Nėra didesnės problemos už tą, kuri paliečia būtent mus ar mūsų šeimą. Kiekvienas savo pasaulėlyje ramiai gyvename tol, kol neatsitinka sukrečianti nelaimė ar dar blogiau – netektis.
Rimantė Šalaševičiūtė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lietuvą vis sudrebina tragedijos, atidengiančios įsisenėjusias ar neišspręstas problemas. Skaudžios netektys neleis pamiršti bagažinėje sudegintos merginos ar šulinyje paskandintų vaikų... Labai svarbu laiku padaryti tinkamas išvadas, nelaukiant tragiškų pasekmių.

Dar viena galimybė užbėgti nelaimei, ligai už akių – privalomi vaikų skiepai. Tai problema, apie kurią turime kalbėti. Kodėl? Todėl, kad atsirado daug kitų nuomonių, madų, tendencijų. Atsirado tėvų, atsisakančių iš viso skiepyti vaikus. Gal kam atrodytų, jog tai yra tėvų apsisprendimo klausimas. Bet, deja, yra atvejų, kai tėvų apsisprendimas ne visuomet nulemia vaikų gerovę, o kartais gali prišaukti nelaimę. Ir ne tik savo šeimai, bet ir kitoms.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) dėmesys nukreiptas į poliomielito, tymų ir raudonukės išnaikinimą. Poliomielitas, tymai ir raudonukė yra užkrečiamosios ligos, kurių epidemiologinė priežiūra ir kontrolė yra vykdomos tarptautiniu mastu.

PSO siekia iki 2018 metų likviduoti šias ligas Europos regione ir pasaulyje, išnaikinti ir nutraukti sukėlėjų cirkuliavimą tarp žmonių. Norėdami šį tikslą pasiekti, turime išlaikyti aukštas skiepijimo nuo šių infekcijų apimtis – skiepijimo nuo tymų ir raudonukės ne mažiau kaip 95 proc., nuo poliomielito – ne mažiau kaip 90 proc. Tokios aukštos skiepijimų apimtys reikalingos tam, kad nesusidarytų imlių asmenų grupės, kuriose galėtų atsirasti susirgimai ar kilti protrūkiai.

Lietuvoje tymų protrūkis buvo užregistruotas 2013 metais, kuomet susirgo 35 asmenys. 2014-aisiais registruota 11 susirgimų tymais, 2015 metais jau užregistruotas 51 šios ligos atvejis. Šių metų pirmąjį pusmetį jau užfiksuoti 22 tymų atvejai, iš jų – 9 vaikai nuo 1 mėnesio iki 1 metų amžiaus ir 13 suaugusių asmenų. Beveik visi susirgę vaikai buvo neskiepyti. Pernai Lietuvoje nuo tymų vienas neskiepytas vaikas mirė. O juk šios netekties buvo galima išvengti!

Pastaraisiais metais registruojami tymų protrūkiai tose Europos Sąjungos šalyse, kuriose nepakankamas dėmesys skiriamas skiepijimui. Didžiulis raudonukės protrūkis fiksuojamas Lenkijoje, poliomielito laukinio viruso plitimas registruojamas Sirijoje ir Izraelyje, Ukrainoje patvirtinti 2 poliomielito susirgimai, todėl šio susirgimo įvežimo rizika į kitas šalis, taip pat ir Lietuvą, labai reali.

Siekiant apsaugoti mūsų vaikus, dar Sveikatos apsaugos ministerijai vadovaujant Vyteniui Andriukaičiui, buvo pasirašytas įsakymas, jog vaikai, neskiepyti nuo poliomielito, tymų ir raudonukės nebus priimami į darželius. Perėmusi vadovavimą ministerijai, aš, kaip teisininkė, įžvelgiau, jog tokias priemones galima taikyti tik tada, jeigu skiepai būtų numatyti įstatyme.

Tad parengiau įstatymo projektą, kuriame numatyti privalomieji skiepai. Taip pat papildėme Administracinio teisės pažeidimų kodeksą, kuriame padidinta tėvų ir globėjų atsakomybė už vaikų neskiepijimą. Įstatymo projekte numatyta, kad skiepijimai nuo infekcijų – poliomielito, tymų, raudonukės bus atliekami privalomai pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės perkamomis vakcinomis. Už vaikų neskiepijimą numatyta įspėjimo galimybė – pokalbis su tėvais ar globėjais.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojai turėtų kalbėtis su tėvais, jiems išaiškinti apie skiepus, jų veiksmingumą, būtinybę. Ir tik tuomet, jei pokalbiai neveiksmingi, tėvams atsisakant skiepyti vaikus, numatomos baudos nuo 60 iki 115 eurų. Tai nėra nauja praktika.

Privalomi reikalavimai dėl skiepijimų taikomi 14-oje Europos Sąjungos šalių. Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje už neskiepijimą taikoma baudų sistema. Australijoje tėvai, neskiepijantys savo vaikų, negauna vaikų priežiūros išmokų. Kai kuriose šalyse ribojamas neskiepytų vaikų patekimas į vaikų ugdymo įstaigas.

Norint likviduoti poliomielitą, tymus ir raudonukę, kiekvienoje šalyje neturi būti nė vieno susirgimo šiomis ligomis. Tačiau Lietuvoje daugėja asmenų, nepagrįstai atsisakančių skiepyti vaikus. Kiekvienais metais nepaskiepytų asmenų skaičius didėja – kasmet lieka nepaskiepyta apie 1000 vaikų, formuojasi imlių asmenų grupės, tad ateityje jose neišvengiamai atsiras susirgimai ar kils ligų protrūkiai.

Medikų bendruomenė pritaria skiepams ir pasisako už tai, kad skiepai yra būtini. Tačiau susibūrusi nevyriausybinė organizacija „Objektyviai apie skiepus“ atkalbinėja tėvus ir aktyviai siekia, jog įstatymo projektas net nebūtų svarstomas ir juo labiau priimtas. Nevyriausybinės organizacijos atstovės tėvams primena ir kaip argumentą naudoja teismo sprendimą, kuomet buvo panaikintas ministro V. Andriukaičio įsakymas.

Beje, žiniasklaidoje buvo suformuota neteisinga nuomonė – neva teismas pasisakė, jog skiepai negali būti privalomi ir nereikia vaikų skiepyti. Tai yra netiesa. Teismas pasisakė, jog nėra įstatyminio pagrindo ministro įsakymu nustatyti tam tikrus draudimus, sietinus su skiepų privalomumu.

Abejojantiems dėl vakcinų saugumo ir efektyvumo atsakingai pabrėžiu, jog skiepai yra pagrįsti mokslo tyrimais. Vakcinas leidžiama naudoti tik tada, kai klinikiniais tyrimais patvirtinamas jų saugumas ir efektyvumas. Vakcinų saugumo, veiksmingumo ir leidimo naudoti reikalavimus nustato Europos Sąjungos ir nacionaliniai teisės aktai, jų įgyvendinimą užtikrina tarptautinės ir nacionalinės institucijos. Vakcinos vertinamos kaip saugūs vaistiniai preparatai, nepageidaujamos reakcijos dažniausiai būna lengvos ir savaime praeinančios. Sunkios reakcijos pasitaiko ypač retai, apie visas nepageidaujamas reakcijas privaloma pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui.

Kai nesiskiepija tam tikra dalis žmonių, juos kurį laiką apsaugo kolektyvinis imunitetas, tačiau kai neskiepytų asmenų padaugėja, kyla protrūkiai, kurie jau kelia grėsmę visuomenei. Virusai kelia didžiulį pavojų ne tik neskiepytiems, bet ir tiems, kurie neskiepyti dėl kontraindikacijų ar tiems, kuriems dėl asmens imuniteto ypatybių nesusiformavo specifinis imunitetas po skiepijimų.

Kad nelaimė gali tykoti visai šalia, patvirtina užfiksuotas poliomielito atvejis pabėgėlių šeimoje. Kaip žinia, į Lietuvą neskiepyti nuo minėtų ligų asmenys neįleidžiami. Paskiepijus pabėgėlių šeimos 14 metų berniuką buvo pastebėta labai jautri vaiko organizmo reakcija į skiepą.

Lietuvos medikams kilo įtarimų, kad tai gali būti poliomielitas. Po skiepų žmogus mėnesį laiko būna ligos nešiotoju. Tyrimus atlieka ir galutinius rezultatus pateikia vienintelis Suomijoje esantis institutas. Tą dieną, kai atėjo mūsų medikų įtarimus patvirtinęs tyrimo atsakymas, šis 14 metų vaikas, turėjęs laisvo judėjimo statusą, buvo išleistas pasivaikščioti po Vilnių. Jei vaikas, laisvai vaikštinėjantis ir bendraujantis būtų kontaktavęs su neskiepytu asmeniu ir būtų jį užkrėtęs, mes Lietuvoje galėjome turėti rimtą, ir kas žino, kaip pasibaigusį, poliomielito atvejį.

Tarptautinės, nacionalinės sveikatos organizacijos nėra vaikų priešai, siekiantys jiems pakenti. Pasaulis mažas, žmonės daug keliauja ir nežinia į kokį pasaulio kampelį nuvyks mūsų vaikai, ypač kai šie bus jau suaugę žmonės. Vaikai dažniausiai būna per maži apsispręsti dėl skiepų. Tad sprendimus priima jų tėvai.

Mano siūlomas įstatymo projektas jau pateiktas Vyriausybei. Tikiu, kad Vyriausybė šį projektą apsvarstys, jam pritars ir teiks į Seimą parlamentarų svarstymui. Mūsų valstybė rūpinasi, kad nė vienam vaikui nebūtų atimta teisė naudotis sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis. Ar įmanoma išmatuoti, kaip jaustųsi tėvai, dėl netinkamai priimto sprendimo savo vaiką pasmerkę ligos patalui ar net mirčiai? Vaikų sveikata, o gal net gyvybė – kol kas – tėvų rankose.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orlaivio kapitonas: skrydžio metu sudėtingiausi du dalykai (17)

Nestandartinės situacijos dėl oro ar techninių nesklandumų skrydžio metu pilotui nekelia baimės,...

33 metus kovoja su sunkia liga: nežinau, kad tie geradariai, bet kasdien esu jiems dėkinga už gyvybę (5)

Klaipėdietė Rima sako nė minčių neturėjusi, kad smogs liga, dėl kurios teks kas antrą dieną...

Unikalų namą Rusnėje nugriovė tam, kad sukūrentų. Bažnyčios plytas siūlyta parduoti (114)

Rusnėje neseniai buvo nugriautas Darbo partijos nario, Šilutės verslininko Sauliaus...

Lietuvoje buriasi nauja grupuotė: mato kyšančias Kremliaus ausis (959)

Pogrindyje tūnojusi Lietuvos radikalų fašistų grupelė lenda į viešumą. Šalies didmiesčiuose...

Vieta, kur Šiaurės Korėja plauna savo pinigus (97)

„Easey Commercial Building“ biurų pastatas stovi pagrindinėje Honkongo Wan Chai rajono...

Benamiai pasaulio miestuose – nuo prabangių viešbučių iki būsto ant vandens (5)

Socialinių prieglaudų visiems benamiams neužtenka, ir miesto vadovybėms tenka sukti galvą, kur...

D. Bostą į aikštę metęs Šaras: Eurolygai jis dar nepasiruošęs (7)

Lietuvos krepšinio čempionate (LKL) ir toliau namuose neklumpantis Kauno „Žalgiris“ be...

R. Valatka. Partinė, valstybinė ir emigrantų šizofrenija darkosi laisvai (206)

Socialdemokratai turi naują baltą pūkuotą partijos Pirmininką. Bet nebeturi frakcijos Seime....

Kodėl mokslininkai taip ilgai nesuprato, iš kur atsiranda vaikai? (59)

Iki 1875 m. niekas visame pasaulyje nežinojo, kaip atsiranda vaikai. Nežinojo nei eiliniai žmonės,...

Negailestingos ligos nublokšta į patį dugną: jei su manim taip elgiasi, kas vyksta su kitomis? (67)

Gražaus gyvenimo planus sugriovusi negailestinga liga jauną moterį nubloškė į patį dugną....