Svarbiausia kariuomenėje – žmogus

Valstybę gina ne abstrakčios institucijos, o konkretūs žmonės, be tarnybos dar turintys savo gyvenimą, puoselėjantys svajones, kuriantys šeimas, skleidžiantys patriotizmo dvasią visuomenėje.

Todėl esminė kariuomenės dalis – karys. Dėl savo ypatingo įsipareigojimo visuomenei kariai yra verti pasitikėjimo ir pagarbos. Jie yra vienintelė piliečių grupė valstybėje, dėl Tėvynės laisvės ir nepriklausomybės prisiekiantys paaukoti savo gyvybę.

Karių darbo ypatumus pabrėžė ir Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutarime, nurodydamas, kad karys turi gauti orų ir visavertį atlyginimą. Ši nuostata turi būti įgyvendinta užtikrinant, jog pasirinkęs tarnybą kariuomenėje žmogus gaus adekvataus dydžio darbo užmokestį. Karys jau pradėdamas tarnybą turi žinoti, kad išeidamas į atsargą neliks visuomenės užribyje, bet galės sėkmingai integruotis į darbo rinką, bus naudingas visuomeninėje veikloje.

Reikia parengti išsamią į atsargą išeinančių karių integracijos ir veteranų programą ir ją įgyvendinti. Iki šiol Lietuvoje nėra ne tik bendros valstybės paramos politikos kariams veteranams, bet ir „kario veterano“ apibrėžimo, trūksta dėmesio šiems asmenims, ypač pirmiesiems nepriklausomos Lietuvos kariams savanoriams, į atsargą išleistiems kariams. Dalis šių asmenų sunkiai integruojasi į civilinį visuomenės gyvenimą, darbo rinką. Kasmet didėja ir karių, dalyvavusių tarptautinėse operacijose ar išleistų į atsargą, skaičius.

Todėl tinkamos karių veteranų politikos kūrimas ir įgyvendinimas įgauna vis didesnę svarbą. To būtina siekti keliomis kryptimis:

• Atsargos karių, veteranų patirtį reikia panaudoti savanoriškos teritorinės gynybos potencialui sustiprinti. Veteranai, rezervistai, savanoriai, šauliai savo gyvenamose vietose galėtų būti organizuoti į savigynos branduolius, glaudžiant bendradarbiaujant su Lietuvos Kariuomene.

• Sudaryti sąlygas kariui, ypač jo tarnybai einant į pabaigą, papildomai dirbti laisvu nuo tarnybos metu. Tokia galimybė yra suteikta daugumoje NATO kariuomenių ir ypač svarbi žemiausioms karių grandims. Žmonės, turintys papildomus profesinius įgūdžius, lengviau integruojasi į civilinį gyvenimą po tarnybos. Tam, kad leidimai papildomai dirbti netrikdytų Kariuomenės darbo, parengsime atitinkamą leidimų papildomai dirbti tvarką.

• Didelį dėmesį skirti į atsargą išleidžiamų karių integracijos į darbo rinką didinimui. Svarstytinas Karjeros centro įsteigimas prie Krašto apsaugos ministerijos, kuriame būtų karininko karjera planuojama nuo tarnybos pradžios iki išeinant į atsargą.

• Užtikrinti psichologinę pagalbą tarptautinių operacijų dalyviams kariams ir jų šeimoms.

• Siekiant užtikrinti nuolatinį karių mokymąsi bei galimybes persikvalifikuoti, galėtų būti įdiegtas „pareigūno krepšelis“ arba vadinama „vaučerių sistema“. Tai turėtų būti integruota į bendrąją dabartinę profesinio mokymo sistemą ir leistų iš esmės padidinti karių apmokymo ir įdarbinimo efektyvumą. Profesinio orientavimo paslaugos jų pačių pasirinkimu galėtų būti teikiamos ir kitose atestuotose Lietuvos mokymo įstaigose.

• Sudarysime palengvintas sąlygas būsto įsigijimui.

• Skirsime papildomus balus į valstybės tarnybą pretenduojančiam kariui.

• Skatinant savanorius, siūlysime įstatymu nustatyti kompensacijas darbdaviams už darbuotojų, išleidžiamų į savanorišką krašto apsaugos tarnybą, mokymą. Šios kompensacijos padengtų darbdavio išlaidas.

• Įteisinti Kario veterano sąvoką teisės aktuose.

• Per ekonominę krizę sumažintos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dalys turi būti grąžintos per artimiausius ketverius metus.

• Siūlysime iš esmės keisti valstybinės pensijos pareigūnams ir kariams mokėjimo sistemą. Ji turėtų skatinti jaunuolius rinktis profesinę karo tarnybą, o išėjus į atsargą užtikrinti orų gyvenimą. Nustatysime pareigūnų ir karių valstybinių pensijų indeksavimo mechanizmą, kad, keičiantis ekonominėms sąlygoms, šių pensijų galia nesumažėtų.

Karininkų rengimas

Sieksime įtvirtinti, jog Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau – LKA) būtų vienintelė universitetinė aukštoji mokymo institucija Lietuvoje, atsakinga už visų kariuomenės rūšių karininkų parengimą, organizuojanti ir vykdanti universitetines studijas, karinį rengimą ir lyderio ugdymą.

Ilgalaikei perspektyvai užtikrinti reikia parengti 200-300 karininkų kasmet (šiais metais LKA baigė 42 kariūnai). Į profesinę karo tarnybą Akademijos absolventus reiktų kviesti pagal poreikį. Dalį Akademijos absolventų karininkų išleidus į atsargą, sukurtų vadovaujančio personalo rezervą profesinei karo tarnybai ir pasiektų kariuomenės rezervo formavimo efektą. Būtina toliau tęsti įvairiapusę mokslinę veiklą, orientuotą į krašto saugumo ir gynybos galių stiprinimą bei universitetinių studijų LKA kokybės užtikrinimą.

Svarstysime galimybę ateityje išplėtoti Lietuvos karo akademiją į Nacionalinį gynybos ir saugumo universitetą, kuris būtų ne tik krašto apsaugos sistemos, bet ir visos valstybės poreikius krašto saugumo ir gynybos srityje tenkinanti, specializuota ugdymo ir mokslo institucija.

Tai leistų rengti visoms su krašto saugumu ir gynybą susijusioms struktūroms profesionalius, plataus išsilavinimo karininkus, tvirto charakterio vadus, sugebančius vadovauti struktūriniams vienetams tiek taikos, tiek krizės ar karo sąlygomis, pasižyminčius išugdytomis lyderio savybėmis ir pilietinėmis bei patriotinėmis nuostatomis.

Įgyvendinsime principą, kad į Karo akademiją darbui su kariūnais būtų siunčiami patys geriausi karininkai. Jie turi žinoti, jog sėkmingas darbas Akademijoje bus privalumas jų tolesnėje profesinėje karjeroje, panašiai kaip privalumu laikomas dalyvavimas tarptautinės operacijose.
Bendradarbiaudami su kitų NATO valstybių narių karininkų rengimo įstaigomis, kviesime akademikus, dėstytojus iš užsienio šalių.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai. 2012 metais sugrąžinome per socialdemokratų valdymo laikotarpį panaikintą jaunesniųjų karininkų rengimą Vilniaus ir Kauno aukštosiose mokyklose. Į JKVM (Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai) yra kviečiami aukštųjų mokyklų studentai nuo antrojo kurso, kurie per trejus mokymosi metus įgyja leitenanto laipsnį ir vado įgūdžius. Jie įgyja galimybę tiek tarnauti reguliariuose Kariuomenės daliniuose, tiek tapti rezervo kariais.

Tokie kursai turi būti plečiami. Sieksime, kad jie atsirastų ir kituose miestuose, pirmiausia – Panevėžyje, kur yra nemažai besimokančių aukštųjų mokyklų studentų ir reikalingos mokymo bazės.

Lietuvos Šaulių sąjunga

Šaulių sąjunga nusipelno atskiro dėmesio. Tai organizacija, kuri turi ypatingą istorinę reikšmę.

Įkurta dar tarpukario Lietuvoje, ji suvaidino svarbų vaidmenį auklėjant jaunimą patriotine dvasia. Dauguma to meto Lietuvos mokytojų buvo šauliai ir nuoširdžiai dirbo su savo mokiniais.

Vienas pagrindinių bolševikų kaltinimų visiems 1941 metais ištremtiems mokytojams buvo jų veikla Šaulių sąjungoje. Atkūrus Nepriklausomybę, atsikūrė ir Šaulių sąjunga. Deja, pirmieji atkurtos sąjungos vadovai nepanoro labiau integruotis į kuriamą Krašto apsaugos sistemą, todėl ikikarinių šaulių statusą užėmė 1991 metų sausį sukurta Savanoriška Krašto apsaugos tarnyba.

Šaulių sąjunga liko visuomenine organizacija. Tėvynės Sąjungai laimėjus rinkimus 1996 metais, buvo parengtas ir priimtas Šaulių sąjungos įstatymas, Krašto apsaugos ministerijai suteikta galimybė finansuoti kai kurias jos funkcijas, pareiga ministrui kartu su Seimo NSGK siūlyti Sąjungos vado kandidatūrą. Tai iš esmės pakeitė Šaulių sąjungos situaciją, tačiau ji liko visuomenine ir ne visi šauliai liko patenkinti didesne KAM įtaka.

Šiandien, kai diskutuojama apie Šaulių sąjungos ateitį, apie jos integraciją į visą gynybos sistemą, jos statusas, pavaldumas išlieka aktualus. Gynyba negali būti paskirų autonomiškų organizacijų savarankiška veikla, ypač kai kalbama apie kovinius būrius, ginklo panaudojimą karo atveju ir pan.

Dėl šių aplinkybių nėra lengva partijos programoje sudėlioti pasiūlymus, neprieštaraujant Šaulių sąjungos autonominiam statusui, visuomeniškumui. Reikia nuoširdžios diskusijos dėl strateginės Šaulių sąjungos vietos valstybės gynimo sistemoje. Ji neabejotinai yra labai svarbi. Vien vasaros stovyklų ir supaprastinto ginklų įsigijimo tikrai nepakanka, kad organizacija taptų viena svarbiausių gynybos atramų visuomenėje, ypač išnaudojant jos galimybes kovoti su hibridinėmis grėsmėmis.

Mes pasiruošę dėti visas pastangas, kad Lietuvos šaulių sąjunga toliau plėtotųsi. Rengsime šaulių kovinius būrius aktyviajam kariniam rezervui. Siekiant pilnai integruoti Lietuvos Šaulių sąjungos kovinius būrius į Lietuvos kariuomenės vienetus, peržiūrėsime reikalavimus kovinių būrių šauliams.

Kaip jau rašėme, rezervistai, savanoriai, šauliai savo gyvenamose vietose galėtų būti organizuoti į savigynos branduolius, bendradarbiaujant su Lietuvos Kariuomene.

Siekiant didinti Lietuvos gynybinę galią bei gynybinius pajėgumus, skatinsime LŠS aktyviau bendradarbiauti su krašto apsaugos savanorių pajėgomis, organizuoti bendras kariuomenės dalinio, kuriam priskirtas LŠS kovinis būrys, bendras pratybas.

Visą TS-LKD programos tekstą galite rasti čia.