Birštono galimybė
Pasaulyje vyksta daugybė kasmetinių lyderių susirinkimų. Labai dažnai jiems rengti pasirenkamos atokesnės vietos nuo didžiųjų miestų. Ten ramiau, jaukiau, nėra spūsčių, o ir pati vieta nuteikia diskusijoms. Paprastai tokios atokesnės vietos būna kurortai, nes būtina garantuoti svečių apgyvendinimą ir reikiamą infrastruktūrą diskusijoms.
Lietuvoje irgi turime tokį renginį – Trakuose rengiamą kasmetinį „Sniego susitikimą“, skirtą saugumo klausimams aptarti. Visgi, lietuviškasis sąskrydis tėra regioninio lygio, nėra ką lyginti su minėtu Davosu, į kurį susirenka įtakingiausi pasaulio politikos ir verslo atstovai, tarptautinių korporacijų vadovai, visuomenininkai ir nuomonių lyderiai, kartu aptariantys globalias problemas. Kasmetiniame susitikime Davoso mieste, Šveicarijoje, dalyvauja maždaug 2500–3000 žmonių.
Viena iš vietų, kur galėtų vykti lietuviškojo Davoso susirinkimai yra Birštonas. Ar šis kurortas galėtų tapti tokiu traukos tašku? Tikrai taip.
Birštone ne tik kerinti gamta, gražiai tvarkoma aplinka, veikia daug sanatorijų ir viešbučių, bet ir pats miestelis – kompaktiškas ir lengvai pasiekiamas. Vilnius ar Kaunas: abiejų miestų oro uostai yra vos 100 km atstumu. Miestas jau įrodė, kad gali tapti konferencijų vieta. Būtent Birštone prieš pusantro mėnesio buvo surengtas ir labai gerai įvertintas diskusijų festivalis „Būtent!“. Miestelio dydis nėra kliūtis – garsiajame Šveicarijos kurorte taip pat tik 11 tūkst. gyventojų. Viskas, ko trūksta, yra tikras ir solidus konferencijų centras.
Lietuvai reikia regioninio konferencijų centro
Iš Ministro Pirmininko rato pasklido žinia ne tik apie norą rengti ekonomikos forumą, bet ir visai priešinga informacija: Sporto rūmų rekonstrukcija atidedama iki 2021 m.
Kaip žinoma, Lietuvai labai trūksta specializuoto konferencijų centro. Tokį buvo nutarta kurti Vilniuje vietoj buvusių Sporto rūmų. Dabar tokie planai atidedami, o ar išvis jie bus įgyvendinti, dar neaišku. Jau pats sumanymas pertvarkyti sporto rūmus turi trūkumų. Rūmai yra seni, šalti, prastai suprojektuoti ir visai nepritaikyti konferencijoms. Net juos renovavus susisiekimas su šiuo objektu – tai nesibaigiančios spūstys, trūksta automobilių stovėjimo vietų, o aplinka – apleista. Net įgyvendinus šį projektą, Lietuvoje vis tiek trūks Nacionalinio konferencijų centro. Tai – vėl galimybė Birštonui.
Kol Vyriausybė sprendžia Sporto rūmų konversijos klausimus, Birštonui būtina apsispręsti dėl savo konferencijų centro. Pačios statybos galėtų tapti ne tik savivaldybės rūpesčiu, bet ir pretenduoti į nacionalinio objekto statusą. Tokio centro atsiradimas atvertų naujas, daug aukštesnio lygio galimybes Birštonui ir visam regionui.
Kol Ministras Pirmininkas dar nepamiršo savo kalbų apie lietuviškąjį Davosą, laikas generuoti idėjas, viziją ir skubėti apsispręsti Vyriausybėje. Dabar tam palankus metas, daugiau nei pusė Europos Sąjungos fondų lėšų dar nesuplanuotos, tad toks konferencijų centras galėtų būti pastatytas per artimiausius keletą metų.