Operos siužetas visiems neblogai žinomas, tačiau įdomiausia, kad nežinoma, koks bus finalinis veiksmas. Žiūrovas jau kaip ir lauktų Teisybės triumfo, kurią personifikuoti galėtų naujoji Vyriausybė Lianos Ruokytės-Jonsson pavidalu. Tuo tarpu iki šiol pagrindinis veikėjas LNOBT (ar praLOBT) Direktorius Gintautas K. yra amžinasis laimėtojas, nors požymių dėl jo tamsių darbelių jau tikrai nebetrūksta.
Opera visada prasideda uvertiūra, kurioje vokalinių arijų, pasakojančių konkretų tekstą, nėra, bet yra įvadas, suteikiantis bendrą foną netrukus skambėsiančiai istorijai. Čia telpa pagrindinio veikėjo Direktoriaus ankstesni patyrimai ir veiklos, susijusios su kultūros vadybos reikalais ir informacija apie gausius nedeklaruotus nekilnojamo turto įsigijimus. 12 metų vadovauti Nacionalinei filharmonijai, o nuo 2002 m. iki šių dienų tęsti direktoriavimą Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui (LNOBT) – ilgas laikas ir daug istorijų. Direktorius tai būtų nieko, geras vadybininkas ir visa kita, bet kaip ir daugelį literatūrinių (ir ne tik) veikėjų, taip ir jį, panašu, į savo gniaužtus paėmė godumas.
I veiksmas 2006 m. prasideda Operos ir baleto teatro scenos rekonstrukcija. Tikslas kilnus ir svarbus, o dar pridėjus, kad Vilnius ruošėsi tapti Europos kultūros sostine – visiškai pateisinamas. Direktorius guvus, organizuotas, todėl darbai prasideda. Operos scenų remontai visame pasaulyje brangiai atsieina – nėra vien tik užuolaidos ar lentos, yra kur kas sudėtingesnės konstrukcijos. Pasikviesti vykdytojai iš Vokietijos. Bet taip jau nutinka, kad lėšų panaudojimas sukelia įtarimų. Valstybės kontrolė nustato, kad rekonstruojant teatrą vyko neskaidrūs viešieji pirkimai, už darbus mokėta brangiau beveik 4 mln eur. Vis dėlto – šiokia tokia suma. Kodėl permokėta? Kur dingo pinigai? Atsakymo nėra. Ketinta patikrinti rekonstrukcijos darbų dokumentus, ataskaitas ir sąskaitas, bet, pasirodo, kad nei originalų, nei jų kopijų teatre neliko, sako, kad į Vokietiją išvežti, nepavyko sugaudyti. Gūžt pečiais – ir atsitik tu man šitaip. Na, po šio tyrimo Direktorius gauna papeikimą, bet teatrinis ir remontinis gyvenimas tęsiasi toliau.
II veiksmas – sceną surentus, reikia, kad ji nebūtų tuščia. Atvyksta pasaulio kūrėjai ir atlikėjai, džiugina klausytojus ir žiūrovus, kultūros netrūksta, tik juos visus atveža viena įmonė, priklausanti Direktoriaus sūnui Martynui. „Riverside Music“ 2016 metais laimėjo visus konkursus. Pasigirsta kalbų, kad viskas čia gerai, nes ir kas, kad tik viena įmonė dalyvauja konkursuose, bet užtat atveža talentingus atlikėjus. Direktorius sako, kad jis nusišalino nuo sutarties pasirašymo, už jį tai padarė Pavaduotojas Naglis S. – supraskit, jis net gal nenorėjo, kad sūnaus įmonė laimėtų konkursą, iš tikrųjų, tai Pavaduotojas norėjo.
III veiksmas – Direktorius jaučiasi ramus, nes, nuolatiniais savotiškais sprendimais pagarsėjusi Vyriausioji tarnybos etikos komisija (VTEK) pateikė savo nuomonę dėl Sūnaus įmonės laimėtų konkursų – viskas čia gerai, nes Direktoriaus parašo nėra. Tebesitęsia 2015 m. Generalinės prokuratūros atnaujintas tyrimas dėl neskaidriai panaudotų „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ programos lėšų, skirtų tinkamam scenos sutvarkymui, – ramu, nes neprieinama išvadų.
Bet Direktorius – guvus žmogus, todėl supranta, kad nors ir lydimas sėkmės, turi imtis veiksmų, kad fortūna liktų jo pusėje. Lyg nujaučiant politines permainas, 2016 metais Direktorius galimai susiorganizuoja konkursą dėl naujos kadencijos, kai einamoji dar nepasibaigus – likę visi metai. Sako, kad normali praktika, kartais skelbiami konkursai anksčiau, kad laimėtojas turėtų laiko pasiruošti tinkamai vykdyti pareigas. Išties aktualu po 14 metų direktoriavimo. Konkursą Direktorius laimėjo, kadencija – dar penkeri metai.
IV veiksmas Išaušta 2017-ieji, ryškumą įgauna šalutinė tema – naujos Vyriausybės suformavimas. Įgauna garsesnį skambesį, kadangi žmonių pasitikėjimą pelnė kaip nauja politinė jėga, nešusi skaidrumo ir principingumo vėliavą. Anot teatro, scena vis dar nesutvarkyta, todėl reikalingas finansavimas. Ankstesniais metais iš Valstybės investicijų programos (VIP) buvo skiriamos lėšos, Kultūros ministrė skyrė ir šįmet, sakydama, kad paveldėjo tokią situaciją ir negali neskirti 1.7 mln. eurų. Priedo dar pridėjo 370 tūkstančių.
Visuomenė bruzda, nes nesibaigęs tyrimas dėl lėšų panaudojimo scenos remontui ir Valstybės kontrolė jau pateikė neigiamą išvadą dėl to, šviežiai Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pasakė, kad sandoris tarp LNOBT ir Sūnaus įmonės neužtikrino viešųjų pirkimų skaidrumo. Tad kodėl turint svertus savo rankose, jais nesinaudojama – kodėl neskaidria veikla užsiimantis Direktoriaus nepaskatinamas trauktis?
Ministrė visuomenę girdi, todėl prašo G. Kėvišo pasiaiškinti. Paaiškinimai jos neįtikina, bet principingo sprendimo nėra. Direktoriaus temą galima atpažinti iš melodijoje atsikartojančių neskaidrių leitmotyvų, išsisukinėjimo ir arogancijos.
Papildomai atsiranda vertinimas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), kad Direktoriaus neva nusišalinimas nuo sprendimų dėl Sūnaus įmonės vis tik kelia abejonių dėl skaidrumo ir sąžiningumo. Išvadų kaip ir pakanka, kad susidėliotų visas murzinas paveikslas.
Aš nežinau, ar tai yra finalinis veiksmas, akivaizdu, kad pasiekta kulminacija, tačiau įdomu, kuo bus vainikuota šita opera. Ar pavyks Ministrei, kuri, manau, tikrai turi visuomenės palaikymą, būti principingai ir išskaidrinti LNOBT? O gal Sąžinės apvaizda ties paskutiniais akordais apšvies Direktorių ir jis nuspręs pasitraukti iš užimamų pareigų.