Klausimas ne šiaip filosofinis, tačiau susijęs su tūkstančiais studentų, kurie prarastų valstybės finansuojamą vietą, jeigu jų metinių rezultatų vidurkis būtų mažesnis negu septyni.

Trumpai kalbant, iki Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo praėjusių metų rudenį galiojo tvarka, kuomet studijuojantieji prarasdavo valstybės finansuojamą vietą, jeigu jų rezultatų vidurkis buvo 20 procentinių punktų mažesnis nei kurso vidurkis. Tuomet Konstitucinis Teismas išaiškino, kad dabartinė studentų rotacijos tvarka prieštarauja Konstitucijai: to paties kurso studijuojančiųjų studijų rezultatų vidurkis gali ir neatitikti visuotinai pripažįstamos žodžio „geras“ reikšmės, taigi, šios reikšmės juo labiau gali neatitikti ir ne daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis studijų rezultatų vidurkis. Pagal mūsų Konstituciją, GERAI besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.

Ankstesnė tvarka neužtikrino, kad nemokamas mokslas būtų laiduojamas GERAI besimokantiems, nes pvz., kaip KT pateikia pavyzdį, jeigu studijuojančiųjų rezultatų vidurkis pagal 10 balų skalę yra 8 balai, asmens studijos bus toliau valstybės finansuojamos, jeigu jo studijų rezultatų vidurkis yra 6,4 balo ir daugiau. Tuo atveju, kai to paties kurso studijuojančiųjų studijų rezultatų vidurkis yra 7 balai, konkretaus asmens studijos bus toliau valstybės finansuojamos, jeigu jo studijų rezultatų vidurkis yra 5,6 balo ir daugiau. O 5,6 balo vargiai ar atitinka visuotinai pripažįstamos žodžio GERAS reikšmę.

Po KT išaiškinimo Švietimo ir mokslo ministerija puolė taisyti Mokslo ir studijų įstatymą ir įteisinti septynių balų vidurkį kaip gerai besimokančio studento kriterijų. Šiuo metu Seime vyksta diskusijos dėl „septyneto“ kriterijaus ir tokio gerai besimokančio studento sąvokos apibrėžimo.

Taigi, kas yra septynetas? Ar septynetas, gautas socialiniuose moksluose, yra lygus septynetui, gautam technologiniuose? Ar septynetas, gautas Vilniaus universitete ar Vytauto Didžiojo universiteto, yra lygus septynetui, gautam Marijampolės kolegijoje ir t. t.?

Faktas, kad skirtingose aukštosiose mokyklose ir skirtingose studijų programose pažymio „septyni“ vertė skiriasi, nes skiriasi kultūra, požiūris, dėstytojų ir studentų santykis, istorinė patirtis ir t. t., ką pagrindžia ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atliktas tyrimas.

Be to, “septynetas” gali paskatinti korupciją ir akademinį nesąžiningumą, kai už atitinkamą pažymį dėstytojas tikėsis atitinkamos dovanos. Turime visai neseną istorija, kai abonementą į „Lietuvos ryto“ krepšinio varžybas padovanoję arba šiaip „susimesdavę po kelis litus ir prieš Kalėdas dėstytojui nunešdavę dovaną“ studentai galėjo nelaikyti egzamino, jeigu sutikdavo, jog būtų įvertinti SEPTYNETU. Tiesa, kad teisme tai nebuvo įrodyta, tačiau įdomus faktas, kad 70 procentų šį egzaminą laikiusių studentų gavo būtent šį pažymį. Visa istorija – čia: http://goo.gl/coqVwg

Šioje vietoje reikia pritarti LSS pozicijai, kuri siūlo, kad naujame Mokslo ir studijų įstatyme gerai besimokančiais studentais laikyti tuos, kurie yra įvykdę aukštosios mokyklos tvarka studijų plane numatytus žinių patikrinimo reikalavimus, yra surinkę ne mažiau kaip 45 kreditus (iš privalomų 60) per vienerius studijų metus ir neturi akademinių skolų. Jeigu trumpai – susieti studijų finansavimą su įgytomis kompetencijomis (kurios vertinamos išklausytais kreditais), o ne su pažymiu.

Kredito dydis yra vienodai suprantamas visose aukštosiose mokyklose tiek studentų, tiek dėstytojų, o kreditų išklausytas kiekis labai aiškiai atspindi, ar studentas įgijo pakankamai kompetencijų, kad būtų vertinamas “GERAI”. Be to, tai suteiktų studijų procesui daugiau lankstumo (studentai patys galėtų koreguoti savo darbo krūvį) ir studentai nebūtų diskriminuojami dėl savo pasirinktos studijų krypties.