aA
Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė apie planus ilginti mokymosi trukmę.
Rimantas Vaitkus
Rimantas Vaitkus
© DELFI / Domantas Pipas

Sprendimas gal ir teisingas, bet vargu ar jis ryškiai pagerins ugdymo kokybę. Štai, pavyzdžiui, chemijos mokiniai per metus mokosi net 72 pamokas. Na, prisidės dar keturios, ir kas iš to? Juk mokys tas pats mokytojas, darbus atliks toje pačioje klasėje. Na taip, gal liks daugiau laiko kartojimui, medžiagos įtvirtinimui. Bet tikrai ne tiek daug, kad staiga atsirastų marios laisvo laiko per metus. Kaip buvo chemija nemėgstama, taip ir liks.

Apie kokybę pradėjome kalbėti iškart po to, kai pamatėme, jog mūsų darytos švietimo reformos ne pagerino, o pablogino padėtį. Pasakykite – ką pasiekėme išardę vidurines mokyklas ir fiziškai atskyrę progimnazijas nuo gimnazijų? O kiek naudos davė mokytojų kvalifikacijos sistemos sugriovimas, pavedus kvalifikaciją kelti rajoniniuose centruose. Tiesa, tokie centrai turėjo gauti akreditacijos įstaigėlės patvirtinimą, kad jie tinkami mokyti mokytojus. Visa tai – už nemažus europinius pinigus. Ar nejuokinga, kad Vilniaus universitetas net kelerius metus tokios teisės, t.y. teisės kelti mokytojų kvalifikaciją net neturėjo. Mokslo centras, kuriame ginamos edukologijos mokslo daktaro disertacijos! Jau nekalbu apie įvairių mokslų tarptautinius pasiekimus.

Grįžtam prie chemijos pasiekimų mokyklose. Šį pavyzdį imu todėl, kad pats esu dirbęs chemijos mokytoju, būrelio vadovu, parašęs vadovėlių ir parengęs didaktikos straipsnių, kurie buvo publikuoti ne Lietuvoje, o... JAV. Taigi, ką išlošime per tas kelias pridėtines chemijos pamokas, jei mokyklos įranga susidėvėjusi ir netinkama, jei mokytojas bala žino kada lankėsi šiuolaikinėje laboratorijoje, ir jei jis nė negirdėjo apie naujas tendencijas, kaip sudominti mokinius gamtos mokslais.

Bestseleriu tampa knygos, kurias kai kurie jauni entuziastingi mokytojai ir šiaip aktyvūs jauni mokslininkai parašo vaikams. Paprastai atliekami bandymai – tai tik dalis didaktikos priemonių. O jei pridėtume, deja pas mus taip retas neformalias pamokas muziejuose, mokslo centruose, pagaliau gamtinėje aplinkoje? Gal kitaip žiūrėtume į ilgesnę mokymo trukmę?

Kažkada buvusios dalykinės stovyklos, kurios vyko vasaros metu, per dvi savaites suteikdavo tiek žinių, kiek per visus metus jų negausi. Kiekvienoje savivaldybėje yra mokytojų entuziastų, kurie galėtų kuruoti tokias dalykines stovyklas, vykdyti projektinę veiklą. O jaunųjų literatų išvykos po mūsų klasikų gimtines? O istorikų atliekami savo krašto istorijos tyrinėjimai? O geografų ekspedicijos po kraštą? Visa tai ne tik įdomu, bet ir be galo naudinga, nekainuoja jokių didelių pinigų. Tokios stovyklos, išvykos, projektinė veikla suburtų besidominčius konkrečiu mokslu ir duotų daug didesnę pridėtinę vertę nei beprasmis sėdėjimas mokyklos suole dar dvi papildomas savaites.

Mokinių tėvai pagrįstai kelia klausimą apie ugdymo programų turinį. Nesutinku, kad visos jos perkrautos žinių. Manau, kad bėda ta, jog tokios programos yra be galo netikslios – jos mokytojams užduotį formuluoja aptakiai, yra tarsi guminės. Štai ir atsiranda ugdymo programų ir egzaminų programų skirtumai. O jau pastarosios yra ganėtinai tikslios, nes pagal jas rengiamos egzaminų užduotys.

Tai puiki dirva korepetitoriams. Būtent jie ir užpildo šią spragą, neretai korepetitoriais tampa tie patys mokytojai, šiaip nespėjantys dirbti su ugdymo programa per pamokas. Vaikai skirtingi, vieni motyvuoti, kiti ne, vieniems reikia vieų užduočių, kitiems apskritai mokymasis yra nuobodi veikla. Mokytis papildomai – motyvas labai aiškus, ypač, kai įvedamas praeinamas stojimo į aukštąsias mokyklas balas. Tad dvi papildomos savaitės tikrai neduos jokio proveržio.

Taigi ilgindami mokslo metus, nedarykime to mechaniškai. Pirmiausia imkimės kompleksinės visos ugdymo sistemos pertvarkos. Juk turėtų būti gėda, kad pagal ugdymo kokybę tampame šalimi autsaidere. Todėl nėra ko stebėtis, kad kai kurių ”Klausimėlio” laidos dalyvių atsakymai kartais glumina, tarsi tokie pašnekovai net nėra lankę pradinės mokyklos.

Negalime sakyti, kad viskas Lietuvos švietime blogai. Tačiau norėtųsi, kad mūsų tarptautinių tyrimų rezultatai ryškiai nesiskirtų nuo estų ar suomių rezultatų. Mūsų rankose yra įrankiai pakeisti pedagogų rengimo, jų kvalifikacijos kėlimo, mokyklų komplektavimo, ugdymo turinio formavimo procesus. Tada dvi papildomos savaitės ar net visas mėnuo, praleistas mokykloje turės prasmę. Tokio mokymo ilginimo prasmę supras ir tėvai, ir mokiniai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po pateiktų pokalbio išklotinių – absurdiškos versijos: kas svarbiausia Lukašenkai (43)

Kelias praėjusias savaites girdėjome daug informacijos apie Baltarusijoje nutupdytą lėktuvą,...

Užkalnis skanavo vaivorykštines picas: „daugiau tokių drąsių verslų“ (242)

Šiaip picos savaime nėra ideologinis gaminys. Gimusios kažkada skurdžiuose Italijos pietuose, iš...

Vytautas Jokubauskas | D+

Ekspertas apie situaciją viename karščiausių pasaulio taškų: tai – tiksinti bomba (2)

Vos tik spėjęs paskelbti savo nepriklausomybę Izraelis buvo įmestas į kovą už savo...

Lietuviams šturmavus pajūrį – perspėjimas: tropinė kaitra tęsis, kitą savaitę – dar daugiau staigmenų (9)

Esant karštam orui – pilna žmonių prie jūros. Vieni žmonės laiką leidžia ir su mažais...

Būsimų rinkimų intriga: „laisviečiai“ žada pasiūlyti jiems ideologiškai priimtiną kandidatą į prezidentus (580)

Laisvės partija neapsiriboja ambicijomis Seime. Partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė svarsto,...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Rasti gyvų jų niekas nebesitikėjo: vienas išgyveno net be parašiuto iššokęs iš 5500 metrų aukščio

„Būk sėkmingas ir pozityvus! Ar bent pozityvus – sėkmė tada pati ateis!“ Panašiai mus moko...

Skuodo rajone susidūrė automobiliai: žuvo žmogus, kitoje mašinoje buvo trys vaikai

Sekmadienį, 14.21 val., Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112...

Irake raketa nusitaikė į oro pajėgų bazę, kurioje esama JAV karių (7)

Sekmadienį į Irake esančią oro pajėgų bazę, kurioje esama amerikiečių karių, nusitaikė...

Antanas Obcarskas: mes augome auklėjami tėvų, kurie patys nemokėjo gyventi (4)

Liepos 14, 15 dienomis įvyks Lietuvos nacionalinio dramos teatro premjera – „Kas nužudė mano...