Jų svarbiausiais tikslais įvardinti santykinės pensijos augimas, darbo jėgos apmokestinimo mažėjimas, didesnė SODROS pensijų dydžio priklausomybė nuo įmokų.
Siekdama šias gaires įgyvendinti, Vyriausybė turėjo nuspręsti, kiek ir kokį turtą bei pelną apmokestinti tam, kad būtų įmanoma palaipsniui sumažinti SODROS mokestį ir perkelti bazinės pensijos mokėjimą iš SODROS į Valstybės biudžetą.
Primenu, kad šiuo metu valstybės pajamos iš Turto mokesčio yra maždaug 14 kartų mažesnės nei iš Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 30 kartų - nei iš pridėtinės vertės mokesčio ir net 95 kartus – nei iš SODROS mokesčio. Iš to matome, kad turtas yra apmokestintas daug mažiau nei atlyginimai.
Lietuva sparčiai senėja ir jau dabar mokesčius mokančių dirbančiųjų ir pensijas gaunančių pensininkų santykis prastėja. Tai reiškia, kad nevykdant reformos ir norint išlaikyti tas pačias pensijas, dirbantieji turės mokėti didesnius mokesčius. Negana to, prognozuojama, kad po 5 ar 10 metų šis santykis dėl visuomenės senėjimo bus dar nepalankesnis. Norint išlaikyti, o dar geriau – šiek tiek padidinti pensijas, reikia papildomų pinigų.
Vyriausybė bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė šiuos skaičiavimus puikiai žino ir turėtų suprasti, kas laukia, jeigu nieko nesiimsime. Ir vis dėlto kas gi padaryta ir pasiūlyta be to, kad „išmesta“ 5 mln. litų socialinio modelio kūrimui? Jau matome, kad iš jo vietoje lankstesnių darbo santykių gavome „jovalą“, su kokiu Seimui dar nėra tekę tvarkytis. Gal bent socialinio draudimo srityje įvyko proveržis?
Šios Seimo kadencijos pradžioje ilgai posėdžiavusi viena iš šimtų Vyriausybės darbo grupių nesutarė, kokius mokesčius „turtingiesiems“ įvesti. Todėl SODROS reformą siūloma finansuoti iš menamo ekonomikos augimo ir pažado, kaip kad graikai nesėkmingai žadėjo visam „svietui“, geriau administruoti mokesčius. Juk akivaizdu, kaip yra naivu kliautis „finansavimo šaltiniu“, kuris gali atsitikti, o gali ir neatsitikti. Nepaisant to, kartu žadama kasmet mažinti SODROS mokestį. Vadinasi, nors pinigų pensijoms duosime mažiau, tačiau jos turės stebuklingai kilti. Buratino nuotykiai ir tiek!
Maža to, įgyvendinti numatomai dosnesnei sistemai ligos ir motinystės draudimui bei draudimui nuo nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe reikėtų dabartinį SODROS mokestį papildomai padidinti apie 10 procentų, kitaip minėtus draudimus galima bus finansuoti tik dar labiau sumažinus (!) senatvės pensiją.
Beje, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstant socialinį modelį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai galimu alternatyviu bazinės pensijos finansavimo šaltiniu įvardino Gyventojų pajamų mokesčio didinimą...
Apie kokį socialiniame modelyje deklaruojamą mažesnį darbo jėgos apmokestinimą girdime, jeigu nuo darbo užmokesčio vietoj 34 proc. SODRAI sumokėsime 33 proc., tačiau kartu vietoj 15 proc. GPM mokėsime 16 proc.? Tokio veiksmo rezultatas praktiškai būtų lygus nuliui, o darbo jėgos kaina išliktų tokia pati.
Beje, projekte įdėta tiek saugiklių dėl bazinės pensijos perkėlimo į valstybės biudžetą, ko deklaratyviai siekia pats socialinis modelis, kad toks perkėlimas yra praktiškai negalimas. O jeigu taip, tai ir pačios SODROS reformos nebus.
Kol vyksta tokia audringa SODROS reformos simuliacija, vidutinės pensijos lyginant su vidutinėmis draudžiamosiomis pajamomis nuo 2013 metų nuosekliai mažėja – santykis nuo 44,8 proc. nukrito iki 42,2 proc. Kitų metų biudžete su visais pensijų padidinimais jis sieks jau tik 42 proc. Vyriausybė leidžia tam vykti nepaisydama ir šalies ekonomikos augimo.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad vienas pensijų didinimo šaltinis yra numatytas – automatinis pensinio amžiaus ilginimas nuo 2026 metų… Bet ar jūs to norite? Ar nuo tokios permainos, kurią, beje, įgyvendinti ir „likti kaltos“ turės jau būsimos Vyriausybės, šilta mūsų dabartiniams ir būsimiems pensininkams? Regiu tai kaip cinizmą, o jūs, gerbiama ministre, tai vadinate reforma...