai keliai dėl spustelėjusio...

Rekordą Lietuvai pelnęs Vanagas svajojo apie TOP 10: penkias sekundes paliksime kitiems metams (83)

„Mes prieš startą pasitarėme, kad turime dar 4 minutes priekyje. Na, ir kur nematome, nelekiam,...

Geriausiu savo žaidėju Lekavičių vadinantis PAO treneris: jis neišpildo tik vieno prašymo (7)

Rickas Pitino iki šiol nebuvo viešėjęs Lietuvoje, bet apie lietuvius atsiliepia labai pagarbiai. O...

Dakaro ralis įveiktas – į Lietuvą bus parvežti net du rekordai atnaujinta 17.48 val. (434)

Trumpesnis, tik vienoje valstybėje vykstantis, tačiau toks pats sunkus ir kankinantis – toks...

Fenomenaliai pataikiusi „Maccabi“ ketvirtame kėlinyje pasigailėjo katalonų (2)

Lapkritį trenerį Ioannį Sfairopoulą pasikvietusi Tel Avivo „Maccabi“ (8 pergalės/11...

Vilniuje, pėsčiųjų perėjoje, mirtinai partrenkta moteris (74)

Ketvirtadienio vakarą, apie 18.12 val., Vilniuje, Žirnių g., automobilis „VW Scirocco“...