Šios ministrės siūlymu „Sodros“ reforma buvo atidėta svarstyti kitai Seimo kadencijai. Tai pensininkams kainuos maždaug ketvirtadaliu mažesnes santykines senatvės pensijas artimiausioje ateityje.
Tai nedovanotina, nes jau dabar augant ekonomikai ir kylant kainoms nuo 2012 metų pensijos lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu nuosekliai mažėja, nors turint principingą Socialinių reikalų ministeriją turėtume kalbėti apie mažesnį ar didesnį jų didinimą.
Bandoma priminti, kad finansų ir ekonominės krizės akivaizdoje buvusi Vyriausybė buvo priversta sumažinti pensijas, kurios dabar kompensuojamos. Tačiau dabartiniams valdantiesiems norėčiau priminti, kodėl taip atsitiko. Todėl, kad dar viena „nepakartojama“ ministrė V. Blinkevičiūtė taip iššvaistė „Sodros“ biudžetą, kad tuo metu niekas neskolino Lietuvai už jokius procentus jokių pinigų.
Tokio neūkiškumo ar sąmoningo kenkimo pasekmės jaučiamos iki šiol, todėl kaltinimai konservatoriams prisimenant šiuos faktus peržengia bet kokios sveikos logikos bei politinio korektiškumo ribas. Juk net Švedijoje tuo pačiu metu vidutinės pensijos buvo sumažėjusios apie 5 procentus, nors krizė juos palietė žymiai mažiau.
Maža to, A. Pabedinskienė tiesiog sutiko, kad šių metų biudžete iš „Sodros“ biudžeto būtų atimta iš pensininkų 1 mlrd. 3 mln. litų ir tais pinigais būtų finansuojamos kitų ministerijų reikmės.
Tokia suma susidaro todėl, kad buvo padidintos išlaidos ligos ir nedarbo draudimo kompensavimui, nors įmokos šių rūšių draudimui to daryti neleido. Tokiu atveju jos privalėjo būti kompensuotos iš valstybės biudžeto. Taip pat nuspręsta nekompensuoti pervedimų į pensijų fondus, nors ankstesnė Vyriausybė, net ir krizės sąlygomis, sugebėjo rasti šaltinių, neliečiant „Sodros“ biudžeto.
Mainais į paimtus iš pensininkų 1 mlrd. 3 mln. litų, buvo numesti 180 mln. litų atseit pensijų kompensacijoms. Maža to, ministerija net nepasirūpino ir nepasidomėjo, kad finansų ministras nuslėpė visai Lietuvai reikšmingą faktą, kad visas įsiskolinimas už reikalingas kompensuoti pensijas yra įtrauktas į šių, 2014 metų, valstybės biudžeto finansinius rodiklius ir įsiskolinimus.
Taigi Europos Komisija (EK) tai jau įvertino analizuodama Lietuvos atitikimą Mastrichto kriterijams ir leido įvesti eurą. Paradoksalu, tačiau EK leidžia kompensuoti pensijas netgi visa apimtimi, o ne iškaišant kaip išmaldą nuolankiems tarnams dalimis per dvejus metus, o mūsų Vyriausybė ir premjeras Algirdas Butkevičius to daryti nenori.
Dabar galima pigiai pasiskolinti lėšų pensijoms kompensuoti už 2 proc., o ateityje gali tekti skolintis brangiau. Gal valdantiesiems tiesiog smagu kaišioti po gabalėlį senjorams, kaip išmaldą nuolankiems tarnams, dalimis, tikintis jų nužeminto dėkojimo.
Ministrė A. Pabedinskienė nė piršto nepajudino, kad būtų atsiskaityta su senjorais iš karto, nors žino, kad Europos Komisija skaičiuoja, jog mes jau 2014 m. su pensininkais turėjome teisę visiškai atsiskaityti.
Dėl tokio ministerijos neveiklumo ir stiprios ministrės nebuvimo, dabar 2015 m. santykinė pensija bus mažesnė lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu nei šiais metais ir žymiai mažesnė nei 2012-aisiais. Jeigu ministrė būtų pakovojusi dėl savo kuruojamos srities, kiekvienas pensininkas kitais metais prie dabartinės pensijos būtų gavęs papildomai vidutiniškai apie 75 litus. Ar tai mažai, kai vidutinė pensija siekia apie 864 Lt?
Ar tokią politiką galėtume pavadinti išmintinga socialine politika? Tai – nesugebėjimas tvarkytis. Taip, kaip ir penkeriems metams nukelta „Sodros“ reforma, numetant suinteresuotoms ekspertų institucijoms 5 mln. litų, kad ministerijos niekas nekritikuotų. Iš tų pinigų daugiau nei 1 mln. litų skiriant prezentacijoms – baliukams. Kur tie ekspertai, kurie prieš 2-3 metus visą laiką kalbėjo, kad reikia skubinti socialinio draudimo reformą? Jų nėra, nes galbūt jie dabar užimti 5 mln. litų įsisavinimu?
Jeigu nebūtų atimti iš pensininkų minėti 1 mlrd. 3 mln. litų pinigų, tai „Sodros“ biudžetas šiais metais jau būtų perteklinis – beveik 470 mln. litų, o ne klimptų į deficitą. Tad būtų galima formuoti rezervo fondą, iš kurio galėtume pasiskolinti lėšų ištikus panašiai ekonominei krizei, kokią turėjome palyginti neseniai.
Tačiau negalime nuneigti kitų neabejotinų ministrės „nuopelnų“. Ši ministerija nuveikė daug nepritardama normalios šeimos apibrėžimui šalies Konstitucijoje, siūlydama įteisinti socialines lytis ir teikdama kitus įstatymus, kurie palengvintų vaikų atėmimą iš tėvų.
Palinkėčiau A. Pabedinskienei ne tik būti socialinių reikalų ir darbo ministre, bet ir ką nors šioje srityje gero nuveikti.