Prieš keletą mėnesių Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis viešai pasidžiaugė, kad Lietuvos savivaldybės suskubo įgyvendinti institucinių vaikų globos namų pertvarką. Tokią, mano nuomone, skubotą iniciatyvą parodė ir Varėnos rajono savivaldybė, kai 2017 metų rugsėjo pradžioje Registrų centre įregistravo Varėnos rajono savivaldybės bendruomeninius vaikų globos namus, o 2017 m. gruodžio mėnesį likvidavo Valkininkų vaikų globos namus „Spengla“.
Varėnos rajono savivaldybė, po ilgų paieškų, nupirko du pastatus Žilinų kaime ir Varėnos mieste, ir ėmėsi atnaujinti Naujuosiuose Valkininkuose esantį ir savivaldybei priklausantį pastatą. Verta pastebėti, kad nekilnojamojo turto bendruomeniniams globos namams įsigijimo peripetijos vertos atskiros temos ir išsamesnės analizės. Trumpai pasakysiu, jog nekilnojamojo turto vietos parinkimas ir įsigijimo kaina sukėlė daug diskusijų tiek Varėnos miesto bendruomenėje, tiek ir tarp tarybos narių.
Viena įstaiga sukurta, kita likviduota. Įsteigtos trys šeimynos, kuriose vaikai pagaliau galės gyventi tarsi šeimoje. Norai tikrai geri, popieriuje atrodo viskas gražiai, tačiau, kaip sako liaudies patarlė: „ne viskas auksas, kas auksu žiba“.
Bendruomeniniai vaikų globos namai iki pat kovo mėn. veikė nelegaliai, t. y. neturėjo licencijos vykdyti tokią veiklą. Varėnos rajono savivaldybės tarybos posėdžių metu, kuomet buvo svarstomi klausimai dėl bendruomeninių globos namų steigimo ir Valkininkų vaikų globos namų „Spengla“ likvidavimo, socialdemokratų frakcija ne vieną kartą kėlė klausimus, ar ne per greitai viskas daroma, ar visi teisiniai reikalai sutvarkyti, ar nereiktų palaukti ir tik viską gerai pasvėrus, pamatavus imtis likvidacinių veiksmų ir tik tuomet užbaigti institucinių globos namų pertvarką. Į šiuos raginimus ir paklausimus Varėnos rajono savivaldybės administracija opozicijoje esantiems socialdemokratams atkirsdavo, kad viskas yra gerai, viskas daroma nuosekliai ir pertvarka vyksta sklandžiai.
Norėdamas įsitikinti Varėnos rajono tarybos nariams viešai teikiamos informacijos tikrumu, kelis kartus apsilankiau vaikų globos namuose ir pabendravau su auklėtiniais. Paaiškėjo, kad Varėnos rajono savivaldybės atstovai žadėjo, jog, vykdant pertvarką, vaikų bus atsiklausiama, kurioje naujoje šeimynoje jie norėtų gyventi, bus atsižvelgiama, kurią ugdymo įstaigą vaikai lanko bei, parenkant personalą, bus atsiklausiama jų. Tačiau, prasidėjus pertvarkai, Varėnos rajono vadovai pažadus pamiršo ir į vaikų norus ir pageidavimus neskubėjo atsižvelgti. Be kita ko, iki pat „Spenglos“ veikimo paskutinės dienos personalas nežinojo, kur vaikai sutiks Kalėdas: ar žadėtuose įrengti naujuose bendruomeniniuose globos namuose, ar, visgi, uždarytuose globos namuose.
Vėliau, tarybos posėdžio metu šią situaciją paviešinus, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Stankevičiūtė pasiūlė tarybos nariams neskleisti tiesos neatitinkančios informacijos ir dar kartą pasakė, jog institucinės globos namų pertvarka vyksta sklandžiai.
De jure bendruomeniniai vaikų globos namai veikia, tačiau de facto jie yra kol kas tik „ant popieriaus“. Iš trijų pastatų, kuriuose turėtų gyventi šeimynos, šiandien apgyvendinti yra Žilinų kaime ir Varėnos mieste esantys būstai. Beje, Žilinų kaime nupirktas pastatas kainavo 37 tūkst. eurų, o už remonto darbus papildomai sumokėta dar 8 tūkst. eurų. Su Varėnos mieste esančiu pastatu dėjosi dar keistesni dalykai. Sausio mėnesį, jau besiruošiant juose apgyvendinti vaikus, „netikėtai“ susprogo vandentiekio vamzdynas. Tie vamzdžiai sprogo po to, kai norėdamas įsitikinti, ar pastatas yra tinkamas gyventi, apsilankiau juose ir užfiksavau, kad ten, kur turėtų būti balkonas, buvo tik jo rėmas be grindų ir turėklų. Gerai, kad vandentiekio vamzdžiai sproginėti pradėjo, vaikams neapsigyvenus naujuose namuose. Kas žino, gal tai išgelbėjo nuo didesnės nelaimės. Bet kur žiūrėjo Varėnos rajono savivaldybės atsakingi asmenys, pirkdami avarinės būklės namą už daugiau nei 55 tūkst. eurų, o remonto darbams papildomai skirdami dar apie 25 tūkst. eurų?
Ir tai dar ne pabaiga... Didžiausios įdomybės vyksta su trečia šeimyna, kuri nuo gruodžio mėnesio (2017 m.) pabaigos turėtų gyventi Naujųjų Valkininkų kaime. Tie vaikai vis dar gyvena jau likviduotų Valkininkų vaikų globos namų „Spengla“ patalpose. Tame pačiame pastate, kuris neatitinka šiai pertvarkai iškeltų reikalavimų, ten pat, apie kuriuos didžioji dauguma politikų ir valdininkų kalbėjo kaip apie netinkamus gyventi, žalojančius vaikų psichiką ir t. t. Negana to, kovo mėn. 28 d. Varėnos rajono savivaldybės taryboje buvo priimtas sprendimas „Spenglos“ pastatą su visu turtu IŠNUOMOTI investuotojui... Sutartis su privačiu investuotoju turi būti pasirašyta iki šių metų balandžio 13 d. Kur reikės dėtis ten besiglaudžiantiems vaikams?! Nei darbuotojai, nei tarybos nariai nežino. Įtariu, kad to nežino ir Varėnos rajono meras Algis Kašėta, ir administracijos direktorius Alvydas Verbickas.
Tokios apgailėtinos situacijos buvo galima išvengti. Tiesiog reikėjo viską gerai pamatuoti, atsižvelgti į opozicijoje dirbančiųjų pastabas. Ką dabar pasakytų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, už institucinių globos namų pertvarką atsakinga institucija, kai reali, o ne popierinė situacija yra viešinama? Ar Lietuvoje dar galioja įstatymai visiems vienodai, ar būna ir išimčių?
Be abejonės, visos šios teisinės peripetijos nublanksta prieš likimo nuskriaustų vaikų tolesnį psichologinį luošinimą, nes pažadų netesėjimai, skuboti ir aplaidūs sprendimai sukelia didelį stresą, abejingumą ir dar didesnį nepasitikėjimą. Vaikams būtinas žinojimas, kad jais bus pasirūpinta, kad ministras, meras, valstybės tarnautojas ar auklėtojas įvykdys savo pažadus ir įrodys, jog Lietuvoje dar liko neabejingų ir dorų žmonių, kuriems rūpi kiekvieno žmogaus likimas.