Grėsmę Europos Sąjungai – o tai reiškia ir kiekvienam iš mūsų – kelia ne tik sunkiai suvaldomas žmonių kiekis, bet ir mokslininkų garsiai skambantys perspėjimai dėl atvykėlių demografinių rodiklių: trims pabėgėliams vyrams tenka viena pabėgėlė moteris, neskaičiuojant palyginti nedidelio kiekio kartu atvykstančių vaikų.
Net ir paėmus Eurostato duomenis, kuriuose neišskiriamos amžiaus kategorijos, statistika negailestinga: 2015 m. į Europą atvyko 300 tūkstančių moterų ir 800 tūkstančių vyrų. Pridėjus šiais metais jau spėjusius atvykti pabėgėlius, turėsime jau ir visą milijoną. Milijoną jaunų, energingų, nieko neveikiančių, namie niekieno nelaukiamų vyrų, kuriuos gana nesudėtinga nukreipti destruktyvia linkme.
Mokysime moteris gintis?
Kelno miesto merė Henriette Reker jau moko vokietes, kaip išlikti saugiomis: nesiartinti prie įtartinai atrodančių nepažįstamųjų arčiau nei per ištiestos rankos atstumą, minioje laikytis moterų grupėse. Taip siekiama apsaugoti Vokietijos pilietes po to, kai sutinkant Naujuosius Metus Kelne per vieną naktį nukentėjo daugiau nei šimtas moterų – jos buvo užpultos viešose vietose, apiplėštos, gąsdintos, seksualiai išnaudotos.
Ar esame pasirengę tokias pamokas vesti ir moterims čia, Lietuvoje? Gal jau būtų laikas savigynos pamokas įtraukti ir į mokyklų ar universitetų programas?
Išaugusi agresijos ir smurto grėsmė nėra tik prieš pabėgėlius nusiteikusių politinių oponentų retorika. Mokslininkų atliekami tyrimai rodo, kad visuomenėse, kur vyrų dalis viršija moterų skaičių, būna daugiau smurtinių nusikaltimų, nusikaltimų prieš nuosavybę ir moteris.
Valerie Hudson, Teksaso „A&M“ universiteto profesorė, nagrinėjo Švedijos situaciją, kuri yra antra daugiausiai pabėgėlių priėmusi šalis Europoje pagal pabėgėlių kiekį vienam gyventojui. Mokslininkė suskaičiavo, kad 71 proc. į Švediją atvykstančių pabėgėlių yra vyrai, o 16-17 metų kategorijoje vaikinų yra daugiau nei 90 proc.
Ši kelių šimtų tūkstančių atvykėlių, daugiausia vyrų, dalis jau taip išbalansavo Švedijos demografiją, kad atskirose amžiaus grupėse 100 mergaičių jau tenka 123 berniukai. Tai blogesnė situacija nei Kinijoje, kur dėl ilgus dešimtmečius besitęsusios vieno vaiko politikos 100 mergaičių tenka 117 berniukų.
Teorinė Švedijai kylanti smurto grėsmė netruko virsti realia nelaime – sausį pabėgėlių centre nudurta vos 22 metų socialinė darbuotoja.
Lietuva įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius. Mūsų politikai ir atsakingi pareigūnai turi siekti, kad atvykstantys pabėgėliai kiek įmanoma labiau išlaikytų balansą – tiek lyčių, tiek amžiaus. Šeimoms su mažais vaikais neabejotinai turėtume teikti prioritetą.
Vis dėlto net ir tai mūsų neapsaugos nuo bendrų Europos tendencijų. Esame bendroje Europos erdvėje, kurioje judėjimas – vis dar laisvas. Jei Šengeno erdvė išliks, nebus jokių kliūčių pabėgėliams laisvai keliauti iš vienos šalies į kitą. Tad jau dabar turėtume pagalvoti, kokių prevencijos priemonių turime imtis, kad užtikrintume visų mūsų piliečių saugumą.
Ekonominiai migrantai – namo
Užjausdami į karą patekusius žmones, turime nepamiršti, kad bendrame į Europą plūstančių pabėgėlių sraute yra ne tik karo, bet ir ekonominių migrantų. Jie tiesiog ieško geresnio, o kartais ir tiesiog lengvesnio gyvenimo Europoje.
Ekonominių migrantų atžvilgiu turime laikytis griežtos pozicijos: jie turi keliauti namo.
Prisiminkime tos pačios Vokietijos pavyzdį: Vokietija ir Austrija savo darbo rinką atvykėliams iš naujųjų ES šalių atvėrė tik po 7 metų nuo įstojimo į ES. Tai buvo ne taip ir seniai – 2011 m. gegužę. Per tą laiką jau bene trečdalis Lietuvos buvo išvykęs dirbti į Airiją ar Jungtinę Karalystę, kurios ekonominiams migrantams iš Lietuvos, Lenkijos Latvijos ir kitų „naujųjų“ ES šalių pereinamojo laikotarpio netaikė.
Kodėl ekonominiams migrantams iš Vidurio Rytų ar Šiaurės Afrikos šalių, kurios tikrai patiria sunkumų, bet karas jose nevyksta, ES sienos turėtų atsiverti čia ir dabar? Ar Vokietijos darbdaviams arabiškai kalbantis musulmonas, turintis dažniausiai ne aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra patrauklesnis darbuotojas nei Rytų Europietis?
Suklestės šešėlis ir nelegali prekyba?
Man išties neramu, kad kartu su pabėgėlių banga Lietuvoje ir kitose ES šalyse ne tik išaugs nusikalstamumas, bet ir padidės nelegalios prekybos, šešėlinės veiklos mastai.
Dauguma atvykstančių pabėgėlių turi nedemokratinę gyvenimo patirtį. Mokesčių mokėjimas, įstatymų laikymasis – vargu ar šios vertybės yra atvykstančiųjų kraujyje, o kaip seksis jiems mokytis – dar nežinia. Tarkime, Paryžius, Naujųjų metų sutikimas prie Eifelio bokšto – penkiems stovintiems žmonėms tenka vienas nelegalus prekeivis, siūlantis čia pat iš maišelio įsigyti šampano ir vyno.
Arba dažniausiai padirbtas prekes turistams Europos miestų gatvėse siūlantys prekeiviai. Jie žino, kad tai nelegalu ir kad atėjusi policija juos baus, todėl prekes išsidėlioja ant užkloto, kurių kiekvienas kampas pririštas virve – pamatai policininką, čiumpi mantą ir iškart dedi į kojas. Taip uždarbiavo atvykėliai iš Afrikos ir Azijos šalių iki šiol. Kas dėsis tuomet, kai integravimo programas praeis milijonas naujųjų atvykėlių? Numatyti nėra paprasta.
Neramu ir dėl kontrabandos ar narkotikų prekybos – tai irgi uždarbis, kai neturi darbo ar tiesiog ką veikti. Tarkime, Afganistanas – didžiausias pasaulyje opiumo gamintojas, kur aguonos auga ištisais laukais. Europoje įsikūrę afganistaniečių giminaičiai ir artimieji – tiesus prekybos kanalas. Kaip apsaugosime mūsų vaikus ir jaunąją kartą nuo šio galimo pasiūlos antplūdžio?
Nemeluokime sau
Akivaizdu, kad situacija yra rimta. Ir ji nėra vienpusė. Su sunkumais jau susiduriame visi – tiek pabėgėliai, tiek ir mes, juos priimančios visuomenės. Tad labai svarbu neužsidėti rožinių akinių ir nemeluoti pirmiausiai sau. Nemeluokime ir pabėgėliams, kad jų čia laukiame tik su džiaugsmu širdyse.
Manau, kad šioje situacijoje mums trūksta ryžto. ES sienos toliau kiauros, o susitarimų trūksta arba jų nėra laikomasi. Savo piliečių net nepaklausiame, kiek dar atvykstančių migrantų, iš tiesų, galime priimti?
Nepamirškime, kad Europoje jau turime daugiau nei milijoną jaunų, energingų vyrų, kurie lengvai gali virsti žaliaisiais žmogeliukais – patogiu hibridinio karo įrankiu. Ir Angelos Merkel išvertimu iš posto jie greičiausiai neapsiribotų...