Nujausdami, kad Vilniui pagaliau gali pavykti pradėti nacionalinio stadiono statybas ir bijodami už tai negauti jokio politinio kapitalo, jie pradėjo savo žaidimą. Neturėdami jokių racionalių ir pagrįstų argumentų prieš projektą, jie meluodami ir naudodami šmeižtą bando išgąsdinti visus būsimo koncesininko pavadinimu ir jo istorija. Nors iš tikro dar patys visai neseniai projektą ir jo sąlygas garsiai palaikė.
Aš kasdieniame savo darbe visada teikiu prioritetą logikos ir argumentų kalbai, neskirstau projektų ar žmonių pagal politines pažiūras ar jų istoriją. Nes suprantu, kad būtina žiūrėti į priekį ir kurti miestą jį statant, o ne užsiimti fobijomis, paranojomis ir miesto griovimu. Todėl noriu jums pristatyti, ką, investuodama savų lėšų vos kelis milijonus eurų, Vilniaus miesto savivaldybė gaus mainais iš Šeškinės daugiafunkcio komplekso projekto:
1. 15 visuomeninių sporto objektų, pirmiausia skirtų neformaliam ugdymui – 3 futbolo treniruočių aikštės, 1 tarptautinius reikalavimus atitinkanti lengvosios atletikos aikštė (kas leis grąžinti į Vilnių tarptautines lengvosios atletikos varžybas), 6 krepšinio, 1 rankinio, po kelias gimnastikos ir bokso sporto sales;
2. 300 vietų vaikų darželis, kuriems poreikis Vilniuje visada bus;
3. Bendruomenės centras, biblioteka, kurių Šeškinės bendruomenei ir organizacijoms, kaip antai, „Verdenė“, itin reikia;
4. Nacionalinis sporto muziejus;
5. Sutvarkyta aplinkinė vieno labiausiai naudojamų mieste transporto mazgų infrastruktūra;
6. Nacionalinis 15 000 vietų stadionas, kurio operavimui ir išlaikymui 22 metus nereikės skirti jokių tikslinių subsidijų, nes jo išlaikymu rūpinsis koncesininkas, t. y. privatus operatorius;
7. Atsigaunantis Šeškinės mikrorajonas;
8. Statybos trunka trejus metus, jų metu nei savivaldybė, nei valstybė nemoka nė cento, viskas statoma iš konkurso laimėtojo lėšų – tai leidžia užtikrinti statytojo motyvaciją pabaigti darbus. ]
Nacionalinis stadionas, kurio kaina siekia 33 mln. Eur (kas atitinka aplinkinių šalių patirtis ir netgi pačios FK „Pagieža“ programoje siūlomą stadiono kainą) bei sporto muziejus yra statomi iš Vyriausybės lėšų, o neformalaus ugdymo, švietimo bei infrastruktūros objektai – iš ES lėšų.
Vilniaus miesto savivaldybė gauna visą šį kompleksą ir jo teikiamas naudas, pati investuodama mažą biudžeto dalį. Jeigu tai nėra geras sandoris savivaldybei, tuomet nuoširdžiai nežinau kas juo yra.
Tuo tarpu FK „Pagieža“ siūlo projektą braukti lauk, griauti ir naikinti, o mainais palikti griaučius ir pažadėti pastatyti 1001 sporto objektą visame Vilniuje – už kokius pinigus, kokiais terminais ir kokia logika, nieko nepaaiškinant iki galo ir suprantamai.
Kviečiu vadovautis realiais argumentais ir logika, nežlugdyti miestui naudingo projekto ir išsiųsti FK „Pagieža“ su jų pasiūlymais į žemesnį divizioną.