aA
Deja, Baltosios knygos regionams ir žemės ūkiui gaivinti taip ir liko su gražiais tikslais stalčiuose gulėti. Tačiau visa tai tikrai įmanoma!
Raminta Jakelaitienė
Raminta Jakelaitienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Būtinas visų dalyvių susitarimas dėl krypties, veiksmų plano ir nuoseklaus plano priemonių įgyvendinimo. Būtinos struktūrinės pertvarkos švietimo ir sveikatos apsaugos srityse, taip pat būtina principingai keisti mokestinę politiką. Tai sudarytų prielaidas regionams augti: šiuo metu jie stokoja galimybių sukurti žmonėms patrauklią aplinką, teikti kokybiškas viešąsias paslaugas, pasiūlyti verslo subjektams paskatas, kad investuotų į plėtrą, eksportą ir kt.

Žemės ir maisto ūkyje mūsų galimybės taip pat yra neišnaudotos. Čia, pirmiausiai, matau, smulkių ir vidutinių ūkių proveržio poreikį.

Lietuvoje neišnaudojame didelio potencialo, atvirkščiai, politikai, neišmanydami sektoriaus problematikos, nematydami galimybių, daro didelę žalą ne tik sektoriaus pažangai, bet ir eiliniams kaimo gyventojams, jų aplinkai bei tiems, kurie svarsto kurti gyvenimą kaimo vietovėse. Tai lemia, kad kaimas tuštėja, traukiasi, gilėja atskirtis tarp miesto ir kaimo.

Ta šmeižto banga, kuri Lietuvos kaimą pateikia kaip neperspektyvų, o ūkininką prilygina nepelnytos paramos gavėjui, kone veltėdžiui, veda tik į dar didesnį susipriešinimą. Visa ši situacija ir purvasklaida susidarė per daug metų, kadangi sektoriuje nuolat trūko bendradarbiavimo tarp mokslo bendruomenės ir ūkininkaujančiųjų bei politikos įgyvendintojų ir visuomenės. Noriu pasidalinti nežinomos autorės išsakytomis mintimis apie savo kolegas mokslo darbuotojus, kurios, manau, nepaliks abejingo nei vieno.

„Vaizdas graudus... Nuskurdę, baikštūs, išoriškai pilki, įvaryti į kampą, su užgesusiomis akimis žmonės. Nors kartu intelektualūs, empatiški, žmogiški. O koks humoras, kokia intelektualinė gelmė – juk reikia pasiekti atitinkamą lygį, kad suprastum sokratiškąją ironiją, sarkazmą, intelektualų špilkavimosi pingpongą... Dvasiškai atsigauni būdamas tarp intelektualių žmonių... Čia tie, kurie yra nevertinami, neplėšrūs, neverslūs, nesugebantys kurti materijos, bet... Dvasiniai grynuoliai... Jie dovanoja sociumui neįkainojamai daugiau, nes patys vertingiausi dalykai yra neįkainojami eurais, pvz., erudicija...“ – kalbėjo nežinoma autorė.

Manau, labai panašiai jaučiasi ir Mokytojai, Gydytojai, taip pat ir Kaimo žmogus. Juk sutikime, kad tos pagarbos, pasitikėjimo mūsų visuomenėje labai trūksta. Noriu pabrėžti, jog mokslo pasiekimai, tyrimų rezultatai ir jų taikymas praktikoje yra vienas tvariausių ir patikimiausių pažangos veiksnių absoliučiai visose valstybės raidos srityse, tai tas vektorius, kurio linkme ir turime judėti.

O ką mes dabar turime Lietuvoje? Švietimo sistema, kuri turi sudaryti tam sąlygas, prielaidas mūsų žmonių potencialui skleistis, vieni pagrindinių jos dalyvių, – mokytojai, mokslo darbuotojai, – kuriantys neįkainojamą vertę mūsų vaikams, rodantys kryptį jauniems žmonėms gyvenimo pasirinkimuose, yra užgesusiomis akimis iš nevilties, kurią dar labiau sustiprina mūsų valdžios vyrai ir moterys.

Tas ir liūdina, ir skaudina, bet tuo pačiu supranti, kad niekas už mus tų reikalingų darbų mūsų valstybės pažangai nesukurs. Turime ryžtingai siekti lygių galimybių Lietuvoje visiems, o ne saujelei, kurie ir taip tų galimybių nestokoja.

Taigi, pakalbėkime apie galimybes Lietuvos kaime. Kaip pavyzdį pateiksiu Nyderlandus. Tai nedidelė, tačiau labai pažangi ir inovatyvi šalis (žemės ūkio naudmenų plotas siekia 1,9 mln. ha, kai Lietuvoje – 2,9 mln. ha), kurioje žemės ir maisto ūkio bei kaimo politika yra viena pažangiausių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

Tai šalis, kurios agro produkcijos eksportas yra vienas didžiausių pasaulyje ir pinigine išraiška siekia daugiau nei 85 mlrd. eurų per metus. Mūsų šalies minėtos produkcijos eksporto mastas yra kur kas kuklesnis – nesiekia nei 5 mlrd. eurų. Beje, Nyderlanduose dominuoja santykinai nedideli, bet labai pažangūs, efektyvūs ir inovatyvūs ūkiai. Didelis dėmesys skiriamas aplinkai, žaliosioms priemonėms, biotechnologijoms ir kt.

Šalyje veikiantis vienas pažangiausių pasaulyje Vageningeno universitetas ir mokslinių tyrimų centras yra populiariausias tarp gamtos mokslo studijas besirenkančių žmonių visame pasaulyje. Kaip sėkmės pavyzdį universitetas įvardija glaudų bendradarbiavimą tiek su politikos formuotojais ir įgyvendintojais, tiek su ūkininkų bendruomene. Mokslo tyrimų pagrindu siūlydami išmanias sistemas tvariam vystymuisi Nyderlandai toliau siekia išlaikyti didžiausios agro produkcijos eksportuotojos statusą.

Pažymėtina, jog žemės ūkis, kaip vienas pagrindinių maisto produkcijos gamintojų, išliks aktualus ir ateityje, kadangi daugėjant planetos gyventojų, poreikis maistui nuolat augs. Tad atitinkamos galimybės turi būti sudarytos ir mūsų augintojams/gamintojams.

Todėl turime siekti glaudaus mūsų akademinės visuomenės bendradarbiavimo su minėtu Nyderlandų universitetu, taip pat skatinti mokslo institucijas dalyvauti tarptautinėse programose, projektuose, tyrimuose. Tam reikia ieškoti naujų partnerių ir plėtoti bendradarbiavimą su esamais, stiprinti tarpinstitucinius ryšius.

Auganti žinių svarba įpareigoja stiprinti mokymo ir konsultavimo paslaugų tinklą, didinti teikiamų paslaugų įvairovę: tai neabejotinai padeda tobulinti ūkio subjektų ir kaimo gyventojų veiklą, stiprina jų gebėjimus taikyti agro technologijas ir kitas inovacijas. Sektoriaus pažangai būtina pasitelkti mokslinius, techninius ir finansinius instrumentus.

Pasikartosiu: nėra nieko patikimiau už mokslo pasiekimus, tyrimais grįstus pasiūlymus. Nebent, tikime horoskopais ir burtų knygomis – čia jau pasirinkimo klausimas. Tačiau valstybės raida, jos tvarus vystymasis negali būti projektuojami be mokslo ir žinių. Deja, ši nuostata, panašu, galioja toli gražu ne visiems.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
5.0000

Top naujienos

Gydytojas infektologas įvertino vakcinų efektyvumą: vienu aspektu „Astra Zeneca“ tikrai išsiskiria (52)

Lietuvoje netyla diskusijos, ar nereikėtų ilginti intervalo tarp dviejų vakcinos nuo koronaviruso...

Aistė Žebrauskienė | D+

Neramina vis labiau vėluojantys įmonių tarpusavio atsiskaitymai: ekonomistai įspėja apie didesnes problemas

2021-ųjų pradžia Lietuvos ekonomikai buvo geresnė, nei tikėtasi, – šalies BVP augo 1 proc....

Lietingas pavasaris artėja prie pabaigos: šeštadienį sulauksime paskutinės nedidelio lietaus porcijos (2)

Šeštadienio rytą beveik visoje Lietuvoje bus sausa, drėgnesni debesys sukiosis ties vakariniais...

Buvęs imtynininkas gailisi dėl savo poelgio „Metelicoje“: jis mane „kabino“, manė, kad aš – gėjus (198)

Po incidento prie populiaraus Vilniaus naktinio klubo „ Metelica “ buvęs imtynininkas ne tik buvo...

Sukrečianti istorija apie motiną, kuri tapo žudike maniake ir kankino savo pačios šeimos narius (35)

Be to, kad smurtaudavo prieš savo podukras ir jas žemindavo, Shelly Knotek kviesdavosi į namus...

Žiniasklaida: po galimų mainų – antrasis Westermanno sugrįžimas į Kauną (61)

„Barcelona“ ir Kauno „Žalgiris“ veda derybas dėl galimo gynėjų apsikeitimo: ispanų „El...

Gabrielė Grinkaitė | D+

Apipjaustymas – populiarėjanti mada ar naudinga procedūra? Urologo nuomonė nustebins

JAV, Kanada, Pietų Afrikos Respublika, Naujoji Zelandija, Jungtinėje Karalystė, Pietų Korėja –...

Kol lietuviai stovi eilėse prie vakcinų, rusai savo „Sputniku“ skiepytis nenori net už pinigus (1001)

„Milijonas prizų“ – tokią programą nusprendė įgyvendinti Maskva, norėdama prisivilioti...

Lietuvių noras dirbti Anglijoje blėsta: nebetraukia sezoninis darbas, keičiasi kryptys (180)

Darbą užsienyje siūlančios Lietuvos kompanijos pastebi, kad nuo šių metų Europos rinkoje vyksta...