aA
Vilniaus miesto 2010 – 2020 metų strateginiame plane keliami du pagrindiniai uždaviniai: 1) užtikrinti kokybišką ir šiuolaikišką ugdymo sistemą; 2)skatinti vaikų ir jaunimo užimtumą bei socializaciją. Susipažinus su 2013 metų Vilniaus švietimo įstaigoms numatomu biudžetu, pasiekti ugdymo kokybės bei vaikų ir jaunimo socializacijos naivu būtų tikėtis. Daugiausiai su tokiu biudžetu ką galima padaryti, tai ugdyti mažaraščius piliečius.
Povilas Tamošauskas
Povilas Tamošauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

2013 metais savivaldybės biudžetas, įskaitant skolintas lėšas ir kitus finansavimo šaltinius, palyginus su 2012 metų biudžetu yra 132 milijonais mažesnis. Šių metų asignavimai 644 milijonais viršija savivaldybės pajamas. Savivaldybė toliau gramzdinama į skolas – vien šiemetiniame biudžete skolintos lėšos sudaro apie 125 milijonų litų. Skirstant lėšas pastebimas netolygumas, kaip antai, palyginus su 2012 metais aplinkos tvarkymui ir energetikai mažinamas net 63 proc.; miesto plėtrai – 52 proc.; miesto ūkiui ir transporto poreikiams – 35 proc.; seniūnijoms – 40 proc.; o štai savivaldybės administracija sau lėšų nepagailėjo ir pasididino 9 milijonais litų.

Iš pateikto lėšų paskirstymo ženklių skirtumų akivaizdu, kad skirstant lėšas nebuvo nustatyti aiškūs principai ir kriterijai. Kyla klausimas ar aplinkos tvarkymo ir energetikos sektoriuose mažiau problemų negu kituose sektoriuose ar čia suveikė kiti veiksniai? Keistai atrodo toks ženklus seniūnijų finansavimo sumažinimas. Juk seniūnijos yra arčiausiai žmonių esantis savivaldybės struktūrinis teritorinis padalinys atsakingas už savivaldos funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesams tenkinti. Vykdant šias funkcijas reikėtų joms suteikti didesnį savarankiškumą, didesnes finansavimo galimybes, kad jų veikla būtų efektyvesnė, juolab, kad prie ankstesniais metais menko jų finansavimo šiais metais numatoma skirti vos ne per pus mažiau. Kiekvienai seniūnijai vidutiniškai tenka po 23 tūkst. litų.

Tačiau deleguotos funkcijos joms liko kaip ir ankščiau panašios t. y. jos už tas lėšas turės formuoti sveiką, patogią ir bendruomenišką aplinką savo teritorijose, atnaujinti sporto aikšteles, suremontuoti šaligatvius, laiptus, suolus, šunų vedžiojimo aikšteles, likviduoti savavališkus sąvartynus ir plėsti želdynus. Užkraudama tokią naštą seniūnijoms su tokiais asignavimais miesto galvos švelniai tariant prasilenkia su sveiku protu.

Nerimą kelia asignavimai skirti švietimo įstaigoms, kur sumažinta 28 milijonais litų. Atmetus tikslines dotacijas t. y. mokinių krepšelio lėšas, lėšos mokiniams, turintiems specialius ugdymosi poreikius, iš savivaldybės biudžeto reikalinga finansuoti 97 bendro ugdymo mokyklas, kurias dabar lanko 63405 mokiniai, 156 ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo įstaigas, t.y. lopšeliai – darželiai, pradinės mokyklos, mokyklos – darželiai, kuriuose lankys per 23 tūkstančius vaikų.

Mieste dar veikia 30 neformalaus ugdymo įstaigų: devynios muzikos, viena dailės, viena meno mokykla, du moksleivių kūrybos namai, 16 vaikų ir jaunimo klubų ir kitų neformalaus ugdymo įstaigų, kuriuose planuojamas lankančių skaičius per 15 tūkstančių mokinių. Taigi, savivaldybė privalo iš viso finansuoti 329 švietimo įstaigas. Tačiau, palyginus su 2012 metais, be darbo užmokesčio ir Sodros mažinamos visos aplinkos lėšos, kaip antai, mokinių maitinimui – 1,2 mln.; šildymui – 8 mln.; elektrai – 1,4 mln.; ryšiams – 0,5 mln.; mokinių pavežimo kompensacijoms – 375 tūkst.; popieriui – 0,4 mln.; kompiuterinės programos įrangai – 100 tūkst.; eksploatacinėms išlaidoms – 1 mln.; vaikų ir jaunimo socializacijai (meniniams renginiams, olimpiadoms, konkursams, vasaros poilsio stovykloms, žalingų įpročių, nusikalstamumo prevencijai_ - 89 tūkst.

Praėjusiais metais einamiesiems mokėjimams ( be darbo užmokesčio ir Sodros) buvo paskirstyta 30 mln., o šiais metais numatoma skirstyti gerokai mažiau t. y. 13,6 mln. lt. Kaip teigia specialistai šių lėšų minimaliai ugdymo įstaigų egzistencijai gali užtekti dviem, daugiausia trim mėnesiams. Pagal preliminarius paskaičiavimus iki šių metų liepos 1 dienos dar reikalinga mažiausiai 25 milijonai litų. Taigi, žvelgiant į susidariusią situaciją sostinės švietimo įstaigos yra patekusios į nepavydėtiną padėtį.

Kaip turės jaustis mokiniai, kai nebus tenkinami jų fiziologiniai higieniniai poreikiai – nepakaks lėšų mitybai, šilumai, patalpų apšvietimui ir pan. Kaip mokytojams tokiose sąlygose pavyks sužadinti norą moksleiviams ugdyti, siekti aukštų rezultatų, kurią ir šiaip mokyklose yra didžiulė problema.

Pagal A. Maslowo motyvacijos teoriją, „alkanam žmogui, išskyrus maistą, daugiau niekas neegzistuoja“. Jeigu yra patenkinti fiziologiniai poreikiai, tada svarbesni tampa aukštesnio lygmens poreikiai: psichologiniai, dvasiniai, savirealizacijos ir kiti. Kitaip tariant, aukštesniosios žmogaus prigimties lygmenys priklauso nuo žemesniosios prigimties realizavimo. Kita vertus, jeigu mokyklos nebus aprūpintos modernia kompiuterine programine įranga, jei nebus lėšų nusipirkti spaudiniams, popieriui, tai ar galima tinkamai organizuoti kokybišką ugdymą arba, jeigu mokiniai negalės lankyti muzikos, meno, sporto burelių, kuriuose atsiskleidžia mokinių talentas, kūrybiškumas, saviraiška, tai kokia bus padaryta žala asmenybės raidai?

Nekelia abejonių, kad sostinės mokyklų moksleivių ugdymas, vykdomas tokiomis sąlygomis ženkliai papildys ir taip neaukšto Lietuvos moksleivių raštingumo gretas. Tai iliustruoja prieš porą metų tarptautinės moksleivių raštingumo vertinimo tyrimai. Pagal PISA duomenis Lietuvos moksleiviai pagal skaitymo, matematinio raštingumo ir gamtamokslinio moksleivio raštingumo gebėjimus iš 65 šalių atsidūrė 40 vietoje, kai tuo tarpu mūsų kaimynės Latvija, Lenkija, Estija, Suomija užėmė atitinkamai 30, 15 , 13, ir 3 vietas.

Visa tai byloja, jog A. Zuoko valdančiajai daugumai švietimo reikalai mažiausiai rūpi. Jeigu finansavimo politika nepasikeis, tai Vilnius gali tapti mažaraščių mokinių ugdymo centru.. Jie dėliodami prioritetus pamiršo, kad svarbiausia investicija yra įšvietimo reikalus, į jaunimo ugdymą, o ne į pastatus ar gatves.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Emigranto spąstuose – trys Lietuvos bankai: atsiskaitinėjo su tuščiomis ir net užblokuotomis kortelėmis (35)

Į Norvegiją emigravęs ukmergiškis sugebėjo pergudrauti tris Lietuvoje veikiančius bankus –...

Kaip Lietuva per valandą išleido 20 milijonų eurų: pirkinių krepšyje ir robotinė papūga (55)

Po rinkimų praktika per dieną ar kelias valandas paskirstyti dešimtis milijonų eurų ES paramos...

Sugėdinti žaidėjai prakalbo apie neparuoštus namų darbus: turime geriau išanalizuoti varžovus (43)

Po niūriausias prognozes pranokusio pralaimėjimo namuose Danijai 76:80 Lietuvos rinktinės vidurio...

Garsų artistą vadino „didžiausiu visų laikų medicininiu stebuklu“: gimė su 3 kojomis, 16 pirštų ant 4 pėdų ir 2 lyties organais (18)

Frankas Lentini buvo vienas garsiausių XX amžiaus pradžios cirko artistų. F. Lentini, gimęs su...

Skandalingas rezultatas: Lietuvos rinktinė namie nusileido danams (1030)

Lietuvos rinktinė istorine nesėkme atidarė FIBA „burbulą“ Vilniuje. Penktadienį Dariaus...

Žiemiški orai apims beveik visą šalį: snigs visą savaitgalį (6)

Artimiausią parą Lietuvos orus lems ciklonas. Šeštadienio naktis numatoma debesuota su...

Įspūdinga Šaro pergalių serija Eurolygoje nutrūko – „Barca“ krito Vilerbane (11)

Aštuntos pergalės iš eilės „Barcelona“ (8-2) Eurolygoje neiškovojo. Šarūno Jasikevičiaus...

Keisčiausias namas Lietuvoje: senolis pasistatė įspūdingo dydžio dvarą su baseinais ir net sostu (105)

Vos tik atvykus į Lentvarį mano geras draugas, Amerikoje magijos šou rengiantis iliuzionistas Rokas...

Maskoliūnas teigia „prisiimantis visą atsakomybę“, bet pirštu rodo į apatiškus veidus (215)

Jokio azarto, jokio malonumo – tik kančia ant parketo. Bet Lietuvos rinktinė nesugebėjo nė...

Į Lietuvą veržiasi žiema: kai kur jau iškrito pirmasis sniegas pasnigo ir Vilniuje (20)

Penktadienio vakarą dalyje Lietuvos iškrito pirmasis sniegas . Feisbuko grupėse daugiausia...

|Maža didelių žinių kaina