Medicinos darbuotojams čia dirbti nesaugu – jie ne tik turi nuolat klausyti iš kalinių lūpų sklindančių keiksmažodžių, bet ir gyventi su nuolatine grėsme būti užpultiems. Darbuotojai pikti ir sukrėsti – besiklausant sunku patikėti, kokį košmarą jie turi patirti.
Pavyzdžiui, neseniai mirė metaliniu strypu sužeistas kalinys. Jo kūnas buvo perneštas į izoliatorių, kuriame gydomi sergantys kaliniai, ir paguldytas palatoje ant grindų. Štai tokioje darbo aplinkoje tenka dirbti Alytaus pataisos namų slaugytojoms.
Mažas, artimas minimaliam atlyginimas („į rankas“ virš keturių šimtų eurų) nemotyvuoja rizikuoti savo gyvybe ir dirbti tokiomis pavojingomis sąlygomis. Nuolatinis stresas, neviltis, bet darbuotojai tikisi greito teisingumo ministrės Mildos Vainiutės reagavimo į šią situaciją.
Atvykęs į pataisos namus tarp kalinių ėjau be jokios apsaugos, nežinodamas, kas gali nutikti. Kaip pasakojo pataisos namų direktorius Kęstutis Jasmontas, situacija tokia, nes trūksta darbuotojų. Mažas atlyginimas, didžiulis darbo krūvis, fiziškai ir psichologiškai nesaugi aplinka verčia darbuotojus ieškoti kitokio darbo. Vizito metu medicinos personalas pranešė, kad iš darbo traukiasi dar dvi darbuotojos. Medicinos darbuotojai jaučiasi palikti likimo valiai, nes ligoninių gydytojai ir slaugytojai gauna didesnius atlyginimus nei pataisos namų gydytojai ir slaugytojai, kurie dirba su ne kartą teistais kaliniais, dėl ko darbo sąlygos yra kartais pavojingesnės.
Darbuotojai skundėsi dėl visiško chaoso ir moralinio palaikymo stokos, nes į tarnybinius pranešimus nereaguojama.
Teisingumo ministerija privalo imtis neatidėliotinų veiksmų: didinti darbuotojų atlyginimus, užtikrinti darbuotojų saugumą, steigti pataisos namuose psichiatro etatą, turi būti atnaujinta laboratorinė įranga ligoms nustatyti, turi keistis administracijos požiūris į darbuotojus, atsakingai įvertintos vadovaujančių asmenų kompetencijos.
Kitaip – tik laiko klausimas, kada tiksinti bomba sprogs ir valdymą pataisos namuose perims įkalintieji asmenys. Ir tai įspūdžiai po apsilankymo vienoje įkalinimo įstaigoje – akivaizdu, jog turi būti iš esmės peržiūrėta ir reformuojama visa sistema. Tikiuosi, ministerijoje ir Kalėjimų departamente prasidėję pokyčiai sudarys sąlygas šiems pokyčiams prasidėti jau artimiausiu metu, suteiks socialinio teisingumo ir saugumo darbuotojams, keis administracijos požiūrį.