Šioje ministerijoje bene svarbiausia ir labiausiai pagarsėjusi reforma yra žemės reforma, kuri jau vyksta gerus 20 metų ir keliauja iš rankų į rankas, kaip pereinamasis prizas. Nuo vienos Vyriausybės – kitai. Paskutinė ministrė Virginija Baltraitienė buvo pažadėjusi šią reformą užbaigti iki 2016 metų spalio, tačiau nepavyko. Andriaus Kubiliaus 10-osios vyriausybės žemės ūkio ministras žemės reformos pabaigą prieš 17 metų šventė Trakų pilyje.

Ministras Bronius Markauskas taip pat neatsilieka ir žemės reformos užbaigimą įrašė į savo prioritetų sąrašą, tačiau, panašu, kad apie tą reformą pamiršo. Bent jau taip rodo oficialioji statistika.

Asmeninio naudojimo žemės privatizavimo arba nuomos (taip vadinamų „trihektarininkų“) šių metų liepos 1 dieną, anot statistikos, per visą Lietuvą dar buvo likę 1,13 proc. Šių metų pradžioje, 2017 metų sausio 1 dienos, duomenimis, tokių buvo likę – 1,29 proc. Per pusmetį pasistūmėta vos 0,16 procentinio punkto.

Nuosavybės teisių atkūrimo mietuose šių metų liepos 1 d. buvo likę 9,27 proc. neatkurto ploto, nurodyto piliečių prašymuose. Metų pradžioje tas rodiklis siekė 9,53 proc. Per gerą pusmetį pasistūmėta 0,26 procentinio punkto.

Nuosavybės teisių atkūrimas kaimiškose vietovėse šių metų liepos 1 d. buvo baigtas 99,89 proc., o metų pradžioje buvo – 99,90 proc. Taigi, čia reforma ne tik nepasistūmėjo į priekį, bet dar ir nutolo nuo pabaigos per 0,01 procentinio punkto.

Judant tokiais tempais, po kelias šimtąsias procento kasmet, žemės reforma Lietuvoje dar truks mažiausiai 17 metų. Net iki 2034-ųjų. Žemės reforma, kaip pati ilgiausia ir lėčiausia, galės pretenduoti į Gineso rekordų knygą.

O kas gi trukdo ją imti ir užbaigti? Pasakysite – Vilniaus valdžia, neformuojanti sklypų nuosavybės atkūrimui. O gal – kaimo gyventojai, niekaip neišsirenkantys jiems siūlomų sklypų. Gal dar emigrantai, nepranešantys kur ir kaip juos galima būtų surasti ir baigti dokumentų rengimą. Gal dar kas nors? Gal – aplinka kalta?

O gal ta reforma specialiai yra vilkinama? Ir gal tai yra kam nors naudinga? Pavyzdžiui visokiems „sąlygų“ spekuliantams, NT plėtotojams, statantiems namus ant valstybinės žemės, į kurią yra realūs, „natūriniai“ pretendentai.

O gal tiesiog ministras neturi kada užsiimti reformomis? Neturi kada, nes nuolat keliauja.

Ir išties, peržiūrėjus ministro pusmečio darbotvarkes, matyti, kad ministras savo užsienio kelionėmis gali lygintis vos ne su užsienio reikalų ministru.

Skaitau ministerijos pranešimą – B. Markauskas Briuselyje susitiko su Danijos aplinkos ir maisto ministru pasikalbėti apie grundalus, o Lietuvoje tuo metu kiaulių maro protrūkis. Ministras Italijoje, Romoje suka spagečius, o Lietuvoje tuo metų liūtys niokoja ūkininkų pasėlius.

Ministras – Kinijoje geria arbatėlę, o Lietuvoje tuo metu – paukščių gripo protrūkis. Kelionė į Jungtinius Arabų Emiratus, kelionė į Maltą ir taip toliau ir panašiai. Išties, kada daugiau, jei ne ministeriaujant, tiek pakeliausi.

Kol ministras keliauja, reformos – stovi. O juk žemės reformą galima buvo užbaigti per kelis mėnesius, per pusmetį – tai tikrai.