Tai reiškia, kad įteisinus tokią galimybę įstatymiškai, lyties keitimo operacijas derėtų finansuoti iš valstybės biudžeto.
Lyties keitimas, mano supratimu, tai žmogaus žalojimas, nes biologiškai, genetiškai jo lytis niekada nesikeičia, o norint pakeisti lytį chirurgo skalpeliu, jis turi vartoti įvairius hormoninius preparatus, žalojančius jo organizmą.
Pati operacija ir tolimesnis asmens „gydymas" greičiausiai kainuotų mokesčių mokėtojams ne vieną dešimtį tūkstančių litų. Tai tikrai neturėtų būti finansuojami iš valstybės biudžeto. Tokią kvailystę sugalvojęs asmuo gali vykti į kitas šalis ir lyties pakeitimą organizuotis ten.
Dažnai „pasikeisti" lytį siekia asmenys, turintys asmens tapatybės bei psichologinių sutrikimų. Įvairių šalių statistika ir praktika rodo, kad dalis asmenų pasiryžę lyties „keitimo" operacijai vėliau pakeičia nuomonę ir patiria psichologinę bei dvasinę traumą dėl negrįžtamų operacijos pasekmių.
Todėl šalių, kurios leidžia lyties keitimą, įstatymuose dažnai būna nustatomas kelerių metų stebėjimo ir gydymo laikotarpis, kad asmuo nepriimtų skuboto sprendimo, turinčio negrįžtamas pasekmes. Taip pat lyties keitimo operacijai kai kurių šalių praktikoje yra būtinas teismo leidimas.
Tuo tarpu teikiamame projekte viskas paliekama spręsti medikams, kurie tokiais atvejai dažnai yra suinteresuoti asmenys, ar ministerijai.
Projektu siūloma įteisinti lyties keitimo tvarką (pakeičiant gimimo įrašus), kuri užkirstų kelią suinteresuotiems asmenis žinoti asmens tikrąją tapatybę tais atvejais, kai tai yra svarbu ir pateisinama.
Pavyzdžiui, sudarant santuoką (įskaitant ir santuoką bažnyčioje), tėvams patikint vaikus suaugusiųjų auklėjimui ir priežiūrai.
Priėmus siūlomą teisės akto projektą, būtų sudarytos prielaidos dėl sąžinės, moralinių ir religinių įsitikinimų persekioti asmenis, kurie atsisakytų pripažinti nauja lytinę tapatybę.
Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 18 straipsnis nustato, kad „žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės“. Tai reiškia, kad teisė į asmens lytinės tapatybės pripažinimą kyla ne iš chirurginės intervencijos ar subjektyvaus pageidavimo, bet iš asmens prigimties.
Žinant, kad sveikatos apsaugos sistema susiduria su didžiuliu finansavimo trūkumu, kai lėšų stinga net būtiniausioms reikmėms, pavyzdžiui, cukriniu diabetu sergančiųjų vaistų kompensavimui, tokius siūlymus galima vertinti kaip politikos absurdą.
Socialdemokratų valdžios nepuošia tokie siūlymai – juolab, kad dabartinis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis puikiai žino apverktiną sveikatos sistemos būklę.
Kita vertus, argumentacija, kad turime vykdyti Europos institucijų sprendimus, neturi pagrindo, nes jeigu nenorime įgyvendinti panašių kvailysčių, turime tiesiog iš Civilinio kodekso išbraukti nuostatą apie lyties keitimo procedūrą, tuomet nereikės kurti ir jokio tos nuostatos įgyvendinimo mechanizmo, kaip neturi jos Bulgarija, Kipras, Prancūzija, Slovėnija, Vengrija ir kitos šalys. Tai tik mūsų apsisprendimas.